- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- e2-104-164/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01762-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Šimkienė
- Ieškovas
- Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- S. P., D. P.
- Advokatai
- Rimantas Šimkaitis
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, dalyvaujant ieškovo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei A. J., atsakovams S. P. ir D. P., atsakovų atstovui advokatui Rimantui Šimkaičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovams S. P. ir D. P. dėl žalos atlyginimo ir pagal atsakovų S. P., D. P. priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu ir ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašo priteisti iš atsakovų S. P. ir D. P. solidariai 70,09 Eur (242,01 Lt) žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir nurodo, kad 2014-06-15 21.30 val., Ramučių tvenkinyje ties Jaunių kaimu, Šilutės r. atsakovai neteisėtai žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamu įrankiu – statomu tinklu ir turėjo sugavę vieną karšį, vieną 400 g. ešerį ir vieną 300 g. karosą. Neteisėtai žvejodami, atsakovai pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 10.1 p. ir 11.2 p. reikalavimus ir padarė žuvų ištekliams 70,09 Eur (242,01 Lt) žalą. Žala paskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius, taikant 1,091 indeksavimo koeficientą. Žalos atsakovai neatlygino.
Ieškovė prašo atmesti atsakovų pateiktą priešieškinį. Nurodo, kad ieškovas jokių nusikalstamų veiksmų atsakovų atžvilgiu neatliko. Nesant įstatyme įtvirtintos neturtinės žalos prezumpcijos, kompensacija už neturtinę žalą gali būti priteisiama tik tuo atveju, kai yra nustatytas bei įrodytas tokios žalos buvimo faktas, o įrodinėjimo pareiga tenka reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui t.y. atsakovams. Nors atsakovai, reikalaudami priteisti iš Departamento neturtinės žalos atlyginimą teigia, kad ieškinys yra neteisėtas, juo norima nepagrįstai praturtėti, nurodant, kad neturtinė žala pasireškia pablogėjusia sveikata, pergyvenimais, nemiga, sutrikusiu komunikavimu su žmonėmis, tačiau byloje nepateikė įrodymų kad tokią sveikatos būklę sukėlė, ji pablogėjo dėl ieškovo teisėtų veiksmų vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę t.y. kad dėl Ieškovo veiksmų pablogėjo atsakovės sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir/ar sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir/ar bendravimo galimybių sumažėjimą ar pan. Vien žodinis ar rašytinis atsakovės paaiškinimas nėra neturtinės žalos atsiradimo įrodymas. Byloje nėra pateiktą jokių objektyvių duomenų, jog pareigūnų veiksmai būtų buvę šališki atsakovų atžvilgiu ar juo labiau neteisėti. Priešingai, Atsakovės pateiktas 2014 m. rugpjūčio 7 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendis tik įrodo, kad Atsakovas S. P. sistemingai pažeidinėja teisės aktuose įtvirtintus aplinkos apsaugos reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsakovas S. P. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad jokios neteisėtos žvejybos su savo sutuoktine jis nevykdė. Ieškinyje nurodytu laiku jis su sutuoktine buvo nuvykę į Ramučių tvenkinį nusimaudyti ir tvenkinyje atsitiktinai rado užmestą tinklą žuvims gaudyti su jame buvusiomis keliomis menkavertėmis leisgyvėmis žuvimis. D. P. tik stovėjo ant kranto Ne jo tinklas ir jis nieko neėmė. Jis jokios žalos gamtai nepadarė.
Šalies argumentai
Atsakovas S. P. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui ir nurodo, kad dėl ieškovo paduoto ieškinio jam pablogėjo sveikata, naktimis nebemiega, bijo žmonių, kamuoja galvos ir stuburo skausmai, šeimoje vyrauja įtampa, kadangi prarado norą gyventi ir dirbti. Balansuoja ant gyvybės ir mirties ribos.
Atsiliepimas
Atsakovė D. P. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodydama, kad jokios neteisėtos žvejybos su savo sutuoktiniu ji nevykdė. Ieškinyje nurodytu laiku ji su sutuoktiniu buvo nuvykę į Ramučių tvenkinį nusimaudyti ir sutuoktinis tvenkinyje atsitiktinai rado užmestą tinklą žuvims gaudyti su jame buvusiomis keliomis menkavertėmis leisgyvėmis žuvimis. Sutuoktinis įsipainiojo į tinklus, kurioje buvo kelios žuvelės ir tuo metu kaip tik prisistatė aplinkosaugininkai, kurie surašė administracinį protokolą, vėliau buvo paskirta administracinė nuobauda.
Šalies argumentai
Atsakovė D. P. priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimui ir nurodo, kad dėl ieškovas neteisėtu ieškiniu nori praturtėti ir dėl ieškovo veiksmų daroma jai neturtinė žala, kuri pasireiškia pablogėjusia sveikata, pergyvenimais, nemiga, sutrikusiu komunikavimu su žmonėmis.
Liudytojas Klaipėdos regiono aplinkos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius A. T. parodė, kad ieškovas gavo informaciją apie galimai pastatytus tinklus, todėl jis su kolega nuvyko į minėtą vietovę. Būnant pasaloje jie pamatė, kad automobiliu atvyko atsakovai. Atsakovė D. P. stovėjo ant kranto, o S. P. įlipo į vandenį ir ištraukė iš tinklų buvusias žuvis.. Atsakovai rastas žuvis susidėjo į maišelį. Viskas, kas vyko, yra užfiksuota vaizdo įraše.
Liudytojas Klaipėdos regiono aplinkos departamento Šilutės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. B. parodė, kad ieškovas gavo informaciją apie galimai pastatytus tinklus, todėl jis su kolega nuvyko į minėtą vietovę. Būnant pasaloje jie pamatė, kad automobiliu atvyko atsakovai. Atsakovė D. P. stovėjo ant kranto, o S. P. įlipo į vandenį ir ištraukė tinklus. Atsakovai rastas žuvis susidėjo į maišelį. Viskas, kas vyko, yra užfiksuota vaizdo įraše.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinis atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilutės gyvosios apsaugos inspekcijos pareigūnai 2014-06-15 surašė atsakovams S. P. ir D. P. administracinius teisės pažeidimo protokolus už tai, kad jie 2014-06-15 Šilutės r., Ramučių tvenkinyje, ties Jaunių kaimu, neteisėtai žvejojo draudžiamu būdu ir draudžiamu įrankiu – statomu tinklu ir turėjo sugavę vieną karšį, vieną ešerį ir vieną karosą bei pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14, 10.1 p. ir 11.2 p. reikalavimus. 2014-06-26 atsakovai buvo patrakti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 3 d. ir jiems paskirtos administracinės nuobaudos. Šių nutarimų administracinio teisės pažeidimo bylose atsakovai neskundė. Ieškovas pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-28 įsakymu Nr. D1-44 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. D1-280 „Dėl Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo, Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinių įkainių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. 320 „Dėl Hidrobiontams padarytos žalos skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo bazinius įkainius, taikant 1,091 indeksavimo koeficientą, paskaičiavo padarytą žalą gamtai, kuri sudarė 70,09 Eur (242,01 Lt). Ieškovas siuntė atsakovams pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau jie žalos neatlygino.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.279 str. imperatyviai nustato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nors atsakovai teigia, kad jie buvo atvykę į tvenkinį tik nusimaudyti ir atsitiktinai S. P. rado užmestą tinklą, kurį ištraukė iš vandens, norėdamas, kad į tinklą nepakliūtų daugiau žuvų, tačiau tai laikytina kaip atsakovų gynybinė versija. Įvertinus visus įrodymus, vaizdo medžiagą, darytina išvada, kad atsakovų kaltė įrodyta ir iš jų priteistina solidariai 70,09 Eur žala ieškovui (CK 6.249 str., 6.251 str. 1 d., 6.263 str., 6.279 str. 1 d., 6.281 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, laikosi nuostatos, jog „neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Neturtinė žala yra suprantama kaip dėl neteisėtų veiksmų, nukleiptų į tiek turtines, tiek ir neturtines vertybes, asmens patirti išgyvenimai, skausmas, fizinės ir dvasinės kančios ir kiti negatyvūs neturtinio pobūdžio pokyčiai, neturintys tikslaus materialaus įvertinimo. Todėl tam, kad būtų galima kompensuoti neturtinę žalą, reikalinga konstatuoti visas civilinės atsakomybės sąlygas. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tokiais atvejais teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia j jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas elgėsi teisėtai, jo kaltės nėra, todėl atsakovų priešieškiniai atmestini kaip nepagrįsti.
Iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos po lygiai: po 7,50 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai. Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai 70,09 Eur žalos atlyginimo ieškovui Lietuvos Respublikosaplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui (priteistą sumą pervedant į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento sąskaitą Nr. LT194010042300090036, AB DNB banke, Klaipėdos skyriuje, banko kodas 40100)
Priteisti iš S. P. 7,50 eurų žyminio mokesčio į valstybės biudžetą ir D. P. 7,50 eurų žyminio mokesčio į valstybės biudžetą .
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.