- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-538-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54373-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė, Stasys Lemežis, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- V. S., S. B., A. V.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 2 dalies 1 punktu, visą bausmės vykdymo laiką uždrausta lankytis romų tabore, įsikūrusiame (duomenys neskelbtini), taip pat, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, įpareigotas dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. lapkričio 20 d. 15.30 val. iki 2016 m. lapkričio 21 d. 15.04 val. (viena para).
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
V. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinta.
Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti S. B. ir A. V. (A. V.). Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi buvo atmestas nuteistosios S. B. apeliacinis skundas, o dėl nuteistojo A. V. apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. S. nuteistas už tai, kad padėjo asmenims įgyti ir gabenti narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent:
jis, 2016 m. lapkričio 20 d., nenustatytu laiku į jo mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinus A. V. bei apie 15 val. paskambinus asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir paprašius nuvežti į taborą, jis (V. S.) suvokdamas, kad šie keleiviai į taborą vyks neteisėtai pirkti narkotikų, neturint tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, sutiko juos nuvežti, ir 2016 m. lapkričio 20 d., apie 15 val., automobiliu „Mercedes Benz E220“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir A. V. į (duomenys neskelbtini), esančią romų gyvenvietę, kur apie 15.25 val. asmuo, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir A. V. iš S. B. neteisėtai įgijo bendrai 7 folijos lankstinukus su 0,020 g narkotinės medžiagos metadono, karfentaniliu, heroino pėdsakais, alfa-pirolidinoheksanofenonu (?-PHP) ir tokiu būdu V. S. padėjo asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir A. V. įgyti narkotinę medžiagą, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti. Po to V. S., žinodamas, kad 2016 m. lapkričio 20 d., apie 15.25 val., (duomenys neskelbtini), esančioje romų gyvenvietėje asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir A. V. neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, ir gabena ją su savimi, automobiliu „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežė asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, ir A. V. iš (duomenys neskelbtini), esančios romų gyvenvietės, tokiu būdu padėjo gabenti pastarųjų turimą su savimi nedidelį kiekį - 0,020 g narkotinės medžiagos metadono, karfentanilį, heroino pėdsakus, alfa-pirolidinoheksanofenoną (?-PHP) iki kol 2016 m. lapkričio 20 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), policija sustabdė minėtą automobilį patikrinimui. Šiais veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendį panaikinti dalyje dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė nusikalstamos veikos.
2.1. Apeliantas nurodo, kad jo nusikalstama veika yra grindžiama spėlionėmis ir prielaidomis, todėl teismas privalėjo jo atžvilgiu taikyti in dubio pro reo principą. Taip pat pirmosios instancijos teismas sukėlė pagrįstas abejones savo išvadomis, savo sprendime nepakankamai arba visai nemotyvuodamas dėl neva apelianto padarytos nusikalstamos veikos, kas kelia abejonių teismo šališkumu.
2.2. Apeliantas pažymi, kad teismas nesirėmė A. V. parodymais, kuris patvirtino apelianto versiją. Lieka neaišku, kam A. V. reikėjo meluoti dėl padarytos nusikalstamos veikos, jei jis pilnai prisipažino esąs kaltas. Tuo tarpu teismas rėmėsi jau mirusio asmens I. J. parodymais, kurie nebuvo pakartotinai patikrinti teisme, nes asmuo jau buvo miręs. Be to, I. J. daug metų kasdien vartojo narkotines medžiagas, todėl neaišku kokios būsenos būdama ji davė pirminius parodymus, kaip ji suprato minėtą įvykį, ar buvo veiksni ką nors suvokti apie tos dienos įvykius bei ką nors atsiminti, ir tai kelia abejones dėl šios liudytojos parodymų patikimumo.
2.3. Be to, apelianto duoti parodymai nebuvo paneigti byloje surinktais irodymais, kai tuo tarpu byloje surinktais irodymais remtasi tik tais, kurie nebuvo naudingi nuteistajam. Teismas privalo vertinti įrodymų visetą, o ne pavienius parodymus. Teismas rėmėsi policijos pareigūnų D. R., A. A. (A. A.), B. B. paaiškinimais, kad apeliantas dažnai lankosi tabore. Tačiau lankymasis tabore nėra uždraustas Lietuvos Respublikos teisės aktais ir bet koks asmuo jame gali lankytis dėl įvairių priežasčių, ne tik dėl narkotinių medžiagų. Juolab, kad minėti pareigūnai nepatvirtino fakto, kad apeliantas visais atvejais lankėsi dėl narkotinių medžiagų įsigijimo, o tik pateikė faktą, jog dažnai ten matė jo transporto priemonę. Tačiau apelianto pozicija, kad lankosi tabore vykdydamas prekybą mobiliais telefono aparatais, nebuvo paneigta byloje surinktais įrodymais.
3. Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius V. S., S. B., A. V., liudytojus L. R., D. R., A. A., B. B., paskelbė išvardydamas dokumentus (įvykio vietos apžiūros, asmens kratos bei neatidėliotinos kratos protokolus, specialistų išvadas, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus ir kt.), turinčius reikšmės bylai nagrinėti, ir nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir juos vertindamas, laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas tyrė bei analizavo tiek V. S. ir kitus kaltinamuosius teisinančius, tiek ir juos kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų, tarp jų ir kaltinamųjų, liudytojų parodymų, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. S. ir kitų kaltinamųjų kaltę, taip pat aptarė jų gynybos versijas dėl byloje nagrinėjamo įvykio faktinių aplinkybių ir motyvuotai jas atmetė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, apeliacinės instancijos teismas su atliktu įrodymų vertinimu sutinka, todėl jų nekartoja.
7. Nepagrįstas nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje rėmėsi tik teisiamajame posėdyje perskaitytais mirusiosios I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nebuvo patikrinti teisme.
7.1. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu teisėjui arba pirmiau teisme, gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai, be kita ko, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs (BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai.
7.2. Kasacinės instancijos teismo nutartyse ne kartą yra pažymėta, kad BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Taigi, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.
7.3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu, apelianto nurodytų grubių BPK 276 straipsnio pažeidimų, nenustatė. Nors I. J. nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje, tačiau 2017-03-20 jai mirus, jos ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai buvo pagarsinti. Nors pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, kad šios įtariamosios parodymai pagarsinami BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, nes minėtos įtariamosios parodymų pagarsinimas atitinka BPK 276 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad I. J. parodymams patikrinti buvo išanalizuoti visi kiti byloje esantys asmenų parodymai bei rašytinė medžiaga, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados bei motyvai. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įtariamosios I. J. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais ne kaip savarankiškais įrodymais, bet vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, t. y. tikrindamas kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.
7.4. Be to, nuteistasis V. S. nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai negali būti laikomi jo kaltės įrodymu, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu parodymus galėjo duoti būdama narkotinės abstinencijos būsenoje. Tuo tarpu byloje tokių duomenų užfiksuota nebuvo, 2016-11-21 vykusios įtariamosios I. J. apklausos metu tyrėjai, apklausiančiai pastarąją, nekilo jokių abejonių dėl jos būsenos. Be to, iš įtariamosios apklausos protokolo matyti, kad I. J. po minėtos apklausos buvo pateiktas perskaityti apklausos protokolas, kurį ji perskaitė, pastabų nepareiškė, įtariamoji nurodė, kad surašyta teisingai (t. 1, b. l. 147). Esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas kitų byloje esančių įrodymų patikimumą, pagrįstai rėmėsi I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes jie esminėse detalėse sutampa su kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei rašytine medžiaga.
8. Teisėjų kolegija taip pat neturi objektyvių priežasčių abejoti liudytojų - policijos pareigūnų D. R., A. A., B. B. parodymais, kurie nurodė, kad V. S. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dažnai atvažiuodavo į čigonų taborą su asmenimis, galimai vartojančiais narkotines medžiagas. Minėti liudytojai davė nuoseklius ir tarpusavyje sutampančius parodymus dėl apelianto lankymosi čigonų tabore aplinkybių, pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais nėra. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi ne tik policijos pareigūnų parodymais, tačiau ir kitų bylos duomenų analize. Policijos pareigūnų parodymus patvirtina I. J. bei liudytojo L. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio tvarka pagarsinti parodymai bei rašytinė bylos medžiaga. Tuo tarpu nuteistojo versija, kad jis tabore lankydavosi vykdydamas prekybą mobiliais telefono aparatais, nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis ir laikytina jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
9. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir V. S. pripažino kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje bei 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.
10. Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. S. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. S. paskirdamas laisvės apribojimą 9 mėnesiams, parinko jam ne per griežtą bausmę.
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 13 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą atmesti.