Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų nutartis

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariato atstovui Remigijui Agintui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. balandžio 7 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. U. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022 nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalį 1000 eurų dydžio bauda už tai, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. ekstremalios situacijos laikotarpiu, būdama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų, t. y. uždaroje erdvėje, buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės (veido kaukės, respiratoriaus ar kitos priemonės), kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, taip sukėlė grėsmę išplisti COVID-19 ligai ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų“ 3 punkto reikalavimų. Tokiu būdu N. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 526 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

10. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

11. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

12. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

13. ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymą ar pažeidimą, padarytą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

14. ANK 526 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Skundžiamame nutarime nurodytais veiksmais buvo pažeistas ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų“ 3 punktas, įpareigojantis vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

15. N. U. 2022 m. kovo 8 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad ji 2022 m. vasario 21 d. 10 val. Šilalėje, J. Basanavičiaus g. 23, ekstremalios situacijos metu, būdama koridoriuje prie notarės ir advokato kabinetų buvo be nosį ir burną dengiančios apsaugos priemonės. Ginčo dėl šios faktinės aplinkybės - kaukės nedėvėjimo byloje nėra. 2022 m. vasario 21 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės r. PK vyriausiojo tyrėjo Giedriaus Vyštarto tarnybiniame pranešime dėl apsauginių veido kaukių nedėvėjimo nurodyta, jog 2022m. vasario 21 d. apie 10 val. buvo gautas A. B. pranešimas, jog asmenys J.Basanavičiaus g. 23, Šilalėje, koridoriuje prie advokato ir notarų kabinetų nedėvi apsauginių medicininių veido kaukių. A. B. nufotografavo asmenis (moterį ir vyrą), kai jie nedėvėjo veido kaukių. Kitame policijos pareigūno Giedriaus Vyštarto tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pranešėjas jam elektroniniu paštu atsiuntė nuotraukas su N. U. atvaizdu bei papildomai nurodė, kad kol pranešėjas aiškinosi su asmenimis, kad jie užsidėtų apsaugines veido kaukes, tai truko apie 10-15 minučių ir visą šį laiką asmenys buvo be kaukių. Peržiūrėjus į bylą pateiktus vaizdo įrašus nustatyta, kad į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams ir jiems bendraujant su N. U., pastaroji demonstratyviai rankomis patraukia veido kaukę žemyn kaklo, taip atidengdama veidą ir su policijos pareigūnais bendrauja nedėvėdama veido kaukės. Sulyginus vaizdo įrašuose ir nuotraukoje užfiksuotus moters atvaizdus, matyti, kad tai vienas ir tas pats asmuo, t. y. N. U..

16. Savo skunde N. U. neginčijo faktinių nusižengimo aplinkybių, nurodytų skundžiamame nutarime. Skunde iš esmės yra ginčijamas tik teisinis jos padarytos veikos vertinimas, kad kaukės nedėvėjimas neatitinka ANK 526 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių: pareiškėja nėra tinkamas subjektas administracinei atsakomybei pagal šį straipsnį kilti, savo veiksmu ji nepažeidė jokio civilinę saugą reglamentuojančio teisės akto.

17. Teismas nesutinka su pareiškėjos vertinimu, kad ji nėra tinkamas subjektas traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, nes pagal šį straipsnį atsako tik specialusis subjektas, atsakingas už CSĮ ar kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Pareiškėja skunde nepagrįstai specialiojo subjekto sąvoką tapatina su CSĮ 3 straipsnyje išvardintais civilinės saugos sistemą sudarančiais subjektais. Civilinės saugos sistemos subjektai yra atsakingi už CSĮ 5 straipsnyje numatytų uždavinių įgyvendinimą, tačiau šis įstatymas numato ir gyventojų teises ir pareigas civilinės saugos srityje (CSĮ 15 straipsnio 2 dalis). Pagal CSĮ 2 straipsnio 2 punkte įtvirtintą civilinės saugos sąvoką, civilinė sauga apima ne tik valstybės institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų veiksmus, bet ir gyventojų veiksmus, gresiant ar susidarius ekstremaliai situacijai. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 17 punktą, gyventojas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. CSĮ 6 straipsnio 8 punktas numato, vienas iš civilinės saugos sistemos veikimo principų yra visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams. CSĮ 15 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad gyventojai, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalo vykdyti gelbėjimo darbų vadovo, operacijų vadovo teisėtus nurodymus ir ekstremalių situacijų komisijos sprendimus, reikalingus ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti <...>. Pagal 15 straipsnio 3 dalį gyventojai <...> gali turėti ir kitų šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų teisių ir pareigų civilinės saugos srityje. Tokiu atveju atsakomybė pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį gali kilti ir gyventojams už minėtų pareigų nevykdymą. Neabejotina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir jos įgaliotų subjektų nustatomi apribojimai gyventojams ir ūkinės veiklos subjektams yra skirti ekstremaliosios situacijos, kilusios dėl pavojingos ligos COVID-19 paplitimo, likvidavimui. CSĮ 39 straipsnio nuostatos nustato atsakomybę asmenims, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka, o ne tik civilinės saugos sistemos subjektams ar jų įgaliotiems asmenims. Tai akivaizdžiai matyti iš ANK 526 straipsnio 3 dalies sankcijos, kurioje atribota atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis, ir visiems kitiems asmenims. Taigi fizinis asmuo yra galimas administracinio nusižengimo subjektas pagal ANK 526 straipsnio 3 dalies nuostatas.

18. 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. vasario 14 d. iki 2022 m. kovo 4 d.), vadovaujantis tame tarpe ir Civilinės saugos įstatymo 8 straipsniu, 9 straipsnio 11, 19 punktais, 21 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronoviruso infekcijos) plitimo grėsmės, nustatytas antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis.

19. Pagal CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 19 punktą, paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, Vyriausybė gali nustatyti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams ūkinės veiklos laisvės, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimo apribojimus, būtinus ekstremaliajai situacijai likviduoti ir jos padariniams šalinti. Pagal 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ 3.2.5. punktą nustatyta, jog be kita ko valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kitose įstaigose viešosios ir administracinės paslaugos teikiamos užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas. Pagal šias nuostatas VLESOV nustato ne tik asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, bet ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos sąlygas, o kaukių dėvėjimas įstaigose visiškai gali būti pripažintas visuomenės sveikatos saugos priemone, skirta užkirsti kelią pavojingos ligos plitimui kontaktuojant ir bendraujant asmenims viešose vietose be veidą dengiančių apsaugos priemonių.

20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1419 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo paskyrimo“ valstybės lygio ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės valstybės operacijų vadovu paskirtas sveikatos apsaugos ministras A. D..

21. Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimą VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų“ kurio 3 punktas įpareigoja vyresnius nei 6 metų amžiaus asmenis (paslaugų gavėjus, paslaugų teikimo vietos lankytojus, paslaugų teikėjus, asmenis, kurie dėl savo darbo pobūdžio turi patekti į paslaugų teikimo vietą ir kt.) uždarose paslaugų teikėjų veiklos vykdymo erdvėse dėvėti kaukes. Šis reikalavimas netaikomas neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį), asmenims, kai jie sportuoja ar paslaugos teikimo metu, kai paslaugos negalima suteikti paslaugos gavėjui būnant su kauke.

22. Nors pareiškėja savo skunde nurodo, kad CSĮ įstatymas nereglamentuoja gyventojų teisių ir pareigų užkrečiamų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje, tačiau pabrėžtina, kad šis įstatymas yra bendro pobūdžio teisės aktas, nustatantis bendrąsias gyventojų ir kitų ūkio subjektų, įstaigų pareigas civilinės saugos srityse, o ne konkrečias jų teises ir pareigas atitinkamo pobūdžio ekstremalioje situacijoje. Iš Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, matyti, kad žmonių sveikatos sutrikimai yra priskiriami ekstremaliems įvykiams, galintiems sukelti ekstremaliąją situaciją (4.5 punktas), plane yra nustatytos priemonės ekstremaliosios situacijos valdymui ir sveikatos priežiūros srityje, taigi darytina išvada, jog užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės valdymo klausimus, o taip pat fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos srityje gali reguliuoti ne tik ŽULPKĮ, bet ir kiti civilinės saugos srities teisės aktai. Taigi ŽULPKĮ yra ne vienintelis teisės aktas, nustatantis ekstremalios situacijos valdymo priemones užkrečiamų ligų plitimo atveju. Be to, pareiškėja yra kaltinama pažeidusi ne konkrečias CSĮ normas, o kito civilinę saugą reguliuojančio teisės akto normas.

23. Teismui taip pat nekyla abejonė, kad VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 „Dėl kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų, ūkinės veiklos ir prekybos vykdymo būtinų sąlygų“ yra „kitas civilinę saugą reglamentuojantis teisės aktas“ ANK 526 straipsnio 3 dalies prasme. Kaip minėta, 2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ priimtas vykdant CSĮ 9 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatas, o Vyriausybė savo ruožtu delegavo pareigą VLESOV nustatyti kontaktiniu būdu teikiamų paslaugų būtinąsias sąlygas, užtikrinančias visuomenės sveikatos saugą, reikalingas ekstremaliosios situacijos likvidavimui. Pagal CSĮ 15 straipsnio 1 dalies operacijų vadovų nurodymai yra privalomi vykdyti gyventojams, įstaigoms ir ūkio subjektams. Sistemiškai vertinant šias nuostatas VLESOV A. D. 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimas Nr. V-1864 laikytinas civilinę saugą reglamentuojančiu kitu teisės aktu.

24. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimai yra norminio teisinio pobūdžio ir atitinka pagrindinius norminių administracinių aktų požymius, t. y. jie sukuria elgesio taisykles – teisės normas, visuotinai privalomas individualiais požymiais neapibūdintam subjektų ratui, orientuotas į ateitį ir skirtas taikyti daug kartų. Analizuojamus teisės aktus priėmė viešojo administravimo subjektas (valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams. VLESOV sprendimų norminiam pobūdžiui nedaro įtakos ir ta aplinkybė, kad jie reikalingi konkrečiam ekstremaliam įvykiui ar ekstremaliai situacijai likviduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. I-4-602/2016). Tai, kad VLESOV sprendimai yra norminiai administraciniai teisės aktai, matyti ir iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-7-552/2021, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tikrino eilę valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimų, kaip norminių administracinių aktų, teisėtumą.

25. Pareiškėja savo skunde taip pat reikalavo sustabdyti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 teisėtumo ištyrimo. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl VLESOV 2021 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. V-1864 atitikimo Viešojo administravimo įstatymui ir Civilinės saugos įstatymui, kadangi Lietuvos vyriausiais administracinis teismas jau ne kartą yra pasisakęs dėl VLESOV priimtų sprendimų teisėtumo ir atitikimo minėtiems teisės aktams. Iš skundo turinio matyti, jog pagrindinis pareiškėjos argumentas yra tas, kad VLESOV sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms, nes šis įstatymas nesuteikia VLESOV kaip viešojo administravimo subjektui teisės rengti ir priimti norminius teisės aktus. Pažymėtina, kad šis klausimas jau buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo spręstas byloje Nr. I-4-602/2016, kurioje konstatuota, kad VLESOV kaip viešojo administravimo subjektas turi tiesę priimti norminius teisės aktus (nagrinėjamu atveju sprendimą), tiesiogiai realizuodamas valstybės valią ir nustatydamas elgesio taisykles, visuotinai privalomas tam tikrų teisinių santykių dalyviams, ir šie aktai oficialiai skelbtini Teisės aktų registre, laikantis norminių teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos. Taigi dėl VLESOV įgaliojimų norminių teisės aktų leidyboje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jau yra teismų praktikoje pasisakyta, todėl pareiškėjos prašymas stabdyti bylą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą netenkinamas.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad N. U. pagrįstai buvo pripažinta kalta padariusi ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, jis paskyrė nuobaudą tinkamai įvertinęs nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, byloje buvusius duomenis, esminių proceso pažeidimų nenustatyta, todėl naikinti priimtą nutarimą nėra pagrindo.

27. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022 yra priimtas laikantis įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

Skundo netenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Remigijaus Aginto 2022 m. balandžio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-1114-2022, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.