Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-01-25 · Civilinė byla Nr. e2S-221-432/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-25
Bylos Nr.
e2S-221-432/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Visvaldas Kazakiūnas
Ieškovas
United Forest Products OÜ
Atsakovas
UAB „Skidija“
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) United Forest Products OÜ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo United Forest Products OÜ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei UAB „Skidija“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės skolą – 41 100,53 Eur, palūkanas – 2 208,29 Eur, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2022-03-25 sudarė medienos pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovei pardavė ir perdavė medieną už 41 100,53 Eur. Atsakovė praleido piniginės prievolės sumokėti sutarties kainą įvykdymo terminą.

3. Ieškovas 2023-11-22 pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą; nekilnojamojo turto areštą. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas motyvavo tuo, kad ieškinys yra pagrįstas, ieškovo reikalavimo suma atsakovei yra didelė ir siekia 43 308,82 Eur. Yra didesnė tikimybė, kad atsakovė gali vengti skolos priteisimo, turtą paslėpti, perleisti, o dėl to ieškovas negalėtų atgauti skolos ir patirtų didelę žalą. Creditinfo ataskaitoje atsakovės vėlavimo atsiskaityti reitingas yra aukščiausias (10 klasės) ir bankroto reitingas labai aukštas (9 klasės). Atsakovė yra skolininkė kituose teisminiuose procesuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-11-24 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2023-07-21 nutartimi atmetė analogišką ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas, teikdamas teismui pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenurodė naujų aplinkybių, kurios pagrįstų kitokį poreikio taikyti šias priemones vertinimą, negu tai jau buvo atlikta. Ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie atsakovės nesąžiningumą, t. y. jog ji ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, nors šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka būtent ieškovui. Tai, kad atsakovė savo veiksmais galimai pažeidžia ieškovo teises, yra pagrindas kreiptis į teismą, bet ne pagrindas konstatuoti, jog, priėmus ieškovui palankų teismo procesinį sprendimą, tokio sprendimo vykdymas (šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių) galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašymo patenkinimas ir konkrečiai neindividualizuoto turto arešto pritaikymas nagrinėjamoje situacijoje prieštarautų proporcingumo principui (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei siekia ieškovas, areštavus įmonės apyvartines pinigines lėšas, tai galėtų lemti atsakovės mokumo problemas, t. y. ne palengvinti, o apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutartį ir priimti naują nutartį: patenkinant ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

8. Apeliantas paaiškina, jog yra pakankamas faktinis pagrindas daryti prielaidą, kad atsakovė gali paslėpti turtą ir pinigines lėšas, nes yra atsakovė ir kituose teismo procesuose. Kita vertus, ieškovui svarbu užsitikrinti savo reikalavimų patenkinimą, neatsižvelgiant į kitus teismo procesus, kurie savaime rodo atsakovės negalėjimą ar nenorą vykdyti prievoles. Reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie atsakovės nesąžiningumą, ketinimą paslėpti ar sunaikinti savo turtą, šiuo atveju yra neteisinga ieškovo atžvilgiu. Dėl atsakovės mokumo, tai ji nerodė pastangų vykdydama sutartines prievoles iki ieškinio pateikimo teismui, nerodo tokių pastangų ir šiuo metu. Jei atsakovė turi mokumo problemų, tai tuo labiau reikia apsaugoti kreditorių interesus.

Atsiliepimas

9. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir palaiko pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, yra teisėta.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

13. Nagrinėjamu atveju nekilo ginčo dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Apeliantas tvirtinas, kad yra ir antroji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo manymu, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

14. Lietuvos apeliacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė. Tokių priemonių taikymo paskirtis ir tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu, turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-76-464/2018). Dėl to laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje 2-28-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1084-464/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).

15. Pažymėtina, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir/ar piniginėmis lėšomis apribojimai. Tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).

16. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Todėl sprendžiant dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę būklę ir reikalavimo sumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie šalies jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju laikinųjų apsaugos priemonių institutas netaikytinas.

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą (t. y. jos ketinimus imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, kuriomis pablogintų savo turtinę būklę ir vėliau apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą) nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 12, 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniais).

18. Dar vienas svarbus principas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, yra proporcingumas. Taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi kiekvienoje byloje.

19. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aptartas teisės normas, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ieškovo pareikštam prašymui išspręsti. Pažymėtina, kad prašymas atitinka bendruosius principus: yra aiškus dalykas ir pagrindas bei pateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Tačiau pagal byloje pateiktus įrodymus matyti, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui ir nėra įrodytas atsakovės nesažiningumas. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-24 nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Visvaldas Kazakiūnas