Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant vertėjui Giedriui Račkauskui, ieškovui E. K., ieškovo E. K. atstovui advokato padėjėjui Matui Lasauskui, atsakovui M. K., atsakovo atstovui advokatui Remigijui Rinkevičiui, trečiajam asmeniui B. R. (M.),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, pareikštą atsakovui M. K., tretieji asmenys: ieškovo pusėje B. R. (M.), atsakovo pusėje notaras Edgaras Normantas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas 2024-08-20 pateiktu ieškiniu, kurį patikslino 2024-10-02, prašo pripažinti negaliojančia 2022-10-27 žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties, Notarinio registro Nr. 1041486881, dalį dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 75/958 dalies, kuri priklausė S. K.; pripažinus negaliojančia 2022-10-27 žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties dalį (notarinio registro Nr. 1041486881), taikyti restituciją, t. y. atsakovas turi grąžinti ieškovui žemės sklypo, kurio unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 75/958 dalį, kuri priklausė S. K., o ieškovas atsakovui turi grąžinti už žemės sklypo dalį sumokėtą kainą, t. y., 5000 Eur; priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad ieškovas yra S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis ir įpėdinis pagal įstatymą. Atsakovas yra 75/479 žemės sklypo, kurio unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. Ieškovui po senelio mirties 2023-10-24 nuvykus į Vilniaus miesto 40-ojo notarų biurą, pas notarę A. Aleksonienę tvarkytis paveldėjimo dokumentų, tapo žinoma, kad senelis nėra 75/958 nurodyto žemės sklypo dalies bendrasavininkis. Ieškovas yra vienintelis iš įpėdinių priėmęs senelio palikimą, kadangi kiti įpėdiniai į palikimą nepretendavo. Iš notarės sužinota informacija ieškovui buvo netikėta, nes senelis jau kurį laiką sirgo ir, ieškovo nuomone, nelabai galėjo suvokti savo veiksmų. Be to, niekada nebuvo teigęs apie ketinimą parduoti žemės sklypo dalį. Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų ieškovas sužinojo apie 2022-10-27 pirkimo – pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus rajono 6-ojo notarų biuro notaras Edgaras Normantas. Senelis nebuvo pripažintas neveiksniu, tačiau, ieškovo nuomone, dėl psichikos sutrikimo, vartojamų vaistų, garbingo amžiaus, senelis jau kurį laiką negalėjo tinkamai vertinti savo veiksmų, nes paskutiniais gyvenimo metais senelis nesiorientavo laike, darydavo tik tai, ką pasakydavo kiti žmonės, nebepajėgė savęs apsitarnauti, buvo maitinamas, judėjo neįgaliojo vežimėlyje. Ieškovo teigimu, senelis praeitį žinojo ir suprato, tačiau dabarties ir ką tik įvykusių įvykių neprisimindavo. Ieškovui 2023-07-25 lankantis sveikatos priežiūros įstaigose, tapo žinoma, jog seneliui buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Remdamasis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kur nustatyta, kad viso ginčo žemės sklypo vertė 215000 Eur, ieškovas teigia, kad ginčijamu sandoriu parduoto turto dalies vertė turėjo būti 33663,88 Eur, o ne 10000 Eur, kaip tai nurodyta sutartyje. Remdamasis kainos skirtumu, ieškovas teigia, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai ir pasinaudodamas senelio sveikatos būkle, sudarė sau naudingą sandorį, kurio rezultate senelis prarado turtą, o ieškovas paveldėjo mažiau turto. Išdėstė nuomonę, kad sandoris prieštarauja ir gerai moralei. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio senaties eiga reikalavimui dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo sandorio sudarymo metu nežinojo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą, sandorį asmuo sudarė nesuprasdamas savo veiksmų reikšmės. Remdamasis nurodytu, ieškovas teigia, kad ieškiniui pareikšti jis senaties termino nepraleido, nes apie ginčijamą sandorį sužinojo tik po senelio mirties, 2023-10-24.

Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Senelį jis išvežė į Antakalnio ligoninę, kai operavo koją 2023 metų rudenį. Senelis mirė ligoninėje. Paaiškino, kad atvažiuodavo pas Z. į pirtį. Negalėjo nurodyti kiek kartų atvykdavo per mėnesį, nes nebūna nuolat Vilniuje, kadangi savaitei arba mėnesiui vyksta į Baltarusiją. Pas senelį atvykęs pašnekėdavo, arbatos išgerdavo. Paskutinį kartą atvykus, senelis prie krosnies gulėjo, jo nepažino. Senelį maitindavo B. ir dėdė, taip pat dėdės sutuoktinė, kol gyva buvo, ateidavo teta H., kuri šalia gyvena. Žemės klausimais jis su seneliu nebendravo, bendraudavo Z. Tai buvo gal prieš 8 metus. Dėl žemės atkūrimo žinoma tik tai, kad kažkas skambinėjo. Žemės atkūrimo procese jam dalyvauti neteko, nežino kokiu būdu atsirado žemės sklypai. Atkūrimas jo nuomone vyko S. K. Kad teisės į žemės sklypą atkurtos sužinojo po senelio mirties, sužinojo iš NŽT, pradėjęs rikti dokumentus.

Trečiasis asmuo Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras atsiliepimu ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad notaras prieš tvirtinant notarinį veiksmą patikrina asmens tapatybę, veiksnumą, įsitikina jo valia ir atlieka kitus Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nurodytus veiksmus. Veiksnumas tikrinamas tiek formaliai (tikrinamas Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registras), tiek subjektyviai – bendraujant su sutarties šalimis, užduodant jiems klausimus dėl ko jie atvyko pas notarą. Notaras visuomet didelį dėmesį skiria kiekvienai sutarties ar kitokio notarinio veiksmo šaliai, bet kai ji būna garbingo amžiaus – kaip minimu sutarties patvirtinimo atveju – notaras skiria ypatingai didelį dėmesį siekiant suprasti, ar asmuo iš tiesų yra ne tik veiksnus, bet ir siekia padarinių, kuriuos sukels jo pasirašytas ir notaro patvirtintas dokumentas. Trečiasis asmuo nurodė, kad nagrinėjamu atveju notaras išsamiai teiravosi S. K. dėl jo sudaromos sutarties, šeiminės padėties, nes S. K. vaikų nebeturėjo, atvyko su vaikaite, parduodamo sklypo bendrasavininke. Nei S. K. būklė, nei valia dėl sudaromos sutarties notarui nekėlė abejonių, todėl ginčijama sutartis ir buvo patvirtinta. Pažymėjo, jog notaras neturi teisės nurodinėti šalims jų sudaromų sandorių sąlygų. Notaro pareiga įsitikinti ar šalių sudaromo sandorio sąlygos atitinka jų valią, tikruosius ketinimus, suprastos dėl turinio, pasekmių. Notaras neturi teisės nurodyti, kokios tos sąlygos turi būti kalbant apie subjektyvią jų pusę (kainą, atsiskaitymo tvarką, nuosavybės perėjimo momentą ir panašiai).

Ieškovo prašymu Vilnius miesto apylinkės teismo 2025-03-10 nutartimi civilinėje byloje paskirta S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo ekspertams. Teismo ekspertizė nebuvo atlikta.

Ieškovo prašymu byloje išklausyti liudytojų S. G. ir T. B. parodymai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Ieškovas reikalavimą, kuriuo ginčija 2022-10-27 sandorio dėl žemės sklypo, kurio unikalus numeris – (duomenys neskelbtini), 75/958 dalies perleidimą, grindžia tuo, kad šio sandorio sudarymo metu ieškovo senelio S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sveikata buvo tokios būklės, kad jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, įvertinti sandorio ir juo sukeliamų pasekmių ir sandorio kainos, kuri neatitiko nekilnojamojo turto vertės, nes buvo ženkliai per maža. Ieškovas reikalavimą grindžia paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais: Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, sudarytu 2024-02-20; Keturiasdešimto notarų biuro 2023-10-24 liudijimu; Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta 2022-10-27, tarp pardavėjų B. M., S. K. ir pirkėjo M. K.; VšĮ Naujosios Vilniaus poliklinikos Ambulatorines asmens sveikatos istorijoje, pradėtoje 2023-07-25, esančiais medicininiais įrašais; Gyventojų registro pažymomis Nr. GR.3A-5235, Nr. 3A-8748, Nr. GR.3A-8749, Nr. 3A-8750.

Atsakovas atsikerta tuo, kad S. K. pažinojo nuo 2010 metų, nes jo, kaip J. K. įpėdinio, interesais, tvarkė nuosavybės teisės atkūrimo į žemės sklypus klausimus ir iki ginčijamo sandorio sudarymo, bendraudamas su S. K., nepastebėjo sveikatos sutrikimų, kurie neleistų S. K. suprasti savo veiksmų reikšmės, ar sudaromo sandorio esmės ir pasekmių; dėl žemės sklypo dalies kainos su S. K. ir jo sūnumi Z. K. buvo susitarę ženkliai iki sandorio sudarymo, atsižvelgiant ir į tai, kad visas išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimu, tame tarpe ir teisines paslaugas, dengė ne J. K. įpėdiniai, o atsakovas. Atsikirtimus grindė paaiškinimais, rašytiniais įrodymais: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-02-22 įsakymu Nr. 49VĮ-234-(14.49.2 E.); tarp S. K., Z. K. ir advokato padėjėjos Santos Ulinskienės 2020-07-22 sudaryta atstovavimo sutartimi; Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006-12-20 liudijimu; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-09-01 įsakymo Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) priedu Nr. 1 „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai <...> eile.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, kitų veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

Tiek ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), tiek dėl jį sudariusio fizinio asmens būsenos, dėl kurios jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015; 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019, 40 punktas).

Byloje esančios Gyventojų registro pažymos patvirtina, kad ieškovas ir trečiasis asmuo B. R. (M.) yra S. K. vaikaičiai. Byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad S. K. iki jo mirties (duomenys neskelbtini) rūpinosi, jį kasdien matydavo ir bendraudavo trečiasis asmuo B. R. (M.), gyvenanti tame pačiame name. Ieškovo, trečiojo asmens B. R. (M.) paaiškinimai patvirtina tai, kad ieškovas savo senelį S. K. iki jo mirties matydavo ir bendraudavo su juo labai retai – keletą kartų metuose. Trečiojo asmens B. R. (M.) paaiškinimai, taip pat liudytojų parodymai patvirtina, kad S. K. nuosavybės teisės į žemės sklypus atkūrimo klausimais bendraudavo tik su sūnumi Z. K., mirusiu (duomenys neskelbtini), kuris buvo ir trečiojo asmens B. R. (M.) tėvu, o su kitais giminaičiais ar kaimynais šiais klausimais bendraujama nebuvo.

Paveldėjimo teisės pagal įstatymą 2006-12-20 liudijimas; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016-09-01 įsakymo Nr. 49VĮ-1786-(14.49.2.) priedas Nr. 1 „Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai <...> eilė; S. K., Z. K. ir advokato padėjėjos Santos Ulinskienės 2020-07-22 sudaryta atstovavimo sutartis; Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-02-22 įsakymas Nr. 49VĮ-234-(14.49.2 E.); žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta 2022-10-27; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, sudarytas 2024-02-20; trečiojo asmens B. R. (M.) paaiškinimai sudaro pagrindą laikyti pagrįstais atsakovo argumentus, kad S. K. ir Z. K., kurie buvo J. K. įpėdiniai, paaiškėjus, kad nėra atkurtos visos J. K. nuosavybės teisės į žemės sklypus, siekė šią teisę atkurti ir tuo tikslu atsakovas ir S. K. iki ginčo sandorio sudarymo bendraudavo.

Tiek trečiojo asmens B. R. (M.), tiek ieškovo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai nepaneigia atsakovo argumentų, kad iki ginčo sandorio sudarymo atsakovas bendraudavo su S. K. ir tas bendravimas buvo dažnesnis nei ieškovo ir S. K. bendravimas. Aplinkybė, jog ieškovas su S. K. bendravo itin retai, reiškia, jog ieškovui nebuvo žinoma S. K. sveikatos būklė, jos pokyčiai, taip pat nebuvo žinomi ir kasdieniai bei turtiniai S. K. poreikiai bei interesai. O tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas, dėstydamas argumentus apie itin blogą S. K. sveikatos būklę sandorio sudarymo metu, neleidusią jam suprasti savo veiksmų esmės, pasekmių, sprendžia tik iš tos situacijos, kurią jis matė likus savaitei iki S. K. mirties, t. y. praėjus vieneriems metams nuo ginčijamo sandorio sudarymo momento, ir iš 2023-07-25 medicininių įrašų, kurie ieškovui tapo žinomi po to kai ieškovo atstovas susipažino su S. K. medicininiais dokumentais 2024-01-01 atstovavimo sutarties pagrindu, kurios kopija yra išsaugota VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos pateiktose sveikatos istorijose.

Trečiasis asmuo B. R. (M.) duodama parodymus apie savo senelio sveikatos būklę teigė, jog jo sveikatos stovis ėmė blogėti po sandorio sudarymo, o į medikus buvo kreiptasi tik 2023 metų liepos mėnesį. Ieškovo prašymu byloje išklausytų liudytojų parodymai nepaneigia atsakovo argumentų, kad jis su S. K. susitikdavo ir bendraudavo dažniau nei ieškovas susitikdavo su savo seneliu, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovo duomenys apie S. K. sveikatos stovį iki sandorio sudarymo yra tikslesni ir objektyvesni nei ieškovo vien tik 2023 metų liepos mėnesį sudarytų medicininių dokumentų pagrindu grindžiami argumentai apie S. K. sveikatos būklę ir negebėjimą suvokti sudaromo sandorio esmės, pasekmių.

Ieškovo prašymu Vilnius miesto apylinkės teismo 2025-03-10 nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo ekspertams. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025-05-27 gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame nurodyta, kad išanalizavus pateiktą civilinės bylos medžiagą ir papildomai gautą S. K. medicininę dokumentaciją nustatyta, kad ekspertizei pateiktoje medžiagoje duomenų, leidžiančių nustatyti S. K. psichikos būklę sandorio sudarymo metu nepakanka, todėl nėra galimybės suformuluoti pagrįstą teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą.

VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos pateiktoje ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, pradėtoje 2023-07-25, yra 2023-07-25 – 2023-07-26 įrašai patvirtinantys, kad S. K., lydimas anūkės atvyko vėžimėlyje, iki šiol PSC nesilankė ir nesigydė; nusiskundimų sveikata nesuformuluoja. Anūkės teigimu, pastaruoju metu savijauta nuolat blogėja; pats nebepajėgia apsitarnauti, nebepavalgo dėl bendro silpnumo rankose; nesiorientuoja aplinkoje, gyvena praeitimi, blogai girdi – nešioja klausos aparatą, žino savo vardą, pasako pavardę. Nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Nurodyta informacija fiksuota ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje Neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje B. M. 2023-07-25 prašymu. Vilniaus miesto Naujininkų poliklinikos asmens sveikatos istorijos (ambulatorinėje) kortelėje yra 2010-10-04 medicininiai įrašai, o VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pateiktoje gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad S. K. nuo 2015-01-05 iki 2015-01-16 buvo hospitalizuotas (duomenys neskelbtini) skyriuje. Kitų medicininių įrašų apie S. K. fizinę ir psichinę sveikatą byloje nėra.

Trečiasis asmuo B. R. (M.) nurodė, kad senelis 2022 metų gruodį dar vaikščiojo, tačiau jau buvo sunku išeiti į lauką. Poreikis paduoti maistą atsirado 2022 metų lapkritį, o iki to laiko senelis maistą pasiimdavo pats iš šaldytuvo. S. K. jokių vaistų, išskyrus maisto papildus, nevartojo. Liudytojas S. G. davė parodymus, kad S. K. 2022 metų rudenį dar vaikščiojo. Savaitę iki mirties jau nebevaikščiojo, gulėjo lovoje. Matydavo jį sėdintį prie virtuvės lango, iš tolo sveikindavosi. Nustojo girdėti prieš porą metų, į klausimus neatsakydavo. Liudytoja T. B. duodama parodymus nurodė, kad su S. K. kalbėjosi likus 1-2 savaitėms iki operacijos. Nurodė, kad S. K. nustojo vaikščioti prie du metus iki mirties. S. prisimindavo praeitį, vardą, gimimo metus, tačiau gal prieš tris savaites iki mirties ją palaikė paštininke. Prieš vienerius – dvejus metus iki mirties ją pažindavo, pasisveikindavo, susimojuodavo. Metus prieš iš karto nesuprasdavo klausimų. Savo adresą, pavardę žinojo, bet jis neatpažindavo asmenų. Sveikata nesiskundė.

Trečiasis asmuo B. R. (M.) duodama paaiškinimus apie S. K. sveikatos būklę nurodė, jog senelis turėjo klausos sutrikimą, dėl ko ji su seneliu bendraudavo raštu, senelis jos įrašus ir skaitė, ir suprasdavo. Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog S. K. komunikavimas su kitais asmenimis buvo apsunkintas ne dėl to, jog jis nepajėgė suvokti klausimų esmės, o dėl to, kad, turėdamas klausos sutrikimą, jis negirdėjo arba blogai girdėjo asmenį su kuriuo bendravo, nes arba nebuvo su klausos aparatu, arba klausos aparatas veikė netinkamai.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, teismo paskirta S. K. psichiatrinė ekspertizė nebuvo atlikta, nes ekspertinei įstaigai nepakako medicininių duomenų išvadai parengti. Trečiojo asmens B. R. (M.), liudytojų parodymai bei 2023-07-25 medicininiai įrašai patvirtina, kad S. K. galėjo turėti tam tikro lygio pažintinės veiklos sutrikimų, tačiau nesant objektyvių ir pakankamų duomenų apie S. K. psichinės ir fizinės sveikatos būklę, jos kitimą, nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog S. K. 2022-10-27 sandorio sudarymo metu dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Ieškovo paaiškinimais, liudytojų parodymais nėra paneigti ir atsakovo argumentai, kad dėl žemės sklypo dalies kainos atsakovas su Z. K. ir S. K. buvo susitarę tuo metu, kai atsakovas sutiko padėti įpėdiniams atkurti J. K. nuosavybės teises į ginčo sklypo dalį. Trečiojo asmens B. R. (M.) paaiškinimai patvirtina iš esmės patvirtina, atsakovo argumentus apie buvusį susitarimą ateityje sudaryti žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sandorį, nes ji nurodė, kad po tėvo mirties pas ją ir senelį buvo atvykęs atsakovas, kuris paaiškino, kokiu tikslu ji su seneliu turi vykti pas notarą, parodė dokumentus, kuriuose buvo tėvo ir senelio parašai, nesukėlę jai jokių abejonių, ir kad ji, gerbdama tėvo sudarytus susitarimus, kartu su seneliu sutiko vykti pas notarą ir kartu su seneliu S. K. ir atsakovu buvo sudaryta žemės sklypo dalies pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje senelis pats įrašė savo vardą ir pavardę, pasirašė.

Kaip matyti iš trečiojo asmens B. R. (M.) paaiškinimų, jos senelis S. K. turėjo gyvenamąjį būstą, jam pakako turimų piniginių lėšų savo poreikių patenkinimui ir jis turėjo galimybę piniginėmis lėšomis paremti ir trečiąjį asmenį B. R. (M.). Kiti giminaičiai, tame tarpe ieškovas, su seneliu nuolat nebendraudavo, jo priekiais nesirūpino, o asmens, kuris vienintelis rūpinosi seneliu, interesais (žemės sklypu ir jame esančiu namu) jau buvo pasirūpinta, todėl labiau tikėtina yra tai, kad S. K., būdamas garbaus amžiaus, neturėjo intereso nuosavybės teise turėti ginčo sklypo dalį, į kurią buvo atkurta J. K. nuosavybės teisė.

Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaras privalo ne tik nustatyti asmenų tapatybes, patikrinti notarinius sandorius sudarančių asmenų parašų tikrumą, bet ir įsitikinti sandorius sudarančių asmenų veiksnumu (Notariato įstatymo 31 straipsnis). Notaras, tvirtinęs sandorį, atsiliepime išdėstytuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš tvirtinat sandorį jis teiravosi S. K. dėl jo sudaromos sutarties, šeiminės padėties ir jam S. K. būklė, nei valia 2022-10-27 sudarant sutartį nekėlė abejonių.

Kadangi ir notarui, patvirtinusiam ginčijamą sandorį, bendraujant su S. K. tiesiogiai sandorio sudarymo dieną, nekilo abejonių dėl S. K. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę ir išreikšti valią; atsakovas taip pat teigė, jog bendraujant su S. K. jam nekilo abejonių dėl šio asmens gebėjimo mąstyti, priimti sprendimus; trečiasis asmuo B. R. (M.) nurodė, kad S. K. gebėjo skaityti ir supranto skaitomo teksto turinį, teismo vertinimu, vien tik gana prieštaringi liudytojos T. B. parodymai, jog vienerių ar dviejų metų laikotarpiu iki mirties S. K. neatsakydavo į visus jos klausimus, ją palaikė kitu žmogumi, nėra pakankami paneigti atsakovo ir trečiojo asmens notaro Edgaro Normanto argumentus, kad S. K. sandorio sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir tai suprasdamas išreiškė valią parduoti atsakovui 0,12 ha žemės sklypo dalį, į kurią J. K. nuosavybės teisės buvo atkurtos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022-01-21 sprendimu Nr. 49S-31-(14.49.3.), pakeistu 2022-02-22 įsakymu Nr. 49VĮ-234-(14.49.2E.), už kainą dėl kurios buvo susitarta iki nuosavybės teisės atkūrimo ir kuris buvo sumokėta iki notarinio sandorio sudarymo.

Ieškovas argumentus dėl per mažos sandorio kainos grindžia Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, sudarytu 2024-02-20. Šio išrašo 2.1. punktas patvirtina, kad 2021-10-18 suformuoto, viso 0,7664 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2024-03-04 masiniu būdu sudarė 231000 Eur. Žemės sklypo dalies pirkimo pardavimo sutarties, sudarytos 2022-10-27, 2.2 punkte nurodyta viso 0,7664 ha ploto žemės sklypo 215000 Eur rinkos vertė.

Byloje esančiame Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-02-22 įsakyme Nr. 49VĮ-234-(14.49.2 E.) yra nurodyta, kad J. K. atkurtos 0,1200 ha žemės sklypo dalies vertė – 5239 Eur. Minėtoje žemės sklypo dalies pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad bendra parduodamo daikto (sklypo dalies) kaina – 10000 Eur.

Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, J. K. nuosavybės teise atkurtos žemės sklypo dalies vertė yra nurodyta tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2022-02-22 įsakyme Nr. 49VĮ-234-(14.49.2 E.). Tiek nekilnojamojo turto registro išraše, tiek žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje masinio vertinimo būdu yra nustatyta ne S. K. ir trečiajam asmeniui B. R. (M.) nuosavybės teise priklausiusių dalių rinkos vertė, o viso žemės sklypo vertė. Esant nustatytai viso žemės sklypo rinkos vertei, teismo vertinimu, žemės sklypo dalies rinkos vertei nustatyti nėra pakankama vien tik atlikti aritmetinius (dalybos, daugybos) veiksmus, nes bendrosios dalinės nuosavybės teise daugeliui savininkų yra priskirtos tik sklypo idealiosios dalys, o sklypo atidalinimas, naudojimosi realiomis sklypo dalimis nustatymas reikalauja atitinkamų bendrasavininkių susitarimų ir investicijų. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė specialiųjų žinių turinčio asmens vertinimo, kuriame būtų nustatyta būtent ginčo žemės sklypo 75/958 dalies rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu (2022-10-27), nereiškė prašymo skirti byloje ginčo nekilnojamojo turto dalies vertės nustatymo ekspertizę, todėl vien tik argumentas, kad sandorio kaina buvo mažesnė nei aritmetiniu būdu nustatyta sklypo idealiosios dalies vertė, nesudaro pagrindo išvadai, kad sandorio kaina buvo neprotingai maža ar aiškiai nesąžininga ir neteisinga.

Aukščiau nurodyta patvirtina, jog ieškovas neįrodė, kad 2022-10-27 sandorio sudarymo metu S. K. dėl sveikatos būklės negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, jų pasekmių, todėl yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl, ieškinį atmetus, yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu už suteiktą teisinę pagalbą jis patyrė 2560 Eur išlaidas. Šios išlaidos grindžiamos 2025-01-08 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25_01_08, 2025-03-13 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25_08_13, 2025-08-24 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25_08_24, 2025-10-19 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25_10_19 ir mokėjimo dokumentais. Ieškovo atstovas, atkreipęs dėmesį į tai, kad atsakovas advokato atstovaujamas 2025-01-08 atstovavimo sutarties pagrindu, todėl atsakovo atstovas atsiliepimo negalėjo parengti. Prašo mažinti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas 1000 Eur suma, kuri nurodyta 2025-01-08 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. 25_01_08. Atsakovo atstovas teigė parengęs atsiliepimą, nes teisinės paslaugos atsakovui teikiamos remiantis ne vien tik 2025-01-08 sudaryta atstovavimo sutartimi. Atsakovas, jo atstovas nepateikė teismui anksčiau nei 2025-01-08 sudaryto susitarimo, kuris patirtintų tai, kad 2024-10-30 atsakovą ir advokatą Remigijų Rinkevičių siejo teisinių paslaugų teikimo santykiai. Teismui per elektroninį paslaugų portalą 2024-10-30 atsiliepimą (DOK-163055) pateikė ir pasirašė atsakovas M. K., todėl yra pagrindas ieškovo atstovo prašymą tenkinti ir mažinti iš ieškovo atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teismui pateikta 2025-01-08 sąskaita už teisines paslaugas Nr. 25_01_08 nėra pakankamai detali, nes joje nurodyta bendra 1000 Eur suma ir už teisinę konsultaciją, ir už atsiliepimo į ieškinį parengimą, ir už pasirengimą bei dalyvavimą 2025-01-13 teismo posėdyje. Kaip matyti iš 2025-08-24 ir 2025-10-19 sudarytų sąskaitų, teisinių paslaugų kaina už pasiruošimą bylai ir dalyvavimą teismo posėdyje yra vertinama 325 Eur suma. Kadangi atsakovo atstovas 2025-01-13 teismo posėdyje dalyvavo, yra pagrindas atsakovo patirtas išlaidas už teisinę pagalbą mažinti 675 Eur suma ir priteisti iš ieškovo atsakovui 1885 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Bylos nagrinėjimo metu patirta 80,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos yra didesnės nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur), todėl, ieškinį atmetus, iš ieškovo valstybei priteisiama 81 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Ieškovas 2025-02-16 į teismo depozitinę sąskaitą įmokėjo 773,24 Eur sumą. Vilnius miesto apylinkės teismo 2025-03-10 nutartimi civilinėje byloje paskirta S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė nebuvo atlikta. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismui teismo ekspertizės akto ir sąskaitos nepateikė, todėl, teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovui grąžintina į teismo depozitinę sąskaitą įmokėta suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1885 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 81 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.

Grąžinti ieškovui E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į teismo depozitinę sąskaitą 2025-02-16 sumokėtą pinigų sumą – 773,24 Eur.

Teismo sprendimo įsiteisėjusią kopiją pateikti teismo finansų skyriui įpareigojimo grąžinti ieškovui į depozitinę sąskaitą įmokėtas lėšas vykdymui.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, medicininių dokumentų originalus grąžinti juos pateikusioms gydymo įstaigoms ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.