Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015 m. vasario 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 14 d. teismo nutartimi buvo priimtas pareiškėjo R. K. skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymą Nr. 30-TE-1467 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. K. nurodė, kad vykdė prevencinę priemonę, pažeidėjų nebaudė, tik įspėdavo, todėl budėtojo apie sustabdytas transporto priemones neinformavo. Pareiškėjo atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu. Pabrėžė, jog pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui R. K. paskirtos tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas įsakymu Nr. 30-TE-1467 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 2 dalies 3 punktu bei atsižvelgdamas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2014 m. lapkričio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-117, R. K., Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui, paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2014 m. lapkričio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS-117 „Dėl R. K. ir D. K. veiksmų“ (toliau ir Išvada) pasiūlyta pareiškėjui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. K. už aplaidų tarnybinių funkcijų vykdymą skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Išvadoje nurodoma, jog 2014 m. rugsėjo 6 d. laikotarpyje nuo 6.00 iki 18.00 val. policijos pareigūnų ekipažas AP (duomenys neskelbtini), kuriame dirbo vyriausiasis patrulis R. K. ir patrulis D. K., sustabdė keturis transporto priemonių vairuotojus, tačiau apie tai radijo ryšiu atsakingo darbuotojo neinformavo, nustatytų teisės pažeidimų neužfiksavo teisinėmis priemonėmis bei pažeidėjams leido išvengti teisinės atsakomybės, pažeidžiant pagrindines jų tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. R. K., būdamas patrulių ekipažo vyresniuoju, t.y. atsakingu už ekipažui pavestų funkcijų vykdymą, sąmoningai (tyčia) savo veiksmais (neveikimu) pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent: Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 5 punktą, Policijos veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau ir Instrukcija) 3 punktą, 28 punktą, 47 punktą, 61.7 punktą, Policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso ( toliau ir Etikos kodeksas) 3 punktą, 4.6 punktą, 4.8 punktą, 4.9 punktą, 4.11 punktą, 4.12 punktą, pareigybės aprašymo 7.1 punktą, 7.4 punktą bei tarnybos drausmę.

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statutas, o tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką reglamentuoja Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas, kurio sudėtį sudaro neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir pasekmių. Pagal Tvarkos aprašo nuostatas – nuobaudų skyrimo procedūra – būtina, o ji pati ir jos pasekmėje priimti administraciniai aktai turi griežtai atitikti teisės normų nustatytus reikalavimus. Viena iš svarbiausių tokios procedūros sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai - plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tyrimą atliekantis pareigūnas (tikrintojas) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius tarnautojo tiriamą pažeidimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti jo (tarnautojo) paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminat motyvuotoje išvadoje. Nustačius, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina jį kvalifikuoti, nurodant pažeistą įstatymo straipsnį, dalį, punktą, nusižengimo padarymo ir paaiškėjimo dieną, tarnautojo, kalto dėl padaryto nusižengimo, kaltės formą, nusižengimo padarinius, o taip pat ir siūlomą konkrečią nuobaudą.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas R. K. neginčija, kad 2014 m. rugsėjo 6 d., kartu su vyresniuoju patruliu D. K. patruliuodamas ekipaže AP (duomenys neskelbtini), apie sustabdytas transporto priemones neinformavo budėtojo, tačiau neigia atlikęs neteisėtus veiksmus, kadangi vykdė prevencinę priemonę, kurios metu pareigūnas neprivalo pranešti budėtojui apie sustabdytą transporto priemonę. Be to, esant nebaigtam ikiteisminiam tyrimui medžiagoje Nr. 30-1-002589-14 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 str. 2 d. (kyšininkavimas), kurioje pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą, atsakovas privalėjo tarnybinį patikrinimą sustabdyti.

2014 m. rugsėjo 6 d. patrulio tarnybos užduotyje, suformuotoje šaukiniui (duomenys neskelbtini), su kuria pasirašytinai supažindintas patrulio vyresnysis pareigūnas R. K., nuo 6.00 val. iki 18 val. numatyta – neblaivių, apsvaigusių vairuotojų kontrolė, pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė, pėsčiųjų, dviratininkų kontrolė, o taip pat nuolat vykdomos užduotys – akcizinių prekių kontrolė, siekiant išaiškinti vogtų daiktų pervežimą bei kontrabandos gabenimą, korupcijos prevencija bei prevencinė priemonė – pavojingo ir chuliganiško vairavimo kontrolė, važiavimo greičiu kontrolė. Pareiškėjas nurodo, jog 2014 m. rugsėjo 6 d. ekipažas (duomenys neskelbtini) neturėjo greičio matavimo prietaiso, todėl negalėdami galimai greitį viršijusių transporto priemonių vairuotojams surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolų, juos tik įspėdavo. Tačiau tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, jog sustabdytų transporto priemonių vairuotojai buvo ne tik viršiję leistiną greitį, bet padarę ir kitus administracinės teisės pažeidimus (kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą; atlikdamas lenkimo manevrą, neparodė įspėjamojo signalo; buvo galimai neblaivus; nesustojo ties „Stop“ ženklu ir kt.), tačiau dėl pareiškėjo tarnybinių pareigų neatlikimo, jiems administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nebuvo pradėta. Teismo posėdžio metu R. K. teigė, kad vykdant prevencines priemones vairuotojai nebuvo baudžiami, tačiau negalėjo paaiškinti koks teisinis šių veiksmų pagrindas ir, kodėl už nurodytus pažeidimus nebuvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, ir apie sustabdytas transporto priemones radijo ryšiu nepranešta atsakingam pareigūnui, kaip to reikalauja Instrukcijos 28 punktas, įpareigojantis policijos patrulį, prieš prieinant prie stovinčios transporto priemonės, ryšio priemone pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Nagrinėjant bylą apklausta liudytoja - Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė G. G. patvirtino, kad net ir vykdant policinę priemonę, pareigūnai privalo bausti administracinius teisės pažeidimus padariusius asmenis, registruoti patikrintų transporto priemonių skaičių ir rezultatus. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas neteisėtu neveikimu pažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl pareiškėjo teiginiai apie vykdytą prevencinę priemonę laikytini nepagrįstais ir vertintini kaip R. K. pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės.

Vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais principais. Pagal Statuto 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuolatinį bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principą, pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti žmogaus teises bei laisves; sužinojęs apie rengiamą ar daromą teisės pažeidimą, taip pat pats būdamas liudytoju, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią rengiamam arba daromam teisės pažeidimui; gavęs žinių apie padarytą teisės pažeidimą, nedelsdamas pranešti apie tai policijai arba kompetentingai institucijai ar įstaigai. Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas įpareigoja valstybės tarnautojus tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, o to paties straipsnio 5 dalis įpareigoja laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba. Remiantis Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi prie pagrindinių policijos uždavinių priskirtini inter alia nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas bei saugaus eismo priežiūra (5-6 p.)

Pradėdamas eiti tarnybines pareigas, pareiškėjas prisiekė sąžiningai vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus ir savo viršininkų įsakymus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pakenti geram policijos vardui. Tačiau neteisėtu neveikimu pareiškėjas neužkirto kelio nusikalstamos veikos darymui, nors Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta policijos pareigūno pareiga „gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai“.

Teismo manymu, savo veiksmais pareiškėjas suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad policijos pareigūnai tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, t. y. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nesurašyti administracinių teisės pažeidimų protokolų, o visa tai, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą policijos sistema, joje dirbančiais pareigūnais (tarnybomis), menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Neinformuodamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo apie sustabdytus automobilius, pareiškėjas parodė savo, kaip policijos pareigūno, nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, nesilaikė Etikos kodekso 3 straipsnyje įtvirtintų etikos principų, pažeidė Etikos kodekso 4.6, 4.8, 4.9, 4.11, 4.12 punktų reikalavimus bei padarė nusižengimą, žeminantį pareigūno vardą. Pareigūno veiksmai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje ir 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytiems policijos sistemos įstaigų ir pareigūno tikslams bei uždaviniams, Instrukcijos 3 punkto, 28 punkto ir Pareigybės aprašymo nuostatoms. R. K., kaip policijos pareigūno, elgesys akivaizdžiai žemina policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą išaiškinti teisės pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą, griauna pasitikėjimą ja visuomenėje ir žemina pareigūno vardą.

Remiantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 ir 2 dalimis yra nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba; papeikimas; griežtas papeikimas; laipsnio pažeminimas viena pakopa; perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; atleidimas iš pareigų. Vertintina, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, pagal jo sunkumo laipsnį ir neigiamą įtaką policijos sistemai, laikytinas šiurkščiu, todėl pareiškėjui pagrįstai paskirta griežtesnė tarnybinės nuobaudos rūšis – griežtas papeikimas. Be to, skiriant nuobaudą atsakovas atsižvelgė ir į tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 30-TE-1040 R. K. jau buvo skirta tarnybinė nuobauda (pastaba), todėl teismas neturi pagrindo pripažinti paskirtą tarnybinę nuobaudą neadekvačia padarytam tarnybiniam nusižengimui.

Tvarkos aprašo 10 punkte reglamentuota, jog gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisminio nagrinėjimo procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir užbaigti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą). Kai tikrintojas nustato pareigūno veikoje savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, leidžiančių atriboti jį nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra šioje dalyje tęsiama bei baigiama laikantis šio Tvarkos aprašo reikalavimų. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinė nuobauda R. K. buvo skirta už jo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, o ne už nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalimi (kyšininkavimas), dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl atsakovas, tęsdamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, veikė teisėtai. Pagal Statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Analogiška nuostata įtvirtinta Aprašo 35 punkte. Vien ta aplinkybė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate atliekame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-002589-14 pagal nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje (kyšininkavimas), pareiškėjui R. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų požymius, nereiškia, jog jo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti tarnybinio nusižengimo padarymą. Be to, ikiteisminiame tyrime R. K. veika vertintina tik baudžiamosios, o ne tarnybinės atsakomybės kontekste.

Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nenurodė ir teismas nenustatė jokių esminių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimų, todėl spręstina, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas sprendimas (įsakymas) dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, atliktas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo. Tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1386/2008).

Nagrinėjamoje byloje, įvertinus atsakovo tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atliekant patikrinimą buvo objektyviai nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, kurioms esant buvo faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog R. K. padarė tarnybinį nusižengimą ir jam pagrįstai paskirta adekvati tarnybinė nuobauda. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytą, ginčijamas 2014 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 30-TE-1467 laikinas pagrįstu ir teisėtu, o pareiškėjo skundas - nepagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.