- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-31
- Bylos Nr.
- eI2-8140-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04769-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Fausta Vitkienė, Diana Butrimienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Z. K.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Akmija“, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Akmija“ ir Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas Z. K. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, ir prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) (turi būti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT)) 2023 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. 23S33216 dėl pareiškėjo išsiuntimo iš šalies (toliau – ir Sprendimas). Taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas, kuris yra Uzbekistano Respublikos pilietis, savo skunde pažymi, kad atsakovas skundžiamame Sprendime nurodo, jog pareiškėjas nevykdė Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir iki 2023 m. sausio 14 d. savanoriškai neišvyko iš šalies, todėl neteisėtai Lietuvos Respublikoje buvo nuo 2023 m. sausio 15 d. iki 2023 m. kovo 13 d. (diena kai buvo sulaikytas Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnų), t. y. 57 dienas. Paaiškina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S139841, kuriuo buvo atsisakyta jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2022 m. vasario 6 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI2-1721-809/2023, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2023 m. kovo 29 d. galutiniu ir neskundžiamu sprendimu, administracinėje byloje Nr. eA-1510-492/2023, tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikino VAAT 2023 m. vasario 6 d. sprendimą, panaikino Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimą Nr. 22S139841 ir įpareigojo Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, VSAT Sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo taip pat yra neteisėtas, nes jo pagrindas – neteisėtas pareiškėjo buvimas šalyje, kuris buvo dėl to, jog Migracijos departamentas 2022 m. spalio 14 d. sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nuomone, jei būtų paliktas galioti skundžiamas Sprendimas, tai jis ne tik būtų teisiškai nepagrįstas, bet ir sudarytų kliūtis pareiškėjui atvykti į šalį, tame tarpe ir forminti leidimą laikinai gyventi.
Atsiliepimas
2. VSAT pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su pareiškėjo patikslintu skundu (netiksliai įvardija „apeliaciniu skundu“) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad leidimas laikinai gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl laikytina, kad pareiškėjas teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, t. y. iki 2022 m. rugsėjo 11 d., ir turėjo pareigą išvykti iš Lietuvos Respublikos bei Šengeno teritorijos iki pasibaigiant leidimui laikinai gyventi galiojimui, o prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimas nesuteikia jam teisės būti Lietuvos Respublikoje iki kol toks prašymas bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas. Atsakovės VSAT nuomone, pasibaigus leidimui laikinai gyventi galiojimo terminui (nuo 2022 m. rugsėjo 12 d.), nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi, 2022 m. rugsėjo 1 d. gavęs atsisakymą išduoti jam Lietuvos Respublikos „D“ tipo vizą (kuri išduodama teisėtam užsieniečio buvimui Lietuvos Respublikoje laikotarpiu kol sprendžiamas leidimo laikinai gyventi jam išdavimo klausimas), taip pat gavęs Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimą dėl grąžinimo, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti į Uzbekistano Respubliką iki 2023 m. sausio 14 d., ir nepriklausomai nuo to, kad apskundė minėtą sprendimą, neturėjo teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalėjo išvykti (VAAT 2023 m. gegužės 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4453-816/2023). Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, jog jam apskundus sprendimą atsisakyti tenkinti jo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, ir LVAT 2023 m. kovo 29 d. nutartimi skundą tenkinus ir panaikinus minėtą sprendimą bei įpareigojus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jo buvimas buvo teisėtas Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, yra nepagrįstas, kadangi nei prašymo pateikimas, nei sprendimo atsisakyti tenkinti prašymą apskundimas nesuteikia pareiškėjui teisės būti Lietuvos Respublikoje ir nestabdo jo atžvilgiu priimtų administracinių sprendimų vykdymo ar galiojimo. Pažymi, kad VAAT 2023 sausio 4 d. sprendimu netenkino asmens prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę - sustabdyti skundžiamo Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo dėl pareiškėjo grąžinimo galiojimą. Akcentuoja, jog, kadangi pareiškėjas nepateikė kito teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, nebuvo ir nėra aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnyje, kai sprendimo dėl užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdomas. Teigia, kad ginčijamas Sprendimas buvo priimtas nustačius, kad pareiškėjas neįvykdė sprendimo dėl grąžinimo ir savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistaną per sprendime numatytą laikotarpį, neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi ar kito dokumento, suteikiančio jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl pagal Įstatymo 23 straipsnio 6 punktą, 39 straipsnio 2 punktą pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Nurodo, kad valstybės institucijai priėmus sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atitinkamai būtų svarstomas skundžiamo Sprendimo pakeitimo klausimas. Tačiau kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo - nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Sprendimą.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo jį atmesi kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 22S163837 įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į Uzbekistaną iki 2023 m. sausio 14 d. Pareiškėjas iki minėto laikotarpio iš Lietuvos Respublikos savanoriškai neišvyko, taip pat minėto sprendimo vykdymas sustabdytas nebuvo, todėl VSAT priėmė ginčijamą Sprendimą. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjo teiginiai prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto nuostatoms. Teigia, kad pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos (2022 m. rugsėjo 11 d. 24:00 val.) vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto nuostatas, pareiškėjas nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. Akcentuoja, kad minėtos faktinės aplinkybės ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad pareiškėjo neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje sukėlė ne Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimas Nr. 22S139841, bet tai, kad pareiškėjas nevykdė Įstatymo 124 straipsnyje numatytų pareigų. Remiasi Įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi teigia, kad pareiškėjas negali turėti teisėto lūkesčio būti Lietuvos Respublikoje, kol nėra išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir dėl to priimtas sprendimas.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Akmija“ nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsiliepimo į patikslintą skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. 23S33216, kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Uzbekistano Respubliką; uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 24 mėn.; įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 24 mėn., teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1 2019 m. gruodžio 16 d. per Rygos tarptautinį oro uostą, Uzbekistano Respublikos pilietis Z. K. į Lietuvos Respubliką atvyko, turėdamas pasą Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2029 m. vasario 12 d., bei Lietuvos Respublikos nacionalinę „D“ tipo vizą, galiojusią nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.
6.2. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d.
6.3. Migracijos departamentas 2022 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 22S139841 atsisakė Uzbekistano Respublikos piliečiui išduoti leidimą laikinai gyventi. Užsienietis apskundė minėtą sprendimą VAAT, kuris 2023 m. vasario 6 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI2-1721-809/2023, pareiškėjo skundą atmetė. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė LVAT, kuris 2023 m. kovo 29 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1510-492/2023, skundą tenkino ir panaikino minėtą Migracijos departamento sprendimą bei įpareigojo jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
6.4. Užsieniečio kelionės dokumente yra įklija apie atsisakymą 2022 m. rugsėjo 1 d. išduoti jam Lietuvos Respublikos „D“ tipo vizą. Todėl nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Uzbekistano Respublikos piliečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu.
6.5. Migracijos departamentas 2022 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą dėl Z. K. grąžinimo, kuriuo užsienietis įpareigotas savanoriškai išvykti į Uzbekistano Respubliką iki 2023 m. sausio 14 d. Pareiškėjas minėtą Migracijos departamento sprendimą apskundė VAAT, kuris 2023 m. gegužės 18 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI2-2642-764/2023, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas kreipdamasi į teismą, be kita ko, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau VAAT 2023 m. sausio 4 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 22S163837 galiojimą.
6.6. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus pareigūnas 2023 m. kovo 13 d. sprendimu sulaikė Uzbekistano Respublikos pilietį Z. K. ne ilgiau kaip 48 val., kadangi minėtas užsienietis yra neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Tą pačią dieną jis apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre.
6.7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. kovo 15 d. sprendimu taikė Uzbekistano Respublikos piliečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2023 m. birželio 13 d., bet neilgiau nei bus užbaigta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
6.8. VSAT 2023 m. kovo 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.
7. Pareiškėjas su šiuo Sprendimu nesutinka ir skundžia jį teismui.
8. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar ABTĮ 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.
9. Minėta, kad pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo ir savanoriškai neišvyko į Uzbekistano Respubliką iki 2023 m. sausio 14 d., todėl, esant konstatuotoms Įstatymo 23 straipsnio 6 punkte, 39 straipsnio 2 punkte įtvirtintoms sąlygoms, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą dėl jo išsiuntimo į Uzbekistano Respubliką.
10. Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba VSAT, o juos vykdo VSAT <...>.
Pagal Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu N r. 1V-429 (suvestinė redakcija 2022 m. lapkričio 22 d.), 48 punktą dokumentus dėl užsieniečio išsiuntimo nagrinėja ir sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba sprendimą dėl kitos valstybės sprendimo vykdymo galimumo šio įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima VSAT, išskyrus aprašo 49 punkte nurodytus atvejus.
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Įstatymo 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog draudžiama išsiųsti arba grąžinti užsienietį į valstybę, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus arba jis gali būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų, arba į valstybę, iš kurios jis gali būti vėliau nusiųstas į tokią valstybę. Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į valstybę, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad joje užsienietis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (Įstatymo 130 straipsnio 2 dalis). Užsienietis neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos arba negrąžinamas į užsienio valstybę, jeigu jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka yra suteiktas apsisprendimo laikotarpis, per kurį jis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar su teismu (Įstatymo 130 straipsnio 4 dalis).
11. Kaip matyti iš bylos, atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nustatė, jog pareiškėjo kelionės dokumente yra įklija apie atsisakymą 2022 m. rugsėjo 1 d. išduoti jam Lietuvos Respublikos „D“ tipo vizą. Todėl nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Uzbekistano Respublikos piliečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, be to, pareiškėjas neįvykdė Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 15 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas savanoriškai išvykti į Uzbekistano Respubliką iki 2023 m. sausio 14 d., todėl jo atžvilgiu taikomas Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas neturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. jis neturi galiojančios daugkartinės nacionalinės vizos, leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar kito teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikoje.
Pažymėtina, kad atsakovas vertino ir nustatė, jog pareiškėjo šeima gyvena Uzbekistano Respublikoje, Lietuvos Respublikoje jis neturi giminaičių, todėl konstatavo, kad su Lietuvos Respublika jo nesieja ilgalaikiai šeimyniniai ryšiai. Atsakovas taip pat nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirbo laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. UAB „Cargogo Logistics“, taip pat nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. UAB „ Akmija“, nuo 2021 m. gegužės 10 d. jis vykdo individualią veiklą. Įvertinę užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, t. y. apie dvejus (2) metus, bei išduotus Lietuvos Respublikoje vizą ir leidimą laikinai gyventi, VSAT konstatavo, jog pareiškėjo su Lietuvos Respublika nesieja ilgalaikiai ekonominiai, socialiniai ryšiai. Pažymėjo, kad Užsieniečių apklausos lape, atsakydamas į klausimus, asmuo nurodė, kad pageidauja sugrįžti į kilmės valstybę.
12. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad VSAT tinkamai įvertino ir nustatė visas svarbias aplinkybes bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
13. Dėl pareiškėjo teiginio, kad skundžiamas Sprendimas dėl jo išsiuntimo yra neteisėtas, nes Sprendimo pagrindas (t. y. Migracijos departamento 2022 m. spalio 14 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi) buvo panaikintas LVAT, pasakytina, kad šios aplinkybės iš esmės neturi jokios teisinės reikšmės ginčijamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi buvo pasibaigęs 2022 m. rugsėjo 11 d. Nuo tada pareiškėjas jokio kito teisėto pagrindo būti Lietuvoje neturėjo, tad jis privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau jis to nepadarė. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jo svarstymo metu pareiškėjas neįgijo teisėto pagrindo būti Lietuvoje; net ir LVAT panaikinus Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo pareiškėjui nepalankius sprendimus bei įpareigojus Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą dėl leidimo išdavimo nagrinėti iš naujo, - nepadarė pareiškėjo buvimą Lietuvos Respublikoje teisėtu.
Beje, kaip matyti iš bylos, šiai dienai dar nėra priimto sprendimo dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo pareiškėjui (po LVAT nutarties priėmimo).
14. Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Pagal minėto straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 8 dalį sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima VSAT, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
15. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, VSAT uždrausdama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 24 mėn. tinkamai įvertino visas svarbias aplinkybes bei parinko laikotarpį, kuris yra proporcingas ir protingas.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su VSAT atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis šiuo aspektu.
16. Teisėjų kolegija dar pažymi, kad VSAT Sprendime taip pat nusprendė įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos iki 24 mėn.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau - ir Taisyklės), 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) teikiami C.SIS II, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas), 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba VSAT priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas gali būti įvestas, kai kompetetingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas, priimtas pagal nacionalinės teisės normas, grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taip pat SIS II reglamento 21 straipsnis nustato, kad prieš pateikdama perspėjimą valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų įvedimą į SIS sistemą.
17. Kadangi pareiškėjui taikomas draudimas atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje, todėl šio asmens duomenys, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai. Minėta, kad pareiškėjas nevykdė Migracijos departamento sprendimo dėl savanoriško išvykimo į kilmės šalį, tas tęsėsi pakankamai ilgą laiką, tad VSAT priimtas sprendimas dėl pareiškėjo atvejo yra adekvatus ir pakankamai svarbus, kuris pateisina duomenų įvedimą į SIS sistemą. Be to, VSAT nustatytas iki 24 mėnesių terminas yra proporcingas ir protingas.
18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamas Sprendimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus (yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas); be to, jį priimant buvo laikytasi pagrindinių ir esminių procedūrų, jį priėmė tam kompetentingas subjektas.
19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti skundžiamo Sprendimo, nes jis yra teisėtas ir pagrįstas; tad pareiškėjo skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Įstatymo 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Z. K. (Z. K.) skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.