- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-782/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02603-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus”, akcinei bendrovei „City Service”
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus” ir akcinei bendrovei „City Service” dėl nuostolių subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva”, uždaroji akcinė bendrovė „Lantana”, ERGO Insurance SE.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 220 960,93 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 16 d. tarp ieškovo ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ buvo sudaryta bendrosios civilinės atsakomybės draudimo, kuria ieškovas (draudikas) ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ (draudėjas) susitarė, kad draudimo sutarties objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo valdomų patalpų, išvardintų draudimo liudijimo priede. Ieškovas ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ 2009 m. sausio 29 d. sudarė turto visų rizikų draudimo bei gamybos (verslo) nutrūkimo sutartis, kuriomis buvo apdrausti UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ turtiniai interesai, susiję su pačiai bendrovei atsiradusia žala gamybiniams įrengimams ir atsargoms bendrovės valdomose patalpose, išvardintose draudimo liudijimo priede, taip pat dėl gamybos ir verslo nutrūkimo atsiradusiais nuostoliais, esant gaisrui, gamtinėms jėgoms bei kitoms rizikoms. Draudimo liudijimuose išvardintose patalpose, viena iš šių patalpų yra restoranas „Katpėdėlės pirkia“, esantis atsakovui UAB „Baltisches Haus“ priklausančiame prekybos ir paslaugų komplekse „Studlendas“, H. Manto 84, Klaipėdoje. 2009 m. lapkričio 3 d. restorane kilo gaisras. Nustatyta, kad gaisro židinys – gedimas restorano virtuvėje buvusio šaldiklio „Helkama“ elektros įrangoje. Ieškovas gaisrą pripažino draudiminiu įvykiu ir, remdamasis žalą patvirtinančiais dokumentais, UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ ir žalą patyrusiems tretiesiems asmenims išmokėjo 220 960,93 Lt draudimo išmokas. Prekybos ir paslaugų komplekso „Studlendas“ patalpose buvo įrengta vieninga automatinė gaisro gesinimo sistema. Restorano „Katpėdėlės pirkia“ virtuvėje buvo įrengtos pakabinamos lubos, virš kurių buvo paslėpti gaisro gesinimo sistemos purkštukai, kurie turėjo suveikti kilus gaisrui, tačiau suveikė tik ugniagesiams užgesinus gaisrą. Nors pakabinamas lubas restorano virtuvėje sumontavo restorano patalpų nuomininkas, šių patalpų įrengimas ir tolesnis jų naudojimas buvo vykdomas išimtinai su atsakovų žinia. Atsakovas UAB „Baltiches Haus“ nereagavo į patalpų konstrukcinius trūkumus, nesiėmė veiksmų jų pašalinti, nors nuomos sutartimi nuomininkas mokėjo atsakovui papildomas išlaidas už priešgaisrinės saugos sistemų priežiūrą ir eksploataciją, gaisro gesinimo priemones ir kt. Atsakovas turėjo teisę ir pareigą tikrinti jo nuomojamų patalpų eksploatavimo sąlygas. Netinkamai savo pareigas vykdė ir pastato priešgaisrinės saugos sistemos priežiūrą atlikęs atsakovas AB „City sevice“, kadangi tinkamai neprižiūrėjo priešgaisrinės saugos sistemos, neįspėjo nuomininko apie gaisro gesinimo sistemos pažeidimą, t. y. jos uždengimą pakabinamomis lubomis, nepareikalavo, kad šis pažeidimas būtų pašalintas ir būtų užtikrintas tinkamas gaisro gesinimo sistemos funkcionavimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui UAB „Baltisches Haus“ 3 176,23 Lt, trečiajam asmeniui UAB „Lantana“ 2 000 Lt, valstybei 45 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Teismas pažymėjo, kad prievoliniai teisiniai santykiai tarp atsakovo UAB „Baltiches Haus“ ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ susiformavo nuomos sutarties pagrindu, todėl ieškovui subrogacijos pagrindu perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Teismas pabrėžė, kad pakabinamas lubas restorano „Katpėdėles pirkia“ virtuvėje po gaisro gesinimo sistema įrengė ne atsakovas, o šių patalpų buvęs nuomininkas UAB „Kauno saulėtekis“ ar jo teisių perėmėjas UAB „Vičiūnų restoranų grupė“. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog nuomininkas būtų suderinęs su atsakovu pakabinamų lubų restorano virtuvėje įrengimo projektą kaip to reikalauja nuomos sutarties 3.2 punktas. Taip pat nėra įrodymų, kad gaisrinės saugos sistemos uždengimas pakabinamomis lubomis atitiko statinio, kuriame yra šis restoranas, projektą. UAB „Poliprojektas“ ekspertizės akte yra duomenys, kad pakabinamos lubos buvo sandarios. Nuomininkas, po gaisro gesinimo sistema savavališkai įrengdamas sandarias pakabinamas lubas, aiškiai suvokdamas, kad taip yra sutrikdomas šios sistemos veikimas, pažeidė nuomos sutarties 3.2 punktą ir bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 629 punkto reikalavimus ir taip prisiėmė neigiamų šio veiksmo pasekmių atsiradimo riziką. Teismas sutiko su ieškovo teiginiu, kad nuomos sutarties 4.5 punktu atsakovas įsipareigojo užtikrinti bendrai naudojamų sistemų, tarp jų ir gaisro gesinimo sistemos, priežiūrą ir eksploataciją. Tinkamas gaisro sistemos veikimas užtikrinamas nustatant ir pašalinant priežastis, trukdančias šiai sistemai laiku suveikti. Todėl ta aplinkybė, kad periodiškai nebuvo apžiūrimi gaisro gesinimo sistemos purkštukai, esantys nuomojamose patalpose, ir nenustatytas šių purkštukų uždengimo pakabinamomis lubomis faktas, laikytina nuomos sutarties 4.5 punkte nustatytos pareigos užtikrinti gaisro gesinimo sistemos priežiūrą ir eksploataciją pažeidimu. Atsižvelgdamas į tai, kad prisiimant akivaizdžią riziką dėl žalos pakabinamų lubų įrengimu padarymu, į tai, kad žala buvo padaryta pačiam nuomininkui, CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu teismas atleido atsakovą UAB „Baltisches Haus“ nuo sutartinės atsakomybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomos atlyginti žalos dydį ieškovas tapatino su išmokėtų draudimo išmokų dydžiu. Pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo nuostolių dydžio dėl ne laiku suveikusios gaisro gesinimo sistemos, o pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti, kokią konkrečią įtaką žalos dydžiui turėjo ir ar turėjo ne laiku suveikusi gaisro gesinimo sistema. Teismas, atsižvelgdamas į UAB „Poliprojektas“ ekspertizės aktą, sprendė, kad degimas atvira liepsna bet kokiu atveju kurį laiką būtų vykęs ir būtų buvusios neigiamos degimo pasekmės. Ekspertizės akto teiginį, kad suveikus gesinimo sistemai gaisro degimo intensyvumas sumažinamas ir lokalizuojamas, teismas pripažino bendro pobūdžio teiginiu, nes ekspertai negalėjo atsakyti per kiek laiko, tinkamai suveikus gaisro gesinimo sistemai, būtų užgesintas gaisro židinys. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, kiek trumpiau būtų trukęs degimas atvira liepsna ir neigiamas šio degimo poveikis, jei gaisro gesinimo sistema būtų suveikusi laiku. Teismas įvertino tai, kad ekspertizės akte nenurodyta, jog laiku suveikus gaisro gesinimo sistemai, aukštesnė kaip 200⁰ C temperatūra nebūtų pasiekta ar būtų pasiekta mažesniame nei trečdalis patalpos plote. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, jog visa padaryta žala atsirado tik dėl aukštesnės kaip 200⁰ C temperatūros poveikio. Nustatęs, kad yra pagrindas atleisti atsakovą UAB „Baltisches Haus“ nuo sutartinės atsakomybės netinkamai vykdant gaisro gesinimo sistemos priežiūrą ir eksploataciją, nesant įrodymų, kad laiku suveikusi gaisro gesinimo sistema tikrai būtų sumažinusi ir kiek būtų sumažinusi gaisro padarytą žalą, teismas ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Ieškovas prašo priimti UAB „Poliprojektas“ 2010 m. vasario 20 d. ekspertizės akto patikslinimą, kuris patvirtina, kad ne laiku suveikusi gaisro gesinimo sistema lėmė žalos padidėjimą. Nurodo, kad ekspertizės akto patikslinimo, kaip naujo įrodymo, pateikimo būtinybė iškilo po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Prašo priteisti ieškovui iš atsakovų UAB „Baltisches Haus“ ir AB „City Service“ 1 210 Lt už papildomą ekspertizės paaiškinimą ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį. Nepagrįsti teismo argumentai, kad nuomininkas po gaisro gesinimo sistema savavališkai įrengdamas sandarias pakabinamas lubas, aiškiai suvokė, kad taip yra sutrikdomas šios sistemos veikimas, pažeidė nuomos sutarties 3.2 punktą ir Bendrosios gaisrinės saugos 629 punkto reikalavimus ir taip prisiėmė neigiamų šio veiksmo pasekmių atsiradimo riziką. Nepaisant to, jog pakabinamas lubas įrengė ne atsakovai, tačiau atsakovų neteisėti veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo (padidėjimo). Patalpų, kuriose kilo gaisras, įrengimas ir tolesnis jų naudojimas buvo vykdomi su atsakovų žinia. Nuomininkas nenumanė, jog dėl pakabinamų lubų gali būti sutrikdytas gaisro gesinimo sistemos veikimas. Rizikos prisiėmimu nėra laikomas nukentėjusiojo elgesys, kai jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie jam gresiantį pavojų.
2. Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ nesilaikė bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 614 punkte įtvirtintų pareigų bei pažeidė pareigą rūpintis savo turtu taip, kad jame nebūtų žalos atsiradimą lemiančių trūkumų ir kad šis būtų valdomas be konstrukcinių trūkumų ir jo valdymas nedarytų žalos kitiems asmenims (CK 6.266 str.). Atsakovas taip pat turėjo sutartinę pareigą patikrinti jo nuomojamų patalpų eksploatavimo sąlygas (nuomos sutarties 6.2.8 p.), rinko mokesčius už priešgaisrinės saugos sistemų priežiūrą ir eksploataciją, gaisro gesinimo priemones ir kt. (nuomos sutarties 4.5 p.), todėl nesiėmęs jokių veiksmų priešgaisrinės sistemos funkcionalumui užtikrinti, atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą.
3. Nustatęs atsakovo UAB „Baltisches Haus“ neteisėtus veiksmus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra pagrindas atleisti atsakovą nuo sutartinės atsakomybės, atsižvelgiant į nuomininko veiksmus prisiimant akivaizdžią riziką dėl žalos pakabinamų lubų įrengimu padarymo ir į tai, jog žala buvo padaryta pačiam nuomininkui. Žala buvo padaryta ne tik nuomininkui, bet ir tretiesiems asmenims. Nuomininko elgesys įrengiant pakabinamas lubas negalėjo būti vertinamas kaip aplinkybė, visiškai pašalinanti atsakovo UAB „Baltisches Haus“ civilinę atsakomybę.
4. Teismas. atleisdamas atsakovą UAB „Baltisches Haus“ nuo civilinės atsakomybės, nieko nepasisakė dėl atsakovo AB „City service“ civilinės atsakomybės. Jei nuo civilinės atsakomybės buvo atleistas tik atsakovas UAB „Baltisches Haus“, kyla krausimas, kodėl nuostolių atlyginimas nebuvo priteistas iš AB „City service“. Atsakovas AB „City service” pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 614 punktą bei nesilaikė sutartimi prisiimtų pareigų: neprižiūrėjo priešgaisrinės saugos sistemos, neįspėjo nuomininko apie automatinės priešgaisrinės sistemos pažeidimą, jos uždengimą pakabinamomis lubomis, neužfiksavo šio fakto pastato ir priešgaisrinės saugos sistemų apžiūros žurnaluose, nepareikalavo, jog šis pažeidimas būtų pašalintas ir užtikrintas tinkamas automatinės priešgaisrinės sistemos funkcionavimas. Toks atsakovo elgesys neatitinka objektyvių elgesio standartų, dėl ko atsakovo veiksmai pripažintini neteisėtais.
5. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovų neteisėti veiksmai turėjo įtakos nuostolių dydžiui, atsakovo UAB „Baltisches Haus“ atleidimas nuo civilinės atsakomybės ir atsakovo AB „City service” civilinės atsakomybės klausimo nenagrinėjimas šiuo atveju yra neteisingas ir nesąžiningas apelianto atžvilgiu, nes atsakovų atsakomybės ribos buvo neprotingai susiaurintos, o nukentėjusiojo asmens kaltė konstatuota negrįstai. Tokiu teismo sprendimu ieškovui (apeliantui) buvo nepagrįstai užkirstas kelias į žalos atlyginimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Civilinės atsakomybės, kaip vieno iš pažeistų teisių gynybos būdų, veiksmingumui užtikrinti skirta CK 6.249 straipsnio l dalies norma, pagal kurią teismas privalo nustatyti atlygintinų nuostolių dydį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti. Teismas formaliai nurodė, jog pagal byloje esančius įrodymus negalima nustatyti, kokią konkrečią įtaką žalos dydžiui turėjo ir ar turėjo ne laiku suveikusi gaisro gesinimo sistema. Tačiau ieškinyje buvo pateikta žalos detalizacija, nurodant, kad ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju bei remdamasis žalą patvirtinančiais dokumentais, draudėjui ir žalą patyrusiems tretiesiems asmenims išmokėjo draudimo išmokas, kurias sudarė 220 960,93 Lt.
7. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pakabinamos lubos, dėl kurių įrengimo negalimumo atsakovas neįspėjo, sukėlė žalą (ar ją padidino), o gaisro gesinimo sistemą įrengus po pakabinamomis lubomis gaisro metu kilusi žala būtų buvusi nežymi. Jeigu atsakovai būtų nustatę ir įspėję draudėją apie tai, jog automatinio gaisro gesinimo sistemos purkštukai uždengti po pakabinamomis lubomis, ir būtų pareikalavę šiuos pažeidimus pašalinti, būtų užtikrintas tinkamas automatinės priešgaisrinės sistemos funkcionavimas, dėl ko žalos atsiradimo būtų išvengta.
8. Remiantis patikslintais eksperto rašytiniais paaiškinimais, darytina išvada, jog suveikus gaisro gesinimo sistemai nukentėjusiųjų asmenų turtas nebūtų pažeistas negrįžtamai, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovo teiginiai, jog pakabinamos lubos nebuvo įrengtos savavališkai, o jų įrengimas buvo vykdomas su UAB „Baltisches Haus“ žinia, prieštarauja bylos medžiagai. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2009 m. lapkričio 24 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., 65 b. l.) pažymima, jog iš tyrimo metu surinktos informacijos darytina išvada, jog pakabinamos lubos galėjo būti įrengtos savavališkai (be suderintų darbo projektų, sutikimų, leidimų ir panašiai).
2. Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, jog UAB „Baltisches Haus“ nesirūpino išnuomotose patalpose esančios priešgaisrinės sistemos priežiūra, nors pagal nuomos sutartį nuomininkas mokėjo nuomotojui UAB „Baltisches Haus“ papildomas išlaidas už priešgaisrinės saugos priežiūrą ir eksploataciją. Pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pastato savininkas UAB „Baltisches Haus“ buvo atsakingas už bendrųjų pastato patalpų ir sistemų administravimą, o nuomininkas buvo įsipareigojęs užtikrinti jam perduotose patalpose esančių sistemų (įskaitant priešgaisrinės) tinkamą priežiūrą bei funkcionavimą. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje nėra pastato savininkui numatyta pareiga vykdyti nuomininkui perduotų patalpų priešgaisrinės sistemos priežiūrą.
3. Tiek ieškovas, tiek nuomininkas pripažino savo deliktinę bei sutartinę atsakomybę, atlygindami visą pastato savininko patirtą 31 067,49 Lt žalą. Ieškovas, atlygindamas žalą draudikui UADB „ERGO LIETUVA“, UAB „Vagos prekyba“, R. G. įmonei „Kryžkelė“, žalos nemažino, tuo pripažindamas, jog civilinė atsakomybė dėl gaisro pilna apimtimi kyla UAB „Vičiūnų restoranų grupė“.
Šalies argumentai
4. Apeliantas nurodo, kad nuomininkas net nenumanė, jog savo elgesiu pažeidžia kokias nors priešgaisrinės saugos taisykles. Nuomininkas, kurio patalpose įvyko gaisras, yra stambus verslininkas, užsiimantis restoranų veikla ir turintis didelę patirtį maisto gamyboje. Tai reiškia, kad jis turėjo aukštesnio lygio supratimą, kaip turi būti elgiamasi su patalpomis, užtikrinant tinkamą priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymąsi. Ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekdamas perkelti atsakomybės naštą atsakovams, kai patį gaisrą ir atsiradusius nuostolius sąlygojo išimtinai paties nuomininko (ieškovo draudėjo) neteisėti tyčiniai veiksmai ir aplaidumas dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų.
5. Žala dėl gaisro pasireiškė ne tik dėl turto sudegimo, bet ir dėl aprūkimo suodžiais bei apliejimo vandeniu. Vanduo bei suodžiai taip pat pasireiškia turtą gadinančiu/žalojančiu poveikiu. UAB „Poliprojektas“ akte gaisro žala vertinama tik kaip gaisro poveikis, išreiškiamas temperatūra, kuri žalojamąjį poveikį daro būdama aukštesnė kaip 200°C. Akte nevertinama tai, kad žala kitoms patalpoms ir turtui buvo padaryta dėl patalpų aprūkimo bei apliejimo vandeniu. Visa tai svarbu įvertinti tam, kad būtų padaryta pagrįsta išvada, jog net laiku suveikus stacionariai gaisro gesinimo sistemai, tokių gaisro pasekmių, kaip patalpų aprūkimas, užpylimas vandeniu, vis tiek nebūtų išvengta.
6. Ieškovas, reikšdamas atgręžtinį reikalavimą, neturi teisinio pagrindo reikalauti to paties dydžio sumų, kurios buvo išmokėtos pagal turto visų rizikų draudimo taisykles. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo deliktinės civilinės atsakomybės prasme privalo būti įvertintas turto nusidėvėjimas ir atitinkamai to turto (kaip padėvėto) rinkos vertė įvykio dienai. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog ieškovo reikalaujamas žalos dydis yra nepagrįstas ir neįrodytas, o žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka reikalavimus reiškiančiam asmeniui.
7. Apeliaciniame skunde ieškovas nepagrįstai keičia savo poziciją, tikslindamas jo paties pateiktą ekspertizės aktą, nors iki tol pats pripažino, kad jo pateiktas rašytinis įrodymas negali atsakyti į klausimą dėl žalos padidėjimo. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujai pateiktą įrodymą.
Atsiliepimas
Atsakovas AB „City Service“ apeliacinį skundą prašo atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismui nekonstatavus UAB „Baltishes Haus“ civilinės atsakomybės sąlygų, nėra būtina išsamiai pasisakyti dėl atsakovo AB „City Service“ atsakomybės sąlygų, kadangi šių subjektų prievolės žalos atlyginimo aspektu yra aksesorinės. Teismui ištyrus tai, ar buvo tinkamai vykdyta priešgaisrinės apsaugos sistemų priežiūra, buvo įvertinta ir AB „City Service“ civilinės atsakomybės taikymo galimybė, todėl konstatavus, jog nei atsakovų, nei trečiojo asmens UAB „Lantana“ veiksmai nesąlygojo nuostolių nuomininkui atsiradimo, atskirai pasisakyti apie kiekvieną iš atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kurių ieškovas neįrodinėjo, nebuvo pagrindo.
2. Atsakovas AB „City Service“ 2004 m. liepos 29 d. sutarties pagrindu teikia pastatų ūkio priežiūros paslaugas UAB „Baltishes Haus“ valdomuose objektuose. AB „City service“, siekdamas tinkamai ir kvalifikuotai suteikti automatinių gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų priežiūrą, 2007 m. rugsėjo 27 d. sutartimi Nr. 07-09-169A minėtą funkciją pavedė UAB „Lantana“. Gaisro gesinimo sistema yra vientisa, ji prižiūrima ne atskirų jos dalių fizinės apžiūros būdu, o per įrengtą tarnybinę stotį, kurioje stebimi prietaisų parodymai, matuojami slėgiai ir t. t. Priešgaisrinės sistemos priežiūra UAB „Lantana“ specialistų buvo tinkamai atlikta, ką patvirtina darbų atlikimo žurnalai. Prižiūrimi bendrojo naudojimo objektai ir bendroji vientisa inžinerinė sistema, o ne nuomininkų patalpos. Atsakovo neteisėtų veiksmų, atliekant priešgaisrinės apsaugos sistemos priežiūrą, konstatuoti nėra teisinio pagrindo.
3. Pagal 2005 m. liepos 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.2.2 punktą nuomininkas įsipareigojo laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių ir reikalavimų, užtikrinti, kad būtų visos būtinos priemonės ir sąlygos, reikalingos šių taisyklių ir reikalavimų vykdymui, ir atsakyti už jų pažeidimus. Tai reiškia, jog patalpos, kuriose kilo gaisras, buvo valdomos nuomininko, jis jas turėjo savo žinioje ir galėjo joms daryti fizinį bei ūkinį poveikį. Nuomininkas, nevykdęs įsipareigojimų, tiek numatytų negyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, tiek išplaukiančių iš bendrųjų civilinės teisės principų, įrengęs lubas, nesuderinęs jų projekto su nuomotoju, elgėsi neteisėtai ir tokiu būdu prisiėmė galimų nuostolių atsiradimo riziką.
4. Ieškovas, subrogacijos pagrindu perėmęs reikalavimo teises į žalos atlyginimą iš nuomininko, ir nesiimdamas jokių veiksmų, būdingų rungimuisi civiliniame procese, pažeidžia ne tik teisingumo principą, bet ir civilinio proceso taisykles.
Šalies argumentai
5. Pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo ieškovas žinojo, jog turi pareigą įrodyti visas sąlygas, būtinas atsakovų civilinei atsakomybei atsirasti. Bylos nagrinėjimas truko metus laiko ir šio proceso metu byloje dalyvaujantys asmenys nuolat kvestionavo savo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau ieškovas į šiuos argumentus niekada neatsižvelgė ir jokių naujų įrodymų neteikė. Naujų įrodymų pateikimas tik su apeliaciniu skundu reiškia, jog tokiu būdu ieškovas elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas turi atsisakyti šiuos naujus įrodymus priimti.
6. Gaisro poveikio mastui ekspertizės akte prilyginamas žalos dydis. Taip skaičiuojant žalos dydį neatsižvelgiama nei į tai, kur stovėjo virtuvėje esantys daiktai, nei iš ko tie daiktai buvo pagaminti bei kokią įtaką turėjo gaisro plitimui. Todėl gaisro poveikio mąsto išplitimo abstraktus apskaičiavimas, nesiejant jo su konkrečiomis aplinkybėmis, susijusiomis su daiktų virtuvėje išsidėstymu laikytinas netinkamu įrodymu realiam žalos padidėjimui įrodinėti, o jei naujas įrodymas ir būtų priimtas, turėtų būti atsižvelgta į tai, jog šio dokumento pateikimas neturi įtakos teismo sprendimo pakeitimui ar panaikinimui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Baltishes Haus“ apeliacinį skundą prašo atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Atsakovas nesutinka su apelianto ir teismo argumentu, jog atsakovas privalėjo vykdyti periodinę nuomojamose patalpose esančių gesinimo sistemos purkštukų priežiūrą, todėl nenustatė šių purkštukų uždengimo pakabinamomis lubomis fakto, dėl ko buvo pažeistas 2005 m. liepos 12 nuomos sutarties 4.5 punktas. Nuomos sutartyje šalys nenumatė ir nesusitarė, jog atsakovas yra atsakingas už priešgaisrinę saugą nuomojamose patalpose ir/ar privalo ją atlikti. Nuomos sutartyje šalys numatė, kad atsakovas atliks priešgaisrinės apsaugos įrenginių eksploataciją ir administravimą bendrosiose patalpose.
Šalies argumentai
2. Apeliantas yra neteisus teigdamas, kad UAB „Baltisches Haus“ kartu pažeidė pareigą rūpintis savo turtu taip, kad jame nebūtų žalos atsiradimą lemiančių trūkumų ir, kad šis būtų valdomas be konstrukcinių trūkumų. Net jeigu ir teigtume, kad priešgaisrinė sistema yra kaip vientisa sistema, kurios dalių (tokių, kaip purkštukai) negalima išskirti, tai bet kokie papildomi įrenginių ar konstrukcijų sumontavimai, kurie nėra sudėtinė priešgaisrinės sistemos dalis, nepatenka į atsakovo ar AB „City Service“ atsakomybės ribas.
3. Jeigu teismas patvirtintų pirmosios instancijos teismo padarytos išvados pagrįstumą dėl atsakovo sutartinės pareigos, teismo priimtas sprendimas atsakomybę už kilusius padarinius perkelti asmeniui, atlikusiam veiksmus ar prisiėmusiam tokių veiksmų atlikimo rizikos, kurie sąlygojo didesnių nuostolių atsiradimą, turėtų būti laikomas pagrįstu.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kurios pagrindu už žalą, padarytą nukentėjusiajam, pripažintas kaltas pats nukentėjęs asmuo. Teismas išsamiai ištyrė ginčo aplinkybes, susijusias su nukentėjusio asmens veiksmais, galėjusiais lemti žalos atsiradimą, nustatė, kad ieškovas savavališkai įrengė lubas, apie jų įrengimą neinformavo atsakovo, yra savo srities profesionalas ir jam suprantamos tokių veiksmų atlikimo pasekmės.
5. Teismas teisingai sprendė, jog ieškovas neįrodė nuostolių dydžio. Apeliaciniame skunde ieškovas remiasi ta pačia argumentacija ir įrodymais ir nekreipia dėmesio į teismo sprendimą, kuriame nurodoma, jog ieškovas privalėjo įrodyti nuostolių dydį, kuris priklausė nuo stacionarios sistemos suveikimo. Apeliantas nurodo, jog jo nuostolius sudaro paskirtos draudiminės išmokos dydis, tačiau paskirtą draudiminės išmokos dydį ieškovas privalo įrodyti bendrais nuostolių apskaičiavimo ir nustatymo pagrindais.
6. Ieškovas nepagrįstai apeliacinėje instancijoje teikia naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl naujų įrodymų prijungimas prie bylos būtų nepagrįstas ir neleistinas. Ekspertizės patikslinimas nekeičia faktinių aplinkybių, vilkina bylos nagrinėjimą, sudaro galimybes nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu, todėl turi būti nepriimamas ir/arba nevertinamas.
7. Apeliantas yra nesąžiningas, kadangi 2010 m. lapkričio 2 d. sprendime dėl draudimo išmokos nurodė, jog draudiminio įvykio priežastis – draudėjo/draudėjo atstovo neatsargumas, todėl buvo nuspręsta atsakovui išmokėti draudiminę išmoką – 32 607, 82 Lt. Šiuo atveju draudikas, atlyginęs žalą, perėmė teisę į žalos kaltininką, t. y. įvykus teisių perėmimui kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo sutapo su asmeniu, turinčiu teisę reikalauti žalos atlyginimo, todėl toks reikalavimas negali būti įgyvendinamas.
Šalies argumentai
8. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog atsakomybė už priešgaisrinės sistemos nesuveikimą arba netinkamą priežiūrą turėtų kilti UAB „City Service“. Šalys susitarė tik dėl bendros pastatų ūkio priežiūros. Ši sutartis nesukūrė jokių prievolių prieš apeliantą, jog pastarasis turėtų teisę reikalauti kokių nors paslaugų ar atsakomybės. Siekiant nustatyti atsakomybę bei pareigų ribas, vertintina tik negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:
1. Naujų įrodymų pateikimas kartu su apeliaciniu skundu yra nepagrįstas. Ieškovas turėjo visas galimybes teikti šį įrodymą vykstant bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme.
2. Lieka neįrodyta, kokia dalimi pakabinamų lubų buvimas galėjo (jeigu galėjo) padidinti padarytą žalą. Nuomininkas, savavališkai įrengęs pakabinamas lubos, turi būti atsakingas už tokių veiksmų padarinius.
3. Ieškovas vykdė įvykio administravimą pagal su UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį bei, įvertinęs žalos bylos administravimo metu surinktą informaciją ir dokumentus, nustatė, jog dėl šio įvykio draudėjui kyla civilinė atsakomybė. Pats ieškovas pripažino draudėją UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ atsakingu už žalą. Priimdamas sprendimą dėl draudimo išmokų išmokėjimo ieškovas neišskyrė pakabinamų lubų įrengimo kaip aplinkybės, kuri galėjo prisidėti prie žalos atsiradimo.
4. Atsakovo AB „City service“ pateikti dokumentai patvirtina, kad priešgaisrinės sistemos priežiūra buvo vykdoma be pažeidimų, automatinė gaisro gesinimo sistema įvykio metu suveikė tinkamai, o veikimo efektyvumas restorane buvo nulemtas paties nuomininko neteisėtų veiksmų.
5. UAB DK „PZU Lietuva“ nėra žinoma, kad jo draudėjui AB „City service“ būtų pareikštas AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo dėl 2009 m. lapkričio 3 d. įvykio draudimo terminu ir ne vėliau kaip per 30 dienų po draudimo sutarties galiojimo pabaigos datos. AB „City service“ nėra atsakingas už ieškovo prašomą atlyginti žalą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Atsakovas AB „City Service“ prašo teismo nuožiūra, esant poreikiui, skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas (draudikas) ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ (draudėjas) 2009 m. sausio 16 d. sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kuria, be kitų sąlygų, susitarė, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe trečiajam asmeniui už žalą, kilusią dėl draudėjo valdomų patalpų, esančių H.Manto 84, Klaipėdoje (1 t., 17-21 b. l.). Ieškovas ir UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ 2009 m. sausio 29 d. sudarė turto visų rizikų draudimo sutartį ir gamybos (verslo) nutrūkimo draudimo sutartį, kuriomis, be kitų sąlygų, susitarė, kad draudimo objektas yra draudėjo gamybiniams įrenginiams ir atsargoms, esantiems H.Manto 84, Klaipėdoje, padaryta žala dėl gaisro, taip pat draudimo objektas yra draudėjo verslo nutrūkimo finansiniai nuostoliai dėl gaisro patalpose, esančiose H.Manto 84, Klaipėdoje (1 t., 22-31 b. l.). 2005 m. liepos 12 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. SAU 05/06 UAB „Kauno saulėtekis“ išsinuomojo iš atsakovo UAB „Baltisches Haus“ patalpas picerijai ir restoranui, esančias H. Manto 84, Klaipėdoje (1 t., 48-59 b. l.). 2008 m. gegužės 14 d. susitarimu dėl nuomininko teisių perleidimo UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ perėmė iš UAB „Kauno saulėtekis“ visas nuomininko teises ir pareigas pagal nuomos sutartį (1 t., 60-62 b. l.). 2009 m. lapkričio 3 d. UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ restorano „Katpėdėlės pirkia“ patalpose, esančiose H.Manto 84, Klaipėdoje, kilo gaisras, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – gedimas restorano virtuvėje esančio šaldiklio elektros įrangoje (1 t., 68 b. l.). Gaisro metu apdegė restorano virtuvės patalpa, dalis gamyklinių įrenginių ir atsargų, suodžiais aprūko kitos restorano patalpos ir jose esantis inventorius, taip pat buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas. Nurodytų draudimo sutarčių pagrindu ieškovas įvykį pripažino draudžiamuoju bei, remdamasis žalą patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo draudėjui UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ ir nuo gaisro nukentėjusiems tretiesiems asmenims draudimo išmokas, kurių bendra suma yra 220 960,93 Lt.
Pareikštu ieškiniu ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų žalos atlyginimą, lygų bendrai išmokėtai draudimo sumai. Teismas ieškinį atmetė.
Dėl atsakovų civilinės atsakomybės
Teismas atleido atsakovą UAB „Baltisches Haus“ nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu, be to, konstatavo, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio. Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, kadangi nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuomininkas UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, įrengęs sandarias pakabinamas lubas, prisiėmė neigiamų šio veiksmo pasekmių atsiradimo riziką. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Nukentėjusio asmens veiksmai – tai veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai; tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas (CK 6.253 str. 5 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalies taikymo viena iš privalomų sąlygų yra ta, kad asmeniui, kuriam taikomas šis straipsnis, turi kilti civilinė atsakomybė, t. y. privalo būti nustatytos visos to asmens civilinės atsakomybės sąlygos ir tik tuomet sprendžiama dėl civilinės atsakomybės netaikymo ar atleidimo nuo jos. Šiuo atveju teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė žalos dydžio, neįrodė aplinkybės, kad laiku suveikusi gaisro gesinimo sistema tikrai būtų sumažinusi, ir kiek būtų sumažinusi, gaisro padarytą žalą. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė nekyla, todėl teismas ieškinį privalėjo atmesti nenustatęs atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visumos. Aptariamo straipsnio netinkamas taikymas neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui, kadangi teismo išvada, kad atsakovams nekyla civilinė atsakomybė, yra teisinga.
Žalos atlyginimo ieškinį atsakovams ieškovas pareiškė CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuriame numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Nors ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų visą pagal draudimo sutartis išmokėtą draudimo sumą, tačiau ieškinį iš esmės grindžia žalos padidėjimo aplinkybe, todėl privalo įrodyti, kad žala iš tiesų padidėjo, kad ji padidėjo dėl atsakovų veiksmų (ar neveikimo) ir, kad jie atsakingi už tokią žalą. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas gali reikšti asmeniui, kuris yra atsakingas už dėl gaisro metu padidėjusią žalą.
Ieškovas žalos padidėjimą grindžia įrengtų pakabinamų lubų faktu, ir atsakovų pareigų, susijusių su priešgaisrinės sistemos priežiūra, netinkamu vykdymu. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad pakabinamos lubos kilus gaisrui sutrukdė laiku suveikti automatinei gaisro gesinimo sistemai ir tikėtina, kad galėjo padidinti padarytą turtinę žalą (1 t., 65-66 b. l.). Byloje nustatyta ir šios aplinkybės ieškovas neneigia, kad pakabinamų lubų atsakovas neįrenginėjo. Atsakovai įrodė, kad žalos padidėjimą, jeigu ji ir atsirado, lėmė ne jų veiksmai. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, įrengdama sandarias pakabinamas lubas, pažeidė nuomos sutarties 3.2 punktą ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 629 punktą. Nors nuomos sutartis pasirašyta tarp atsakovo UAB „Baltisches Haus“ ir UAB „Kauno saulėtekis“, tačiau 2008 m. gegužės 14 d. susitarimu UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ perėmė visas buvusio nuomininko UAB „Kauno saulėtekis“ teises ir pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Susitarimo 3 dalimi visa atsakomybė už nuomojamas patalpas perėjo naujajam nuomininkui nuo patalpų perdavimo momento (1 t., 40-41 b. l.). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 3.2 punkte numatyta, kad nuomininkas, suderinęs su nuomotoju darbų projektą ir apimtis, įsipareigoja savo rizika ir sąskaita parengti patalpas savo veiklai, kurios atitiktų visus privalomus tokiai veiklai vykdyti patalpoms keliamus reikalavimus (priešgaisrinės saugos, higienos, darbų saugos ir kt.). Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo laikytis darbų saugos, sanitarijos ir higienos, priešgaisrinės saugos, ekologijos normų, elektros, šilumos sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos, telefono, kitų tinklų bei įrengimų eksploatacijos taisyklių ir reikalavimų, užtikrinti, kad būtų visos būtinos priemonės ir sąlygos, reikalingos šių normų taisyklių ir reikalavimų vykdymui, ir atsakyti už jų pažeidimus (1 t., 51 b. l.). Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktorius 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2009 11 01 iki 2010 09 01) 629 punkte numatyta, kad gaisrinės saugos sistemos ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, gesinti, dūmams ir šilumai šalinti ar kelioms šioms funkcijoms vykdyti (toliau – aktyviosios gaisrinės saugos priemonės), turi būti nuolat veikiantys ir tvarkingi, atitikti statinio projektą. Teismas pagrįstai nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog gaisrinės saugos sistemos uždengimas pakabinamomis lubomis atitiko statinio, kuriame yra restoranas, projektą. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad pakabinamos lubos nebuvo įrengtos savavališkai, o buvo įrengtos su atsakovų žinia. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad lubos įrengtos suderinant įrengimo darbus su atsakovu ir esant atsakovo leidimui pakabinamomis lubomis uždengti priešgaisrinės sistemos daviklius. Dėl papilomų lubų įrengimo atsakovai negali būti atsakingi, kadangi patalpos nuomos sutarties pagrindu perduotos UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, kuri savo rizika, būdama nepakankamai apdairi ir rūpestinga, nesilaikydama priešgaisrinės saugos reikalavimų, įsirengė papildomas lubas, uždengdama priešgaisrinės sistemos purkštukus. Apelianto argumentas, kad nuomininkas nė nenumanė, jog dėl pakabinamų lubų gali būti sutrikdytas gaisro gesinimo sistemos veikimas, nėra pagrindas išvadai, jog dėl pakabinamų lubų įrengimo atsakingi atsakovai. Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ neturėjo pareigos kontroliuoti nuomininko patalpų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad patalpų įrengimas savo veiklai nuomos sutartyje numatytas išimtinai nuomininko rizika bei su reikalavimais laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių. Taigi, visa atsakomybė už nuomos sutartyje numatytų priešgaisrinių taisyklių reikalavimų nesilaikymą tenka nuomininkui, o ne atsakovams.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ nesilaikė tiek sutarties sąlygų, tiek Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, iš esmės pripažino, kad dėl padidėjusios žalos, jei tokia tikrai atsirado, yra UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, o ne atsakovų, kaltė ir ji atsirado būtent dėl UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ veiksmų – pakabinamų lubų įrengimo. Nors teismas konstatavo galimos žalos padidėjimo faktą dėl UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ veiksmų, tačiau sprendime nurodė, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė sutarties nevykdymu bei Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 614 punkto pažeidimu, t. y., kad atsakovai netinkamai atliko gaisro sistemos priežiūrą ir eksploataciją. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir įvertinti atsakovų atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas pasisakyti dėl atsakovų veiksmų tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakomybės aspektu. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK XXII skyriaus trečiojo skirsnio, reglamentuojančiame deliktinę atsakomybę, 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.
Teisėjų kolegijos nuomone, priežastiniu ryšių su žalos padidėjimu, jei toks buvo, susiję būtent UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ veiksmai. Atsakovų veiksmų neteisėtumo negalima konstatuoti nei vykdant sutartines, nei bendrąsias pareigas elgtis taip, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, kad vertinant atsakovų veiksmus deliktinės atsakomybės aspektu jų neteisėtų veiksmų konstatuoti nėra pagrindo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad atsakovui UAB „Baltisches Haus“, kaip statinio savininkui, kyla deliktinė atsakomybė CK 6.266 straipsnio pagrindu. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preliminariojoje negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6.3 dalyje numatytas nuomotojo (atsakovo UAB „Baltisches Haus“) įsipareigojimas iki patalpų nuomininkui perdavimo įrengti priešgaisrinę signalizaciją, išvedžioti priešgaisrinius magistralinius vamzdžius ir sumontuoti sprinklerius pagal su nuomininku suderintą architektūrinį-technologinį projektą (1 t., 47 b. l.). Tiriant gaisro kilimo aplinkybes nustatyta, kad atsakovui „Baltisches Haus“ nuosavybės teise priklausančio prekybos komplekso „Studlendas“ patalpose buvo įrengta vieninga automatinė gaisro gesinimo sistema, išvedžioti priešgaisriniai magistraliniai vamzdžiai bei sumontuoti sprinkleriai. Byloje nustatyta, jog priešgaisrinė sistema gaisro metu suveikė, t. y. suveikė davikliai nustatantys ugnį, ugnies šaltinį, vietą bei įsijungė vandens purškimo sistema. Tai, kad vandens purškimo sistema suveikė pavėluotai, sąlygojo nuomininko įrengtos sandarios pakabinamos lubos. Taigi žalos padidėjimas, jei toks buvo, nulemtas ne aplinkybės, kad priešgaisrinė signalizacija nesuveikė, o dėl to, kad ji suveikė per vėlai dėl įrengtų pakabinamų lubų. Papildomi įrenginių ar konstrukcijų sumontavimai, kurie nėra priešgaisrinės sistemos dalis, nepatenka į atsakovo atsakomybės ribas. Minėta, kad patalpos, kuriose kilo gaisras, nuomos sutarties pagrindu buvo perduotos nuomininkui, todėl jis buvo atsakingas už jų tinkamą eksploataciją. Nuomininkas privalo laikytis bendro atsargumo, atidumo, rūpestingumo reikalavimų, tokių kokie yra keliami turto savininkui, kadangi daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu jam pavesta eksploatuoti, prižiūrėti, tvarkyti, naudoti ir valdyti atitinkamas patalpas. Bet kuriam atsakingam ar rūpestingam asmeniui, nepriklausomai, ar jis profesionalas ar ne, turi būti žinoma, jog priešgaisrinės sistemos – vandens purkštukų – uždengti negalima. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad atsakovai pažeidė Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių (redakcija galiojusi nuo 2009 11 01 iki 2010 09 01) 614 punktą, kuriame numatyta, kad gaisrinė technika (gaisriniai automobiliai, motosiurbliai) ir priešgaisrinė įranga, pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti prižiūrimos ir nuolat parengtos darbui. Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ dėl automatinių gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų priežiūros buvo sudaręs sutartį su AB „City Service“ (1 t., 73 b. l.). Atsakovas AB „City Service“, pagal sutartį vykdydamas automatinių gaisro gesinimo ir priešgaisrinės signalizacijos sistemų priežiūrą, įsipareigojo vykdyti sistemos funkcionalumo priežiūrą, šiluminių ir dūminių jutiklių priežiūrą, reikiamų slėgių palaikymą sistemose, hidraulinius bandymus, automatikos priežiūrą, reikalingos dokumentacijos pildymą sutartyje numatytu periodiškumu. Atsakovas AB „City Service“, siekdamas kvalifikuotai suteikti minėtą priežiūrą, 2007 m. rugsėjo 27 d. sutartimi šią funkciją pavedė atlikti trečiajam asmeniui UAB „Lantana“ (2 t., 36-39 b. l.). Tai, kad sistemos priežiūra vykdoma, patvirtina pildoma dokumentacija bei įrašai apie atliktus veiksmus (2 t., 28-36 b. l.). Automatinė gaisro gesinimo sistema gaisro metu suveikė, o veikimo efektyvumas restorane buvo nulemtas nuomininko veiksmų. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl atsakovų civilinės atsakomybės nebuvimo. Įvertinusi tai, kad atsakovas UAB „Baltisches Haus“ priešgaisrinės sistemos priežiūrą vykdė, t. y. buvo sudaręs sutartis dėl priežiūros, ir sistema gaisro metu suveikė, o pavėluotą vandens purkštukų suveikimą lėmė restorano patalpose įrengtos pakabinamos lubos, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šis atsakovas pažeidė nuomos sutarties 4.5 punkte įtvirtintą pareigą užtikrinti gaisro gesinimo sistemos priežiūrą ir eksploataciją. Byloje nėra įrodymų, kad priešgaisrinės sistema turėjo kokių nors defektų. Taigi negalima sutikti, kad atsakovas nesiėmė veiksmų priešgaisrines sistemos funkcionalumui užtikrinti.
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad atsakovas UAB „Baltisches Haus“ pažeidė pareigą rūpintis savo turtu taip, kad jame nebūtų žalos atsiradimą lemiančių trūkumų ir, kad jis būtų valdomas be konstrukcinių trūkumų. Byloje nustatyta, kad priešgaisrinė sistema suveikė ir įsijungė vandens purškimo sistema. Gaisro kilimo priežastis nebuvo pastato konstrukcijų trūkumai, kurie sąlygojo tiesioginės žalos atsiradimą. Gaisrą sukėlė nuomininko valdomi įrenginiai - gaisro kilimo priežastis restorano „Katpedėlės pirkia“ virtuvėje sugedęs šaldiklis.
Pagrįstai konstatavęs, jog UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, įrengdama pakabinamas lubas, tapo atsakinga už savo veiksmus, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovai pažeidė sutartinę pareigą dėl priešgaisrinės sistemos priežiūros ir eksploatacijos. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad ieškovas su UAB „Vičiūnų restoranų grupė“ buvo sudaręs dvi draudimo sutartis: viena buvo apdraustas draudėjo turtas, o kita – draudėjo civilinė atsakomybė dėl kitiems asmenims jo padarytos žalos. Būtent šios sutarties pagrindu ieškovas tretiesiems asmenims sumokėjo draudimo išmokas. Draudimo įstatymo 82 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2007 m. gruodžio 10 d. iki 2008 m. lapkričio 15 d.) 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas, o 3 dalyje – kad draudikas neturi teisės: 1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; 2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Taigi pagrindas draudimo išmokai sumokėti yra faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, o visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje iš anksto išvardyti nedraudžiamieji įvykiai nėra pagrindas draudimo išmokai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2006). Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ dėl įvykio patyrė 29 067,49 Lt žalą, kurią jam atlygino jo draudikas UADB „Ergo Lietuva“, kuris kreipėsi į ieškovą dėl šios sumos grąžinimo (1 t., 194 b. l.). Ieškovas, sutikęs, kad už žalą kyla jo draudėjo atsakomybė, įvykį pripažino draudiminiu, 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimu dėl draudimo išmokos išmokėjo atsakovo UAB „Baltisches Haus“ draudikui 29 067,49 Lt; įvykio priežastimi nurodė draudėjo/draudėjo atstovo neatsargumą; kaltininku nurodė UAB „Kauno Saulėtekis“ (1 t., 193 b. l.). Taigi ieškovas pats pripažino, kad dėl kilusio gaisro ir atsiradusios žalos yra atsakingas jo draudėjas.
Dėl CK 6.249 straipsnio 1 dalies taikymo
Apeliantas teigia, kad teismas netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, pagal kurią, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši nuostata skirta tam atvejui, kai šalis negali tiksliai įrodyti atsiradusių nuostolių dydžio. Ginčo atveju ieškovas pasirinko tokią poziciją, kad padidėjusių nuostolių fakto visiškai neįrodinėjo, o rėmėsi išmokėtų draudimo išmokų sumomis. Toks ieškovo procesinis elgesys neatitinka CPK 12, 178 straipsniuose įtvirtinto rungimosi pricipo, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju nėra pagrindo įrodinėjimo naštos perkelti atsakovams, kadangi nuostolių dydis nėra preziumuojamas. Kita vertus, nustačius, kad dėl padidėjusios žalos kaltas patalpų nuomininkas, o atsakovų neteisėtų veiksmų nėra pagrindo konstatuoti, kadangi tiek sutartines, tiek bendrąsias pareigas kaip pastato savininkas atsakovas vykdė, neturi reikšmės šios bylos išsprendimui padidėjusios žalos dydis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo priimti ir vertinti ieškovo pateikto patikslinto ekspertizės akto.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.253 straipsnio 5 dalį, tačiau tai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimui naikinti, nes ieškinys pagrįstai atmestas kitu šioje nutartyje išanalizuotu pagrindu – nesant atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visumos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Atsakovas UAB „Baltisches Haus“ prašo priteisti iš ieškovo 3 267 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai. Rekomendacijų 8.11 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į apeliacinį skundą skaičiuotinas numatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 1.5) dauginant iš teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios valstybės institucijų nustatytos 1 000 Lt minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija rekomenduojamą maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl sprendžia, kad atsakovui iš ieškovo priteistino užmokesčio dydis mažintinas iki rekomenduojamos maksimalios sumos – 1 500 Lt.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Baltisches Haus“, j. a. k. 111543781, iš ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 1 500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.