Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-08-30 · Civilinė byla Nr. e2-3951-853/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-30
Bylos Nr.
e2-3951-853/2019
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01594-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Ieškovas
G. S.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Rita Lankutienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3951-853/2019 Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01594-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.5.2.1; 3.2.3.8; 3.2.6.1
(S)TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. ieškinį atsakovui A. V., išvadą teisme teikiančiai institucijai Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. S. ieškiniu prašė nustatyti nepilnametės dukros P. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ja, jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priteisti nepilnametės dukters išlaikymui iš tėvo A. V. periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis po 300 Eur nuo 2019 m. birželio 16 d. iki vaiko pilnametystės. Taip pat, ieškovė prašo priteisti iš dukters tėvo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018-01-01 iki 2019-06-15 už 17,5 mėnesių skaičiuojant po 250,00 Eur per mėnesį, viso 4375,00 Eur, skirti ją nepilnamečio vaiko išlaikymui mokamų lėšų administratore uzufrukto teise, nustatyti bendravimo tvarką ieškovo su nepilnamete dukra ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad dukros būtiniausiems poreikiams patenkinti reikalinga 500 Eur suma, tačiau ieškovė galinti skirti 200 Eur, o likusią sumą – 300 Eur turėtų skirti dukters tėvas.

Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai. Kadangi jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį, duomenų apie savo turtinę padėtį, nepaskyrė savo atstovo byloje, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, byla išnagrinėta pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles atsakovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė G. S. palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog su A. V. draugavo kaip pora, skyrėsi ir vėl taikėsi. (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra P. V., kuriai tėvystę A. V. pripažino. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio visiškai išsiskyrė su A. V. ir nuo tada jis neskiria išlaikymo savo dukrai, tik sumokėdavo už darželį. Paminėjo, jog atsakovas dirba užsienyje, o grįžęs bendrauja su dukra. Prašė atsakovo skirti lėšų dukros išlaikymui, tačiau atsakovas tik pažadėdavo, tačiau pinigų dukros išlaikymui neskirdavo. Ji dukros išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai skiria po 500 Eur, t. y. maistui, rūbeliams ir batams, higieninėms prekėms, vitaminams ir vaistams, dalis buto nuomos ir mokesčio už internetą, lavinimo priemonės, pramogos ir t. t. Per mėnesį jos gaunamas pajamas sudaro 230 ,00 Eur pašalpa ir 50,00 Eur už vaiką. Ji šiuo metu dar mokosi, todėl neturi galimybių gauti didesnių pajamų. Išlaikyti dukrą jai padeda jos mama ir draugas. Ji nuomojasi butą, kuriame gyvena ji, jos draugas ir dukra. Už nuomą moka 200,00 Eur ir dar mokesčiai, kurie vidutiniškai sudaro apie 70,00 Eur per mėnesį. Dukra turi atskirą kambarį, kuris yra tinkamas gyventi mergaitei, jame yra visi reikalingi baldai ir jos žaislai. Dukra lanko darželį ir nuo gimimo auga su mama. Prašo priteisti iš tėvo didesnę išlaikymo dalį, t. y. 300,00 Eur dukros išlaikymui per mėnesį, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, bei dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su dukra, nesutinka, kad atsakovas dukrą išsivežtų į užsienį.

Atsakovės atstovė advokatė Rita Lankutienė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovas Vladas Narmontas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo tarp šalių nėra, nes atsakovas nedalyvauja procese. Ieškinio reikalavimas nustatyti P. V. gyvenamąją vietą su mama G. S., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams ir yra tikslingas. P. V. nėra išskirtinių poreikių turintis vaikas, todėl prašoma priteisti 300 Eur išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo A. V. bendravimo tvarką, pagal ieškovės pasiūlytą tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais įrodymais (ieškovės paaiškinimais, pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, pažyma apie šeimos sudėtį, vaiko gimimo liudijimo kopija, duomenimis apie gaunamas pajamas, mokėjimų kvitų kopijomis) nustatyta, jog atsakovas A. V. yra (duomenys neskelbtini) gimusios P. V. tėvas. Santuoka tarp jos tėvų nėra sudaryta, tėvai gyvena skyrium. Vaikas gyvena su motina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, P. V., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.174 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

1975 m. Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų 6 straipsnis nustato nesantuokinio vaiko tėvo ir motinos tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusi santuokoje. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti teismų praktikoje pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog nepilnametės dukters – P. V., gim. (duomenys neskelbtini) poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro ne mažiau 500,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau mažamečiui vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės ir kt., teismas sprendžia, kad per mėnesį 500,00 Eur suma mažamečiui vaikui, kuri jau šiemet pradės lankyti parengiamąją grupė, o nuo kitų metų pradės lankyti mokyklą, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro 230,00 Eur pašalpą, nes šiuo metu ieškovė nedirba, bei 50,00 Eur išmoka vaikui per mėnesį. Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei padeda išlaikyti jos dukrą jos mama ir draugas. Ieškovė pažymėjo, jog ji išgali su kitų pagalba patenkinti tik būtiniausius dukros poreikius. Atsakovas A. V. teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Atsakovo tikrosios turtinės padėties ieškovė taip pat nežino. Ieškovė teigė, jog atsakovas uždarbiauja užsienyje, Olandijoje. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog A. V. yra jauno darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Ieškovės teisme nurodytos dukrai būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo dukros išlaikymui priteistinas 300,00 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 21 d. (ieškinio padavimo teismui dienos) iki pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama G. S..

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus tėvai privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proporcingumo principu, suteikiančių teisę reikalauti, kad priteisiant išlaikymą nepilnamečiams, būtų atsižvelgiama į jų turtinę padėtį ir dirbtinai nebloginti savo turtinės padėties. Be to, sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas nepilnamečiui vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.192 straipsnio 3 dalies taisyklė, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai turi būti taikoma tiek priteisiant vaikui išlaikymą iš vieno iš tėvų, su kuriuo jis negyvena ir išlaikymo neteikia bendru tėvų susitarimu, tiek priteisiant išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius trejus metus. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d., tačiau atsakovas keletą kartų skyrė piniginių lėšų dukrai, todėl ieškovė prašo priteisti neteiktą išlaikymą nepilnametei dukrai nuo 2018 m. sausio 1 d., minusuodama 50,00 Eur, tai suma, kurią atsakovas mokėdavo už dukros darželį, todėl ji prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 17,5 mėnesių iki ieškinio padavimo teismui, skaičiuojant po 250,00 Eur, viso 4375,00 Eur.

Kaip jau minėta, teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu. Ieškovė pateikdama ieškinį dėl neteikto išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog prašo priteisto po 250,00 Eur, minusuodama 50,00 Eur, kuriuos atsakovas mokėdavo už savo dukros darželį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės teiginiu, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2018 m. sausio 1 d., atsakovas šios aplinkybės neginčijo, todėl, atsižvelgiant į vaiko poreikius bei reikalingo išlaikymo dydį, išlaikymo vaikui įsiskolinimas priteistinas už 17,5 mėnesių (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d.), t. y. kas mėnesį skaičiuojant po 250,00 Eur, nes ieškovė prašė išlaikymui įsiskolinimą priteisti po 250,00 Eur per mėnesį. Taigi iš atsakovo A. V. priteistinas 4375,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti.

Nustačius mažametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove, spręstinas atsakovo A. V. bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime klausimas. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016) yra pasisakęs, jog CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos klausimą turi būti apgalvota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens <...>. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visiškai nutrūkęs. Išvadą teikiančios institucijos atstovas nurodė, kad pritaria, jog ieškiniu tikslinga nustatyti vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo A. V. bendravimo tvarką. Teismas sutinka su išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus (Mažeikiai) atstovo išsakyta pozicija. Pažymėtina, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, kadangi ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka - pakankama emocinio ryšio tarp vaiko ir tėvo atstatymui ir palaikymui. Atsižvelgiant į tai, kad pasiūlyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka bus išsaugotas vaiko ryšys su tėvu, todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2019 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ Nr. 2.5(NTP-2)-19-T-1042-6696 yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 254,00 Eur žyminio mokesčio (81,00 Eur žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – (300,00 Eur x 12 mėn. x 3 % x 75 %) + 98,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (4375,00 Eur x 3 % x 75 %) + 75,00 Eur už nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nustatymą (100,00 Eur x 75 %)), bei 214,50 Eur advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. liepos 29 d. pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4303 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti ieškovės G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko – P. V., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku P. V., gimusia (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

- ne vėliau kaip prieš parą suderina su vaiko motina savo ketinimą aplankyti vaiką, šio susitikimo datą, laiką ir numatomą trukmę; bendraujant su dukra, užtikrina jai saugią aplinką (netriukšmauja, nekonfliktuoja, nevartoja alkoholio ir pan.);

- bendrauja su dukra telefonu, kitomis ryšio priemonėmis, nekenkiant dukros interesams (t. y. dukrai tinkamu laiku, būdamas blaivas, nesikeikdamas ir pan.);

- dalyvauja dukros auklėjime, lavinime, sveikatos priežiūroje, o motina tokiam bendravimui netrukdo;

- pasiimdamas dukrą bendravimui iš jos gyvenamosios vietos, užtikrina dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas ir būtiniausių dukrai reikmenų turėjimą pas save (t. y. drabužių, avalynės, higienos reikmenų, vaistų pirmai pagalbai suteikti ir pan.);

- išsivežti dukrą už Lietuvos Respublikos ribų gali tik turėdamas rašytinį motinos G. S. sutikimą.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai P. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2019 m. birželio 21 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4375,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) P. V., gimusios (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 15 d.

P. V., gimusiai (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 254,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio, kurį turi sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 – žyminis mokestis), ir 214,50 Eur (du šimtus keturiolika eurų 50 centų) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630 – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė