Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-20 · Civilinė byla Nr. e2S-2569-264/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-20
Bylos Nr.
e2S-2569-264/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19773-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Baubienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2569-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19773-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr.e2YT-26845-748/2017 pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas pareiškime prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) ir V. V. P. yra vienas ir tas pats asmuo.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.Teismas pažymėjo, kad teisės aktuose teismui nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad asmuo, nurodytas kitu vardu ar pavarde asmens tapatybės kortelėje, pase ar gimimo liudijime, yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. teismas negali nustatyti asmens tapatumo. Dėl šių dokumentų ištaisymo reikia kreiptis į juos išdavusias institucijas.Teismas pareiškimą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 445 str.).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį ir pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pridėjo duomenis, patvirtinančius apie tai, kad jis du kartus kreipėsi su atitinkamu prašymu į civilinės metrikacijos įstaigas, tačiau prašymai nebuvo patenkinti. Tai patvirtina, kad pareiškėjas laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėjas negali įrodyti, jog A. R. (buvusi V., mergautinė pavardė V.) buvo jo motina ir paveldėti velionės motinos turto kitokia nei teismo tvarka, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė nustatyti juridinį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. V., P., yra vienas ir tas pats asmuo. Pareiškimą pateikė CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. nutartimi prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 445 str.).Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad jis laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškimą atsisakė priimti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Vadovaujantis LR CPK 444 straipsnio 1 dalimis, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti LR CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad pagal LR CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktą juridinę reikšmę turintys faktai nustatinėjami tik esant visoms išvardytoms aplinkybėms: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010).Tuo tarpu CPK 442 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nagrinėja bylas dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Taigi įstatymas skiria du institutus: 1) giminystės santykių nustatymą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir 2) dokumentų, patvirtinančių giminystę, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą ar anuliavimą (CPK XXXII skyrius). CPK XXXII skyriuje nurodytus prašymus teisme galima nagrinėti tik po to, kai pareiškėjas pasinaudojo ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių tokį faktą. Jeigu pareiškėjas nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą, teismas atsisako priimti pareiškimą ( CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jeigu jis priimtas, – bylą nutraukia ( CPK 296 straipsnio 1 punktas).Pažymėtina, kad civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280., 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas.Nors apeliantas teigia, kad jis laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinimui.Iš prie pareiškimo pateiktos Kauno miesto savivaldybės administracijos metrikacijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. išvados matyti, kad pareiškėjo prašymas CMS buvo dėl jo gimimo akto Nr. 50 įrašo 1950-03-09 Joniškio rajono CMS apie jo motiną ištaisymo, kurio CMS netenkino. Iš pareiškimo turinio matyti, kad apeliantas prašydamas nustatyti juridinį faktą, t. y. kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), ir V. V., P., yra vienas ir tas pats asmuo, siekia nustatyti asmens tapatybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad teisės aktuose teismui nėra suteikta kompetencija nustatyti, kad asmuo, nurodytas kitu vardu ar pavarde asmens tapatybės kortelėje, pase ar gimimo liudijime, yra vienas ir tas pats asmuo, t. y. teismas negali nustatyti asmens tapatumo. Teismas neturi teisės nustatyti asmenų, kurie įvairiuose dokumentuose kitaip vadinami, vardų ir pavardžių tapatybę, tuo labiau civilinės metrikacijos įstaigų išduotose liudijimuose. Teismas taip pat neturi teisės nustatyti ar keisti šių asmenų vardus ar pavardes, nustatyti, kad įvairiuose dokumentuose skirtingai vadinamas asmuo yra tas pats žmogus (pvz. žr. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-1852-163/2013). Apelianto pareiškime nurodyta, kad prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisinius padarinius, nes sudarys sąlygas jam priimti palikimą, atsiradusį po jo motinos A. V. mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal pareiškime suformuluotą reikalavimą, jo patenkinimo atveju, prašomas nustatyti juridinis faktas pareiškėjui nesukels jokių teisinių pasekmių, t. y. nustačius šį faktą, pareiškėjo gimimo liudijime esantys duomenys apie jo motiną nepasikeis. Taigi paties pareikšto reikalavimo esmė ir įrodinėjimo dalykas yra susiję būtent su civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose padarytų klaidų ištaisymu. Todėl apeliantas nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos metrikacijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. išvada, turi teisę kreiptis į teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą.

Dėl bylos procesinės baigties.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo ir ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė