Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei E. J., institucijoms teikiančioms išvadą byloje – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė E. J. į teismo posėdį neatvyko, 2011 m. vasario 14d. teisme buvo gautas jos prašymas nenagrinėti bylos jai nedalyvaujant, kuriame ji nurodė, kad negali atvykti į teismo posėdį, nes turi sveikatos negalavimą, kuris tęsiasi nuo 2008 m. gruodžio 26. Teismas spęsdamas klausimą dėl bylos nagrinėjimo galimumo atsakovei nedalyvaujant atsižvelgė į tai, kad ieškovo ieškinys teisme buvo gautas 2009-09-21, civilinė byla iškelta 2009-09-24 (b.l. 1-4, 15). 2009 m. spalio 19d. buvo gautas atsakovės atsiliepimas (b.l. 23-25), atsakovė buvo sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu Aleksandru Sizovu (b.l. 32). 2009m. lapkričio 6d. įvyko posėdis, kuriame buvo nagrinėjamas ieškovo D. J. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Atsakovė šiame posėdyje nedalyvavo, po teismo posėdžio buvo gautas jos sesers S. T. pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovė negali atvykti į teismo posėdį, nes serga, tačiau jokių įrodymų dėl atsakovės ligos pateikta nebuvo (b.l. 47). 2009m. gruodžio 4d. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis (b.l. 35). 2009 m. spalio 20d. atsakovės atstovas advokatas Aleksandras Sizovas pranešė, kad nebeatstovaus atsakovės E. J. interesų, kadangi tarp šalių teisinių paslaugų bei atstovavimo sutartis nutraukta abipusius susitarimu (b.l. 65). 2009 m. gruodžio 2d. buvo gautas atsakovės pranešimas, kad negalės dalyvauti 2009 m. gruodžio 4d. teismo posėdyje, nes yra gilioje depresijoje ir jai atliekamas gydymo kursas, tačiau jokių įrodymų pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė (b.l. 67). Teismui įpareigojus atsakovę E. J. pateikti teismui dokumentus iš gydymo įstaigos patvirtinančius, kad ji sirgo ir negalėjo atvykti į 2009m. gruodžio 4d. teismo posėdį (b.l. 71), atsakovė jokių dokumentų nepateikė. Teismo prašymu 2010m. sausio 13d. buvo gautas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovė VŠĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centre Grigiškių skyriuje pirmą kartą lankėsi 2009 m. vasario 13d. (b.l. 74). Parengiamasis teismo posėdis, įvykęs 2010 m. vasario 26d. buvo atidėtas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei E. J. nebuvo žinoma apie šį posėdį. Į 2010 m. gegužės 6d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovė taip pat neatvyko, 2010 m. gegužės 4d. buvo gautas E. J. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi ji gydoma Didžiojoje Britanijoje, pridėjo Leeds Partnership Suaugusiųjų psichinės sveikatos stacionarinio skyriaus pažymą, kurioje nurodoma, kad atsakovė nuo 2010 m. kovo 9d. yra stacionaro, esančio Becklin Centre, globoje (b.l. 89-91). Šiame rašte atsakovė taip pat nurodė, kad visus procesinius dokumentus adresuotus jai reikia siųsti adresu 2010m. gegužės 13d. raštu teismas kreipėsi į atsakovės gydančią įstaiga prašydamas informuoti teismą apie tai, kokia diagnozė yra nustatyta atsakovei, ar ji dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir išreikšti savo nuomonę dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 101), atsakymas į šį paklausimą nebuvo gautas. Į 2010 m. rugpjūčio 17d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovė ir vėl neatvyko, 2010 m. rugpjūčio 16d. pateikė pranešimą, kad negalės dalyvauti teismo posėdyje, nes yra gydoma, pridėjo raštą, kuriame nurodoma, kad ji gydosi ir kad jos psichinė būklė nėra tinkama dalyvauti teismo posėdyje (b.l. 104-106). Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17d. nutartimi šioje civilinėje byloje buvo pereita prie bylos nagrinėjimo iš esmės. 2010 m. rugpjūčio 26d. raštu teismas pakartotinai kreipėsi į atsakovės gydančią įstaiga prašydamas informuoti teismą apie tai, kokia diagnozė yra nustatyta atsakovei, ar ji dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdžiuose ir išreikšti savo nuomonę dėl santuokos nutraukimo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (b.l. 117). 2010 m. spalio 19d. teisme buvo gautas atsakovės gydančios įstaigos raštas, kuriame nurodyta, kad atsakovei diagnozuota šizofrenija, jį nuo 2010m. kovo 4d. iki 2010m. liepos 17d. yra paguldyta į ligoninės psichiatrijos skyrių, kur yra slaugoma ir gydoma ir kad šiuo metu atsakovė negali dalyvauti teismo procese dėl skyrybų, bet ši situacija gali būti peržiūrėta, kai jos psichinė sveikatas bus stabilesnė (b.l. 126). Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 26d. raštu kreipėsi į LEEDS Partnership NHS Foundation Trust Adult Mental Health in-Patient Division su prašymu įteikti atsakovei E. J. teismo dokumentus, tačiau dokumentai grąžinti teismui neįteikti, neįvardinant priežasčių. Į 2010 m. lapkričio 29d. teismo posėdį atsakovė vėl neatvyko, 2010 m. lapkričio 26d. pranešė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes gydosi Mental Health Services bei pridėjo tai patvirtinantį dokumentą be vertimo į lietuvių kalbą (b.l. 130-132). Kaip jau buvo minėta, į 2011m. vasario 14d. teismo posėdį atsakovė neatvyko, 2011m. vasario 14d. pranešė, kad teismo posėdyje nedalyvaus, nes turi sveikatos negalavimą, kuris tęsiasi nuo 2008 m. gruodžio 28d. Prie prašymo pridėjo anglų kalbą paruoštą dokumentų be vertimo į lietuvių kalbą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. į paskirtų parengiamųjų teismo posėdžių skaičių (buvo paskirti 4 parengiamieji teismo posėdžiai), į tai, kad įvykę keturi parengiamieji posėdžiai ir vienas teismo posėdis buvo atidėti atsakovės prašymu, darytina išvada, kad atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą, apeliuodama į tai, kad ji yra gydoma Didžiojoje Britanijoje, dėl sveikatos būklės negali atvykti į teismą, tačiau nepasinaudoja CPK 51 str. – vesti bylą per atstovą, nors ir buvo sudariusi su advokatu Aleksandru Sizovu atstovavimo sutartį, kurią dėl neaiškių priežasčių nutraukė, o kito advokato pagalba nepasinaudojo, nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo dienos teisme, t.y. nuo 2009m. spalio 19d., nepateikė jokių papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovo D. J. ieškinyje išdėstytus motyvus bei reikalavimus, nepateikė teismui priešieškinio, o duomenis apie tai, kad ji serga teismui pateikė tik 2010 m. gegužės 4d., teismas nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir bylą nagrinėti atsakovei E. J. nedalyvaujant.

Išvadą duodančios institucijos – Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė sutiko, kad tarp šalių būtų nutraukta santuoka, o nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu (ieškovu) bei jų išlaikymui būtų priteistos piniginės lėšos atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį bei atsižvelgiant į vaiko poreikius. Nurodė, kad šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2009 m. sausio mėnesio, kai atsakovės sesuo kreipėsi dėl smurto prieš A. J., nes vaikų mama tuo metu gydėsi Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Buvo nustatyta, kad ieškovas panaudojo smurtą vaiko atžvilgiu, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šalims susitaikius. Nurodė, kad nustatyta, jog šis smurto vaiko atžvilgiu panaudojimo atvejis buvo vienetinis, kitas 2009 m. kovo mėnesį gautas skundas buvo nepagrįstas, skundas dėl Vaiko teisių apsaugos skyriaus neveikimo ir galimo smurto A. J. atžvilgiu vartojimo Vaiko teisių apsaugos kontrolierei taip pat buvo nepagrįstas. Nurodė, kad bendraujant su nepilnamečiais vaikais sūnus A. J. išreiškė norą gyventi su tėvu (ieškovu), kad apie mamą nenorėjo kalbėti, o duktė norėjo gyventi su mama. Nurodė, kad socialinei darbuotojai prižiūrint šeima, lankantis joje ir bendraujant tiek su ieškovu, tiek su nepilnamečiais vaikais, nebuvo nustatyta vaiko teisių pažeidimų, kad vaikai yra tinkamai prižiūrimi, tą patvirtino ir mokyklos, kurioje mokosi A. pedagogai. Nurodė, kad nepilnamečiai vaikai jau beveik du metus gyvena kartu su tėvu, per visą laikotarpį jokių nusiskundimų dėl vaikų nepriežiūros negauta, sąlygos vaikams gyventi kartu su tėvu yra tinkamos, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta ir turi būti nustatyta su D. J..

Išvadą duodanti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius – išvados teismui nepateikė. Iš byloje esančių raštų (b.l. 63-64, 66, 76, 81-82) matyti, kad šio skyriaus atstovams nepavyko pabendrauti su atsakove, kad buvo lankomasi atsakovės motinos gyvenamojoje vietoje ir tuo metu, kai nepilnametė duktė V. gyveno pas senelę jos, kaip vaiko, teisių pažeidimų nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių santuoka įregistruota 2001m, vasario 24d. Vilniaus miesto CMS ((duomenys neskelbtini)). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. J. ir (duomenys neskelbtini) duktė V. J. (b.l. 6-8). Šalys gyvendamos santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 11), 2004m. rugpjūčio 7d. įsigijo transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Šalys nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, santuokos savanoriškumo, sutuoktinių lygiateisiškumo, savitarpio pagalbos ir kitais civilinių santykių reglamentavimo principais. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

CK. 3.61 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės.

Iš ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių (b.l. 1-4) ir paaiškinimų teismo posėdžio metu bei atsakovės atsiliepime nurodytų aplinkybių (b.l. 23-25) matyti, kad šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau beveik dvejus metus gyvena atskirai, atsakovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, neveda bendro ūkio, jų šeimyniniai ryšiai yra nutrūkę, dėl ko šalys ir neprašo skirti termino susitaikymui. Teismas spręsdamas klausimą dėl kaltės dėl santuokos iširimo kritiškai vertina atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškovo jos atžvilgiu vartoto fizinio bei psichologinio smurto (įžeidinėjimas, žeminimas), nes ji nepateikė jokių šias jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į šeimą, šeimyninį gyvenimą, santuokinių pareigų vykdymą, taip pat dėl atsakovės sesers nuolatinio kišimosi į jų šeimyninį gyvenimą, ką patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė, nurodydama, kad į Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių dėl šalių nepilnamečio sūnaus A. sumušimo kreipėsi ne atsakovė, o jos sesuo. Nesant byloje kitų įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės nutraukiant šalių santuoką, darytina išvada, kad dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovo prašymu, atsakovei nepasisakius šiuo klausimu, po santuokos nutraukimo ieškovui paliktina pavardė – J., atsakovei – J..

Sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimą.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo visų pirma, vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma, turi atsižvelgti į vaiko teises ir interesus. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., todėl vadovaujantis minėtais straipsniais teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192 – 3.200 str. str. nuostatas.

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu jis rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai kartu su juo gyvena, šias aplinkybes patvirtina ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Teismas spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atsižvelgia į tai, kad atsakovė nesutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu, motyvuodama tuo, kad ieškovas vaikų atžvilgiu elgiasi agresyviai. Tačiau šias atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo agresyvaus elgesio su vaikais teismas vertina kritiškai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių šias aplinkybes. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-05-04 pažymos Nr. 06-2010/1-50 dėl galimo D. J. smurto sūnaus A. J. atžvilgiu 3.2. punkto matyti, kad ieškovas vieną kartą, t.y 2009-01-25, yra panaudojęs fizinį smurtą sūnaus A. atžvilgiu, tačiau įvertinus Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos pateiktus duomenis apie ieškovo elgesį su vaikais bei jo, kaip tėvo, valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, manytina, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas ir toliau naudoja fizinį smurtą sūnaus A. atžvilgiu. T. T. ir S. T. skundas dėl ieškovo D. J. šeimoje galimai naudojamo fizinio smurto sūnaus A. J. atžvilgiu pripažintas negrįstu. Teismas spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur yra gydoma Psichinės Sveikatos Tarnybos Leeds‘e Anglijoje, jai diagnozuota šizofrenija (b.l. 126). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nepilnametis A. J. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu – tėvu D. J., ką patvirtino ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į nepilnamečių vaikų interesus nepilnamečiai A. J. ir V. J. lieka gyventi su ieškovu – savo tėvu D. J.. Vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymas atitinka vaikų interesus, todėl ieškovo prašymas nustatyti jo vaikų gyvenamąją vietą su tėvu yra tenkintinas (CK 3.174 str.). Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu taip pat atitinka ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus poziciją išdėstytą atstovės teismo posėdžio metu, todėl nepilnamečių A. J. ir V. J. gyvenamoji vieta yra nustatytina su tėvu D. J. jo gyvenamojoje vietoje.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos III skirsnio Visuomenė ir valstybė 38 str. 6 d. numatyta, tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).

Spręsdamas išlaikymo dydžio klausimą teismas atkreipia šalių dėmesį, kad išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Taip pat teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius (CK 3.198 str.).

Atsižvelgiant į išlaikymo instituto paskirtį, išlaikymas priteistinas remiantis ieškovo teismo posėdžio metu išsakytomis pozicijomis, nes atsakovė savo nuomonės šiuo klausimų neišreiškė, ieškovo nurodytomis privalomomis vaikų išlaidomis bei tėvų turtine padėtimi, kuri nustatoma remiantis rašytiniais įrodymais: VĮ Registrų centro raštais, iš kurių matyti, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b.l. 11, 61); atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių (b.l. 62); ieškovo vardu yra įregistruota santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10); ieškovas nurodė, kad šiuomet jis yra bedarbis; duomenų nei apie ieškovo, nei apie atsakovės įdarbinimus nėra.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. išlaikymui po 400 litų periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2009 m. kovo 10d. iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti skiria apie 800,00 Lt kiekvieną mėnesį ir atitinkamai prašė priteisti iš atsakovės po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį.

Atsakovė neišreiškė savo nuomonės dėl priteistino iš jos išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, byloje nėra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl konstatuotina, kad atsakovė gali vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir turi prisidėti prie jų išlaikymo.

CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Įgyvendinant minėtą principą, teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi atžvelgti į vaiko teises ir interesus. Siekiant, kad vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų sąlygas (taip pat ir materialines) tinkamai fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, todėl teismas konstatuoja, kad atsakovei teikiant po 400,00 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui A. J. ir V. J. išlaikymą, būtų užtikrintas pilnas vaikų (ne vien tik minimalių) poreikių tenkinimas.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (nuo 2008-01-01 – 800 Lt). Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22).

Įvertinus byloje esančius ieškovo paaiškinimus, įrodymus apie šalių turtinę padėtį, jų galimybes uždirbti, teismas daro išvadą, kad abu tėvai privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo lygiomis dalimis, byloje nėra duomenų, kad šalys dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti po ½ dalį vaikui reikalingo išlaikymo, todėl teismas daro išvadą, kad po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui tenkanti suma priteistina iš atsakovės prisidės prie ieškovo teikiamo išlaikymo, leis įgyvendinti tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, o minėta suma mokama periodinėmis išmokomis prisidės prie vaikų poreikių įgyvendinimo ir leis įgyvendinti vaikų poreikius skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms bei mokymui.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Dėl išdėstyto iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 400,00 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-10, t.y.nuo tos dienos, kai atsakovė paliko šeimą ir neteikia vaikams išlaikymo, iki vaikų pilnametystės, t.y. A. J. iki 2019-08-21 ir V. J. iki 2023-08-21, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkina visiškai ir priteisia iš atsakovės E. J. nepilnamečiams vaikams A. J. ir V. J. išlaikymą po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2009-03-10 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl D. J. pavedama tvarkyti nepilnamečiams vaikams A. J. ir V. J. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – iš E. J. priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams A. J. ir V. J. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-21 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, - įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos.

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

CK 3.88 str. 1 d. 1 p. numato, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.88 str. 2 d. yra numatyta, jog preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Šalys nurodė, kad santuokoje nekilnojamojo turto neįgijo (b.l. 11, 61).

Šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą – automobilį Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),1500,00 Lt vertės (b.l. 10).

Ieškovas prašo šį automobilį priteisti jam asmeninės nuosavybės teise nurodydamas, kad jis nuo pat įsigijimo ir iki šiol prižiūri šį automobilį, juo naudojasi, nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su juo, automobilis reikalingas jam, kad galėtų nuvežti vaikus į ugdymo, gydymo įstaigas.

Atsakovė savo atsiliepime nurodė, kad savo poziciją dėl automobilio pateiks vėliau priešieškinyje, tačiau tokio priešieškinio teismui nepateikė.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad automobilio natūra padalinti neįmanoma, kad juo naudojasi ir nuolat prižiūri ieškovas, kad su atsakovu nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jo reikalavimas dėl automobilio priteisimo jam asmeninės nuosavybės teise yra pagrįstas ir tenkintinas.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias bylos aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę dalį turto (CK 3.123 str.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. kad su ieškovu nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, jis jais rūpinasi ir prižiūri, teismas atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus konstatuoja, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, ir todėl šalių santuokoje įgytas automobilis priteistinas ieškovui asmeninės nuosavybės teise, atsakovei nepriteisiant kompensacijos už jai priklausančią turto dalį.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Ieškovas nurodė, kad iš atsakovės išlaikymo sau nereikalauja, atsakovė dėl jai priteistino iš ieškovo išlaikymo nepasisakė, todėl išlaikymas nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš atsakovės priteistina 65,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovo D. J. naudai.

Iš ieškovo priteistinas 5,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš atsakovės priteistina 86,67 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. (CPK 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.54 str. 4 d., 3.59, 3.60, 3.69 str. str., 3.88 str. 2 d., 3.89 str., 3.174 str., 3.192 – 3.200 str. str., 3.116 – 3.119 str. str., 3.127 str. 3 d., CPK 5, 79, 80, 88, 93, 96, 177-178, 270, 307, 381 - 385 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2001 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)) tarp D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir E. J. (T.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turinčių nepilnamečių vaikų.

Nutraukus santuoką ieškovui D. J. palikti pavardę – J., atsakovei E. J. palikti pavardę – J..

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt 00 ct kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. kovo 10 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti nepilnamečiams vaikams A. J. ir V. J. priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nutartimi atsakovei E. J. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-21 iki sprendimo šioje byloje priėmimo, – panaikinti.

Pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikams priteisimo – E. J. sumokėtas sumas įskaityti į nepilnamečiams vaikams A. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą.

Priteisti transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

Priteisti iš E. J. 65,50 Lt bylinėjimosi išlaidų D. J..

Priteisti iš E. J. 86,67 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš D. J. 5,46 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.