- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-1920-611/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02854-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- E. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. J. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei E. J. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, teikiančios išvadą institucijos Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje gimusių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo; priteisti iš atsakovės nepilnamečių vaikų išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-10 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą - automobilį Toyota Camry, valst. Nr. AES 529, 1500 litų vertės, priteisti jam asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad po santuokos sudarymo santuokinis gyvenimas apie 4 metus klostėsi gerai. Po dukros gimimo santykiai tarp jo ir žmonos pradėjo blogėti, atsakovė paimdavo mergaitę, o sūnų palikdavo su juo ir išvažiuodavo pas motiną į Grigiškes, pabuvusi ten kurį laiką, apie savaitę, vėl grįždavo. Nurodė, kad toks atsakovės elgesys prasidėjo nuo 2007 metų, jis nesuprato, kodėl ji taip elgiasi. Iki vestuvių nepastebėjo, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, tik vėliau išsiaiškino, kad dėl savo sveikatos būklės ji nebaigė mokslų mokykloje. Po apsilankymo pas medikus sužinojo, kad atsakovei diagnozuota psichozė. 2009 m. kovo mėnesį atsakovė išvažiavo į užsienį, palikusi abu vaikus ir nepasakiusi, kur važiuoja ir kur randasi, nuo to momento jie gyvena skyrium. Su vaikais atsakovė bendrauja telefonu, paskambina jiems kartą į mėnesį. Nurodė, kad sūnus atsisako bendrauti su mama. Sūnus išreiškė norą gyventi su juo, o duktė nori gyventi su juo ir atsakove kartu. Paaiškino, kad skundus dėl jo galimo smurtavimo sūnaus atžvilgiu vaiko teisių apsaugos skyriui rašydavo atsakovės sesuo ir motina, tačiau jie buvo nepagrįsti.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad santuokinis gyvenimas su ieškovu nesusiklostė. Pragyvenus apie 6 metus santuokoje, jų šeimyniniai santykiai pasikeitė: dingo tarpusavio supratimas, išryškėjo skirtingi požiūriai į gyvenimą, skirtingi jų charakteriai, interesai. Nuo 2009 m. kovo mėnesio gyvena su ieškovu atskirai, negyvena santuokinio gyvenimo, netvarko bendro ūkio. Dėl šių aplinkybių, sutinka, kad santuoka tarp jos ir ieškovo būtų nutraukta.
Nurodė, kad ieškovas, gyvendamas su ja, piktnaudžiavo alkoholiu, įžeidėjo, skriaudė ir žemino ją. Taip pat ieškovas blogai elgiasi su vaikais: šaukia ant jų, juos žemina ir muša. Gimus sūnui, ji buvo išėjusi vaiko priežiūros atostogų, todėl neturėjo galimybės dirbti, gimus dukrai, taip pat negalėjo dirbti, kadangi vaikų auklėjimu rūpinosi ji viena. Ieškovas atsisakydavo rūpintis vaikais, juos auklėti, nurodydamas daugybę priežasčių, iš kurių viena buvo ta, kad jis dirba. Nurodė, kad ieškovas jo uždirbamus pinigus leido tik savo reikmėms, koks buvo jo uždarbis ji nežinojo ir nežino iki šiol, šią informaciją jis visada slėpė ir šeimai skirdavo mažai pinigų. Nurodė, kad po to, kai ieškovas ją išvarė neatidavęs vaikų, ji bandė įsidarbinti Lietuvoje, tačiau neradusi darbo buvo priversta išvažiuoti pas seserį į Didžiąją Britaniją. Nurodė, kad gyvendama Didžiojoje Britanijoje dažnai skambino vaikams, bendravo su jais telefonu. Sužinojusi, jog ieškovas pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo, sugrįžo į Lietuvą. Pasiėmė dukrą gyventi su savimi, o sūnus gyvena su ieškovu. Nurodė, kad nesutinka, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, kadangi jis agresyviai elgiasi su vaikais. Tuo pačiu nesutiko, kad iš jos būtų priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės santuoką, sudarytą 2001-02-24 Vilniaus miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje; po santuokos nutraukimo abiem sutuoktiniams paliko santuokinę pavardę; nustatė nepilnamečių vaikų A. J. ir V. J. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-03-10 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; pavedė ieškovui tvarkyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; priteisė ieškovui transporto priemonę Toyota Camry, valst. Nr. AES529, asmeninės nuosavybės teise.
Dėl bylos nagrinėjimo atsakovei nedalyvaujant
Atsižvelgdamas į į paskirtų parengiamųjų teismo posėdžių skaičių, į tai, kad įvykę keturi parengiamieji posėdžiai ir vienas teismo posėdis buvo atidėti atsakovės prašymu, tokį prašymą grindžiant liga, teismas padarė išvadą, kad atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą, apeliuodama į tai, kad ji yra gydoma Didžiojoje Britanijoje, dėl sveikatos būklės negali atvykti į teismą, tačiau nepasinaudoja teise vesti bylą per atstovą, nors ir buvo sudariusi su advokatu atstovavimo sutartį, kurią dėl neaiškių priežasčių nutraukė, o kito advokato pagalba nepasinaudojo, nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo dienos teisme nepateikė jokių papildomų įrodymų, paneigiančių ieškovo ieškinyje išdėstytus motyvus bei reikalavimus, nepateikė teismui priešieškinio, o duomenis apie tai, kad ji serga teismui pateikė tik 2010-05-04, todėl teismas nutarė netenkinti atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo ir nutarė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Dėl santuokos nutraukimo
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu bei atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, pripažino, kad šalių šeima faktiškai iširo ir išsaugoti jos neįmanoma, sutuoktiniai jau beveik dvejus metus gyvena atskirai, atsakovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, neveda bendro ūkio, jų šeimyniniai ryšiai yra nutrūkę. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltės dėl santuokos iširimo, atmetė atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl ieškovo jos atžvilgiu vartoto fizinio bei psichologinio smurto (įžeidinėjimas, žeminimas), atsakovei nepateikus šias jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Iš ieškovo paaiškinimų teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl šalių skirtingo požiūrio į šeimą, šeimyninį gyvenimą, santuokinių pareigų vykdymą, taip pat dėl atsakovės sesers nuolatinio kišimosi į jų šeimyninį gyvenimą. Nesant byloje kitų įrodymų dėl vieno iš sutuoktinių kaltės nutraukiant šalių santuoką, teismas padarė išvadą, kad dėl šeimos iširimo yra kaltos abi šalys, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Teismas nustatė, kad ieškovas šiuo metu rūpinasi nepilnamečiais vaikais, vaikai kartu su juo gyvena. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad atsakovė nesutiko su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su ieškovu, motyvuodama tuo, kad ieškovas vaikų atžvilgiu elgiasi agresyviai. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes dėl ieškovo agresyvaus elgesio su vaikais teismas vertino kritiškai, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Iš byloje esančios Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2010-05-04 pažymos Nr.06-2010/1-50 dėl galimo D. J. smurto sūnaus A. J. atžvilgiu 3.2. punkto nustatė, kad ieškovas vieną kartą, t.y 2009-01-25, buvo panaudojęs fizinį smurtą sūnaus A. atžvilgiu, tačiau įvertinus Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Senųjų Trakų pagrindinės mokyklos pateiktus duomenis apie ieškovo elgesį su vaikais bei jo, kaip tėvo, valdžios įgyvendinimą vaikų atžvilgiu, teismas manė, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovas ir toliau naudoja fizinį smurtą sūnaus A. atžvilgiu. T. T. ir S. T. skundas dėl ieškovo D. J. šeimoje galimai naudojamo fizinio smurto sūnaus A. J. atžvilgiu buvo pripažintas negrįstu. Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat atsižvelgė į tai, kad atsakovė šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur yra gydoma Psichinės Sveikatos Tarnybos Leeds‘e Anglijoje, jai diagnozuota šizofrenija. Nepilnametis A. J. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu.
Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo
Teismas nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi, atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, ieškovo vardu yra įregistruota santuokos metu įgyta transporto priemonė – automobilis Toyota Camry; ieškovas yra bedarbis, duomenų nei apie ieškovo, nei apie atsakovės įdarbinimus nėra. Atsakovė neišreiškė savo nuomonės dėl priteistino iš jos išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovė gali vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir turi prisidėti prie jų išlaikymo. Teismas konstatavo, kad atsakovei teikiant po 400 Lt kiekvienam nepilnamečiui vaikui išlaikymą, būtų užtikrintas pilnas vaikų (ne vien tik minimalių) poreikių tenkinimas.
Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo
Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo kilnojamąjį turtą – automobilį Toyota Camry, 1500 Lt vertės. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio natūra padalinti neįmanoma, kad juo naudojasi ir nuolat prižiūri ieškovas, kad su atsakovu nustatoma nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl automobilio priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nutraukus santuoką palikti pavardę – J., nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su mama jos gyvenamojoje vietoje, priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pavesti atsakovei valdyti nepilnamečiams vaikams priklausantį išlaikymą uzufrukto teise, santuokoje įgytą transporto priemonę automobilį Toyota Camry, v\n AES 529, kurio vidutinė rinkos kaina 2000 Lt, padalinti taip: priteisti ieškovui automobilį nuosavybės teise, priteisti iš ieškovo 1000 Lt atsakovei. Apeliacinį skundą grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Atsakovės neatvykimo į posėdį priežasties negalima traktuoti kaip nesvarbios. Atsakovė pateikė teismui 2011-02-11 prašymą, kuriame nurodė, kad negalės atvykti į teimą, nes turi sveikatos negalavimą, kuris tęsiasi nuo 2008-12-28. Prašė teismo be jos dalyvavimo byloje nepriimti jokio sprendimo. Teismas, priimdamas sprendimą netenkinti atsakovės prašymo, nevertino aplinkybės, kad teisme 2011-02-08 buvo gautas Didžiosios Britanijos medicininės įstaigos konsultuojančio psichiatro Dr.S.Johnson pasirašytas raštas, kuriame nurodyta, kad E. J. vis dar prižiūrima Psichinės Sveikatos Tarnybos Leeds'e, Anglijoje, ir šiuo metu negali atvykti į teismą Lietuvoje. Skiriant kito posėdžio datą pasiūlė suteikti jai ilgesnį nepertraukiamą periodą, reikalingą sveikimui ir atsistatymui. Teismas iš tos pačios medicininės įstaigos jau buvo anksčiau gavęs panašaus tūrinio raštą apie atsakovės sveikatos būklę bei konsultuojančio psichiatro Dr.S.Johnson rekomendaciją skiriant kito posėdžio datą suteikti atsakovei bent šešerių mėnesių laikotarpį, reikalingą sveikimui ir atsistatymui. Tačiau teismas kitą posėdį paskyrė, neatsižvelgdamas į gydytojo rekomendaciją. Apie atsakovės sunkią, ilgo gydymo reikalaujančią ligą teismui buvo žinoma ir iš kitų byloje esančių dokumentų. Teismas, neįvertinęs visų byloje esančių dokumentų, informacijos, kad jos sveikata gerėja ir kad ateityje (apie 2011 m. gegužės mėnesį) ji jau galėtų dalyvauti teismo posėdyje, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė vilkina bylos nagrinėjimą ir priėmė skubotą bei neteisėtą sprendimą.
2. Teismo argumentai, kad atsakovė, negalėdama pati dalyvauti byloje, nepasinaudojo galimybe vesti bylą per atstovą, neturi jokio pagrindo. Vesti bylą per atstovą yra šalies teisė bet ne pareiga, ir taip pat, reikia įvertinti aplinkybę, kad atsižvelgiant į atsakovės, kaip motinos, jausmus, tuo metu esamą psichinę būklę, jos ligą, ji kaip motina labai jautriai reagavo į ieškovo norą atimti iš jos nepilnamečius vaikus, todėl ji negalėjo patikėti kitam asmeniui veikti jos vardu sprendžiant nepilnamečių jos vaikų klausimą. Pagal tuometinę finansinę būklę, psichinę būklę, dėl ligos gydymo būtinumo buvimo Anglijoje, atsakovė ne tik pati negalėjo savarankiškai tinkamai ginti savo bei nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, bet ir organizuoti šių teisių tinkamą gynybą per atstovą.
3. Atsakovei galimybė pateikti įrodymus apie ieškovo jos atžvilgiu naudotą fizinį bei psichologinį smurtą, kas galėjo būti jos ligos priežastimi, nuolatinius įžeidinėjimus, žeminimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, ieškovo blogą elgesį su vaikais, jų žeminimą ir mušimą, iš dalies nebuvo sudaryta dėl to, kad byla buvo nagrinėjama posėdyje nedalyvaujant atsakovei.
4. Teismas dėl ieškovo nusikalstamo elgesio šeimoje su nepilnamečiu vaiku ikiteisminio tyrimo medžiagos neišreikalavo, tik apsiribojo Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta bendro pobūdžio informacija, tendencingai palankia ieškovui. Išreikalavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, teismas būtų gavęs įrodymus, patvirtinančius faktą, kad ieškovas naudojo smurtą nepilnamečio sūnaus Aurimo atžvilgiu, ir daugiau ieškovą charakterizuojančių duomenų. Teismas net nesiaiškino, ar ieškovo turėtas teistumas nėra susijęs su smurtinio pobūdžio nusikaltimais, kodėl ieškovas savo mažamečio sūnaus atžvilgiu naudojo smurtą, ar ne įbauginimo ir baimės įtakoje vaikas išsako savo nuomonę, kokią psichologinę įtaką vaikams turi motinos ligos faktorius, ar apeliantės liga netapo pagrindiniu faktoriumi neadekvačiai neigiamai vertinti apeliantės elgesį, ar apeliantės liga nebuvo ieškovo smurtinių veiksmų prieš ją ir vaikus pasekmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinius skundus grindžia šiomis aplinkybėmis:
1. Apie pradėtą bylą atsakovei buvo žinoma nuo pat jos užvedimo teisme. Buvo surengti keturi parengiamieji posėdžiai, į kuriuos atsakove šaukiama neatvyko. Apeliantė pateikė teismui neteisingą savo gyvenamosios vietos adresą, todėl teismui buvo problematiška jai įteikti procesinius dokumentus. Teismas išnaudojo visas priemones apeliantę informuoti apie posėdžius ir tai, jog ji visada žinojo apie bylos nagrinėjimą vietą ir laiką, patvirtina jos atsiųsti prašymai dėl bylos atidėjimo. Akivaizdu, jog atsakovei pačiai bylą vesti yra problematiška. Darytina išvada, kad apeliantė suvokė savo teises ir galimybes, teikė teismui prašymus išimtinai tikslu vilkinti bylos nagrinėjimą, piktybiškai, tikslingai bylos nevedė per atstovą, nors galimybę turėjo, ką patvirtina dabar sudaryta sutartis.
2. Atsakovė jau nuo 2009 m. birželio nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Vaikai nuo pat jos išvykimo gyvena su ieškovu. Ieškovas tinkamai jais rūpinasi, užtikrina jų poreikius ir normalų vystimąsi. Vaikai prie tėvo prisirišę ir nori su juo gyventi. Šeima yra stebima ir jokių problemų socialinis darbuotojas nurodytu laikotarpiu nepastebėjo. Vaikai eina į ugdymo įstaigas, jais tinkamai tėvas rūpinasi. Apeliantės deklaruojamas netinkamas tėvo su vaikais elgesys yra paneigtas bylos dokumentais, kuriuose nurodyta, kad skundai dėl atsakovo elgesio su vaikais iš apeliantės pusės buvo nepagrįsti, jokių kitų įrodymų dėl neva agresyvaus ieškovo elgesio apeliantė nepateikė. Tuo tarpu apeliantė tik deklaruoja savo neva didelį prisirišimą ir pažeminimą, tačiau su vaikais faktiškai nebendrauja, paskambina retai, vaikai su motina bendrauja nenoriai.
Šalies argumentai
3. Apeliantė pati nurodo, kad serga ir nuolat gydosi, todėl tai yra dar vienas pagrindas prašymui atmesti, kadangi esant nurodytai sveikatos būklei ji neturi galimybės tinkamai pasirūpinti vaikais. Tuo tarpu ieškovas yra darbingas, sveikas, turi visas sąlygas tinkamai pasirūpinti vaikais.
4. Apeliantė, nepasinaudojo teise iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme pareikšti priešieškinį, todėl reikalavimas priteisti 1000 Lt kompensaciją už automobilį, kuris priteistas natūra ieškovui, kuris reiškiamas tik apeliacinėje instancijoje, neatitinka LR CPK reikalavimų, nėra apmokestintas žyminiu mokesčiu, todėl tai yra savarankiškas pagrindas jį atmesti. Be to, šis reikalavimas yra nemotyvuotas, teismo sprendimas šioje dalyje yrą teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje sprendžiamas kaltės dėl santuokos iširimo, vaikų gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, santuokoje įgyto turto padalinimo klausimai, taip pat klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovei nedalyvaujant.
Pagal bylos duomenis ieškovas ir atsakovė santuoką sudarė 2001-02-24 (b.l.8), santuokoje jiems 2001-08-21 gimė sūnus A. J., o 2005-08-21 gimė dukra V. J. (b.l.6-7). Tiek ieškovas ieškiniu, tiek atsakovė atsiliepimu pripažino, kad šalys faktiškai nuo 2008 m. pabaigos-2009 m. pradžios gyvena atskirai ir nebeveda santuokinio gyvenimo. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, o atsakovė teigė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Pagal CK 3.60 str. 1 d. sutuoktinis turi teisę reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Be to, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Kaltė dėl santuokos iširimo suprantama, kaip vieno iš sutuoktinių savo, kaip sutuoktinio pareigų pažeidimas, ir dėl to bendram gyvenimui tapus negalimu. Lietuvoje šeimos teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas sutuoktinių lygiateisiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei kitais CK 3.3 str. įtvirtintais principais. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus ir veikti sąžiningai (CK 3.5 str.). Sutuoktiniai turi būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti (CK 3.27 str. 1 d.). Taigi, bet kokios minėtos pareigos pažeidimas, netgi moraliniu požiūriu nepriimtinas elgesys kito sutuoktinio atžvilgiu gali būti laikomas santuokos iširimo priežastimi, jeigu dėl tokio pažeidimo bendras gyvenimas tapo negalimas. Be to, pagal CK 3.60 str. 3 d. sutuoktinio kaltė preziumuojama, jeigu jis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl santuokos iširimo yra kaltos abi šalys, o santuokos iširimą sąlygojo skirtingas sutuoktinių požiūris į šeimą, šeimyninį gyvenimą, santuokinių pareigų vykdymą. Atsakovė, skųsdama teismo sprendimą dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad ieškovas prieš ją smurtavo tiek fiziškai, tiek psichologiškai, tačiau nepateikė tokį ieškovo smurtavimą patvirtinančių įrodymų. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie ieškovo ankstesnį teistumą, net jeigu toks būtų patvirtintas, taip pat apie tai, kad jis panaudojo vieną kartą fizinį smurtą prieš jų sūnų, nepatvirtina ieškovo smurto naudojimo prieš atsakovę, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų. Ieškovo baustumas už Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas veikas taip pat neįrodo, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 str.), pagrįstai pripažino abi šalis kaltomis dėl santuokos iširimo. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad santuoka iširo tik dėl ieškovo kaltės, nepateikė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų teisingumą paneigiančių įrodymų. Todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepakankamai įvertino ir surinko įrodymus dėl šalių kaltės dėl santuokos iširimo, yra nepagrįsti ir dėl šios priežasties teisėjų kolegijos atmetami. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko virš vienerių metų, byloje buvos paskirti ir vyko keli parengiamieji teismo posėdžiai, atsakovei buvo žinoma apie juos, todėl ji turėjo pakankamai laiko pateikti savo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau tokių nepateikė. Tokių įrodymų atsakovė nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė apeliaciniu skundu prašydama panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo, pati prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
Pagal CK 3.174 str. 2 d. teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių nepilnamečiai vaikai ilgą laiką faktiškai gyvena su ieškovu, jis jais rūpinasi, išlaiko, ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Sūnus Aurimas pareiškė norą gyventi su tėvu, o dukra yra per maža, kad išreikštų savo savarankišką nuomonę šiuo klausimu. Atsakovė gyvena Didžiojoje Britanijoje, ilgą laiko tarpą ji buvo gydoma ligoninėje, duomenų, kad šiuo metu ji nebesigydo, nėra, todėl šios aplinkybės verčia daryti išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatytas su atsakove neatitiktų vaikų interesų, kadangi ji negalėtų tinkamai rūpintis vaikais ir užtikrinti tinkamų jų gyvenimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaikų gyvenamąją vietą, atsižvelgė į byloje pateiktą Trakų rajonos avivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje pritarta vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškovu. Aplinkybė, jog ieškovas vieną kartą pavartojo fizinį smurtą prieš šalių sūnų Aurimą, neįrodo, kad ieškovas negalės sukurti saugių sąlygų vaikams ir tinkamai jais rūpintis. Duomenų, kad ieškovo netinkamas elgesys vaikų atžvilgiu būtų pasikartojęs, byloje nėra, vaiko teisių apsaugos institucijos tyrė atsakovės sesers ir jos motinos skundą dėl ieškovo netinkamo tėvo valdžios įgyvendinimo, jų skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu yra skaudi asmeninė motinos netektis, menkinanti jos moteriškumą, neturi teisinės reikšmės, nustatant vaikų gyvenamąją vietą, kadangi vaikų gyvenamoji vieta turi būti nustatoma, atsižvelgiant į vaikų interesus ir jų poreikius, o ne į vaiko tėvų asmeninius interesus ar jausmus. Atsakovė ir po vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, turės lygias teises su ieškovu dalyvauti vaikų auklėjime, su jais bendrauti, ugdyti juos. Atsakovė, teigdama, kad vaikų noras gyventi su tėvu buvo psichologiškai įtakotas tėvo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu pažeidžia vaikų interesus, kad ieškovas negalės tinkamai pasirūpinti vaikais ir sukurti jiems tinkamų sąlygų augti ir vystytis. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiau atitiks vaikų interesus esamu laikotarpiu. Vėliau, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, vaikų gyvenamoji vieta gali būti pakeista, nustatant ją su kitu iš tėvu.
Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas išlaikymą vaikams priteisė iš skyrium gyvenančios atsakovės. Teismo priteistas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, atsakovė nepateikė tai paneigiančių įrodymų. Atsakovė priteisto išlaikymo dydžio neginčija, nepateikė įrodymų, kad negalės mokėti teismo priteisto išlaikymo, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Ieškovė, apeliaciniu skundu nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu santuokoje įgyto automobilio Toyota Camry, padalinimo būdu ir prašydama priteisti jai piniginę kompensaciją iš ieškovo už jai tenkančią automobilio dalį, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kodėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje yra neteisėtas ar nepagrįstas. CPK 306 str. 1 d. 4 p. nustato, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodoma, kokios bylos aplinkybės patvirtina teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, atsakovei apeliaciniame skunde nenurodžius aplinkybių, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto automobilio padalinimo neteisėtas ir nenurodžius jokių teisinių argumentų šiuo klausimu, teisėjų kolegija negali įvertinti ir pasisakyti dėl atsakovės apeliacinio skundo šioje dalyje pagrįstumo, todėl jos reikalavimas dėl teismo sprendimo šioje dalyje pakeitimo atmestinas.
Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai netenkino jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tuo užkirsdamas atsakovei galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius jos argumentus, be to, byla išnagrinėta jai neįteikus šaukimo į teismo posėdį. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, tokius atsakovės apeliacinio skundo argumentus atmeta. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovei buvo žinoma apie 2011-02-14 vyksiantį teismo posėdį, ką patvirtina jos 2011-02-11 prašymas, įteiktas teismui 2011-02-14, dėl teismo posėdžio atidėjimo (I t., b.l.143). Tai patvirtina ir atsakovę gydančios įstaigos raštas atsakovei apie teismo posėdį (I t., b.l.144). Pagal CPK 329 str. 3 d. 1 p. absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra tuomet, kai šaliai nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir šia aplinkybe šalis grindžia apeliacinį skundą. Taigi, įstatymas absoliutų teismo sprendimo negaliojimą sieja ne su teismo šaukimo neįteikimu, o su netinkamu informavimu apie teismo posėdį. Nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis atsakovei buvo žinoma apie teismo posėdį, todėl laikytina, kad jai buvo tinakami pranešta apie teismo posėdį. Bylos duomenys patvirtina, kad byloje įvyko keli teismo posėdžiai ir visi jie buvo atidėti dėl atsakovės ligos, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė jos ligos diagnozę patvirtinančių įrodymų. CPK įpareigoja šalis savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, vveikti už greitą bylos nagrinėjimą ir todėl imtis visų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu galiojusios redakcijos CPK 7 str., 8 str., 42 str., 156 str., kt.). Atsakovė, būdama rūpestinga ir sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis, galėjo pasisamdyti advokatą arba kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos advokato pagalbos suteikimo, taip pat galėjo teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos argumentus, bei reikšti prašymus dėl įrodymų rinkimo raštu, tačiau tokia savo teise nepasinaudojo. Atsakovė ir su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių byloje esančius įrodymus ir leidžiančių daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl vien dėl tos aplinkybės, kad atmetė atsakovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 328 str.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau minėtais motyvais, darbo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.