Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Kristinai Račkauskaitei, dalyvaujant ieškovui V. V., atsakovei J. V., Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrijui Charitonovui, vertėjai Alicijai Stančinskai,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei J. V., institucija, teikianti išvadą byloje – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. Vasilevskij kreipėsi į teismą su ieškiniu (patikslintu) (b. l. 25-32), kuriame prašo:

1) nutraukti santuoką, sudarytą 1898-10-14 Lietuvos SSR Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo ir atsakovės J. V., akto įrašo Nr. 634, dėl atsakovės kaltės;

2) nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. 2003-02-26, gyvenamąją vietą kartu su atsakove J. V.;

3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. V., gim. 2003-02-26, po 175 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, indeksuojant jas Vyriausybės nustatyta tvarka, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki E. V. pilnametystės;

4) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę „V.“, ieškovui – „V.“.

A. J. V. nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikianti institucija - Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, išvadoje (b. l. 37-38, 48) nurodė, kad 2016-03-17 apsilankymo metu buvo nustatyta, kad atsakovė ir nepilnametis vaikas gyvena vyro motinai priklausančiame name Draugystės g. 26, Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r., kuriame yra du kambariai ir virtuvė; vaikas turi savo atskirą kambarį. Vaikas lanko Vilniaus rajono Marijampolio k. M. L. gimnaziją. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje. Atsakovė nurodė, kad sutinka su siūlomu išlaikymo dydžiu bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su motina. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas yra tinkamai prižiūrėtas ir vaiko tėvas sutinka su tuo, jog vaikas ir toliau liktų gyventi su motina, mano, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų vaiko interesus. Kadangi ieškovas yra vaiko tėvas, todėl privalo teikti jam išlaikymą. Atsižvelgiant į įstatymo normas bei bendrą teismų formuojamą praktiką išlaikymo priteisimo srityje, sutinka, kad iš ieškovo būtų priteistas išlaikymas mokamomis periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Nurodė, kad vykdant teismo pavedimą, kalbėjo su nepilnamete E. V. ir ji pasakė, kad nori gyventi su motina.

Šalys teismo posėdžio metu pateikė teismui rašytinį dokumentą, kuriame nurodė, kokį bendrą kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, turi ir kaip jis pasidalijimas.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaikui, vaikas nuolat su ja gyvena ir nori gyventi su motina, todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Taip pat nurodė, kad palaiko ieškovo reikalavimą dėl 175 Eur dydžio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad V. V. ir J. V. (ikisantuokinė pavardė – Gaidulevič) santuoka įregistruota 1989-10-14 Lietuvos SSR Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 634 (b. l. 12, 13-14). Santuokoje šalims 2003-02-26 gimė dukra E. V. (b. l. 15).

Byloje taip pat nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos išsaugoti nesiekia ir tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nebegalima, skirti terminą susitaikyti netikslinga (CK 3.64 str.).

Ieškovas prašo sprendime nenurodyti konkrečių santuokos nutraukimo priežasčių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė tokio prašymo nėra išreiškusi, todėl LR CK 3.63 straipsnis, kuris nustato, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuota, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, šiuo atveju netaikytinas.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės. Tuo tarpu atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas jau pusę metų turi kitą moterį ir su ja gyvena.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Ieškovas prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės iš esmės motyvuoja bendrais teiginiais, kad atsakovė nesirūpino šeima, netvarkydavo namų, neprisidėdavo prie ūkininkavimo darbų, nereiškė noro daryti namuose remonto; pradėjo jį nepagrįstai kaltinti neištikimybe, nors tam nebuvo jokio pagrindo ir pan.; prasidėjus konfliktams su atsakove, dėl kurių namuose nebuvo įmanoma ramiai gyventi ir kurių iniciatorė buvo atsakovė, ieškovas 2015 m. spalio mėnesį išėjo iš namų.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas daugelį dalykų meluoja, jis turi kitą moterį ir dar gyvenant kartu dažnai pas ją lankydavosi, visas išeigines leisdavo ne namie; meluodavo, kad vyksta į komandiruotes ir pan.

Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojo A. V. parodymus, taip pat kitą bylos medžiagą, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje neginčijamai nustatyta (šalys neginčija), kad ieškovas 2015 m. spalio mėnesį paliko šeimą ir išėjo gyventi kitur; nuo to laiko santykiai tarp ieškovo ir atsakovės iš esmės yra visiškai nutrūkę. Teismo posėdžio metu apklaustas šalių pilnametis sūnus A. V., parodė, kad tėvas – ieškovas V. V., nuo 2015 m. vasaros gyvena su kita moterimi Ala; jis pats yra su ja bendravęs. Kad ieškovas turi kitą moterį, nurodė ir atsakovė teismo posėdžio metu. Tačiau atsakovė byloje nėra pareiškusi priešieškinio dėl santuokos nutraukimo tik dėl ieškovo kaltės ir iš esmės šių aplinkybių neįrodinėjo.

Šalių pilnametis sūnus A. V. taip pat nurodė, jog mama – atsakovė J. V., namuose nieko nedaro; kada jis nuvyksta pas mamą, ji miega arba žiūri televizorių.

Vertinant įrodymus, susijusius su ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis, kurios, jo teigimu, patvirtina atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių, jų pilnamečio sūnaus parodymai nėra pakankami konstatuoti besąlygiškai vienos atsakovės kaltei dėl santuokos iširimo. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tai, kad nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinio kaltės, teismas nenustatinėja sutuoktinio kaltės laipsnio.

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovo nurodomi bendro pobūdžio teiginiai, jog santuoka iširo, nes atsakovė nesitvarkė namuose, niekuo nesirūpino, jį įtarinėjo dėl neištikimybės, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės. Santuokoje nuolat kyla įvairūs nesutarimai, tačiau sutuoktiniai abipusiai turi siekti juos išspręsti. Nagrinėjamu atveju ieškovas to nedarė, pasirinko kitą kelią, t.y. paliko šeimą ir išėjo iš namų, galimai pas kitą moterį. Tačiau, minėta, atsakovė nėra pareiškusi priešieškinio, kad santuoka būtų nutraukta tik dėl ieškovo kaltės.

Taigi, surinktų byloje įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir pagarbos vienas kitam, kad abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojaliam ir pasitikėti vienas kitu, todėl pripažintina, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės ir jos išsaugoti šalys nesiekia; santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3. 60 str., 3.61 str. 2 d.).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas prašo nustatyti nepilnamečio vaiko E. V., gim. 2003-02-26, gyvenamąją vietą kartu su atsakove J. V.. Atsakovė šiam reikalavimui prieštaravimo nepareiškė, priešingai, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos buities tyrimo 2016-03-17 akte pažymėta, kad lankantis pas atsakovę J. V., ji pažymėjo, jog nori, kad mergaitė gyventų su ja (b. l. 39-40). Be to, 2016-04-13 socialinei darbuotojai bendraujant su nepilnamete E. V. buvo išsiaiškinta, jog mergaitė nori gyventi su motina J. V. (b. l. 49).

Minėtame Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos 2016-03-17 buities tyrimo akte nurodyta, kad atsakovė su nepilnamete dukra gyvena vyro motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. N. E. yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra visi jai reikalingi daiktai, vaikas turi vietos pamokų ruošimui, žaidimams bei poilsiui. E. V. lanko Marijampolio M. L. gimnaziją, 6 klasę; laisvalaikį dažniausiai leidžia prie kompiuterio arba susitinka su kaimynystėje gyvenančiomis draugėmis (b. l. 39-40). Duomenų, kad ji būtų netinkamai prižiūrima, nėra. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius palaikė ieškovo reikalavimą nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove labiau atitinka vaiko interesus ir poreikius, todėl nepilnamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove (CK 3.174 str. 2 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš jo išlaikymą nepilnametei dukrai po 175 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 - 3 dalis išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tačiau tėvo ar motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Todėl sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Šis principas reiškia, kad teismas priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai tenkinti jo poreikius sumažėja. Lietuvos A. T. yra ne kartą pažymėjęs, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (žr., pvz., LAT 2004-04-26 nutartį c.b. Nr. 3K-3-259/2004, 2009-11-10 nutartį c.b. Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-12-02 nutarimo Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 350 Eur.

Ieškovas dirba UAB „Lietuvos geležinkeliai“ (b. l. 19, 44-45). Atsakovė šiuo metu nedirba (b. l. 46-47). Teismo posėdžio metu nurodė, kad ji registruota darbo biržoje, jos kas mėnesį gaunama pašalpa yra apie 200 Eur.

Atsakovė su nepilnamečiu vaiku, minėta, gyvena ieškovo motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini), Marijampolio k., Marijampolio sen., Vilniaus r. Šalys nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 16, 17-18).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolio seniūnijos buities tyrimo 2016-03-17 akte nurodyta, kad atsakovė J. V. sakė, jog nors vyras jau apie pusę metų gyvena atskirai, tačiau nuolat padeda dukrą išlaikyti materialiai (b. l. 39-40). Šią aplinkybę ieškovas patvirtino ir teismo posėdyje.

Nepilnametė E. V., gim. 2003-02-26, šiuo metu yra 13 metų amžiaus, lanko Marijampolio M. L. gimnaziją, 6 klasę. Tokio amžiau vaikų poreikiai yra pakankamai nemaži, be to, vaikams augant jų poreikiai tik didėja.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į ieškinyje nurodytas aplinkybes, Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovo poziciją, į ieškovo pajamas, į šiuo metu patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad ieškovas sutinka teikti 175 Eur dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai, į tai, jog specialių poreikių vaikui nenustatyta, į vaiko amžių bei pateiktus įrodymus, pripažintina, kad 175 Eur išlaikymo dydis vaikui atitinka proporcingumo principą; tad iš ieškovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai E. periodinėmis išmokomis po 175 Eur kas mėnesį nuo 2016-02-17 iki jos pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 - 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., 11 str.).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise atsakovei (CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje nekilnojamojo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, neįgijo (b. l. 16). Taip pat jų vardu nėra registruotų transporto priemonių (b. l. 17-18).

Teismo posėdžio metu šalys, minėta, pateikė rašytinį dokumentą, kuriame surašė raštu, kokį turi bendrą kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu, ir kaip jis pasidalinamas. Šalys nurodė, kad santuokos metu įgijo: 1) šaldytuvą Beko – 100 Eur vertės; 2) televizorių Telefuken – 130 Eur vertės; 3) dujinę viryklę – 50 Eur vertės. Taip pat ieškovas ir atsakovė sutarė, kad nurodytas kilnojamasis turtas po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei J. V., o ieškovas V. V. dėl atsakovei tenkančio minėto kilnojamojo turto kompensacijos nereikalauja.

Kadangi teismui pateiktame rašytiniame dokumente yra išreikšta šalių valia dėl jų turimo bendro kilnojamojo turto pasidalinimo ir jų sutarimas šiuo klausimu, tarp šalių ginčo dėl to nėra, šalių nurodytas bendras kilnojamasis turtas: 1) šaldytuvas Beko (100 Eur); 2) televizorius Telefuken (130 Eur); 3) dujinė viryklė (50 Eur), po santuokos nutraukimo atitenka atsakovei J. V.. I. V. V. sutinkant, jam už atsakovei tenkantį kilnojamąjį turtą kompensacija nėra priteisiama.

Ieškovas po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovės nereikalauja. Tačiau pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai, šalys neturi teisės į vienas kito išlaikymą (CK 3.72 str. 4 d.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovui – „V.“, atsakovei – „V.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys kreditorių neturi. Turto arešto aktų registre nėra įregistruotų turto arešto aktų, kuriais apribotos šalių nuosavybės teisės į turtą (b. l. 42-43).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 d.).

Ieškovas kreipdamasis į teismą sumokėjo 82,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys patenkintas iš dalies, tad ieškovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neginčijo ieškinio reikalavimų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, į tai, jog ji šiuo metu nedirba ir augina nepilnametę dukrą, be to, ieškovas jo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovės neprašo, todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovui sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas.

Kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. V. (ikisantuokinė pavardė – G., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą 1989-10-14 Lietuvos SSR Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 634, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui palikti jo pavardę - „V.“, atsakovei jos santuokinę pavardę - „V.“.

Nepilnamečio vaiko E. V. (gim. 2003-02-26, a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove J. V..

Priteisti iš ieškovo V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. V. (gim. 2003-02-26, a. k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 175,00 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį nuo 2016-02-17 iki vaiko pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. V..

Po santuokos nutraukimo atsakovei J. V. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1) šaldytuvas Beko (100 Eur); 2) televizorius Telefuken (130 Eur); 3) dujinė viryklė (50 Eur). Viso turto vertė 280 Eur.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją per 3 dienas išsiųsti Vilniaus rajono civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.