- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- I-2084-629/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04689-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Mecom grupp“
- Atsakovas
- Narkotikų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Mecom grupp“ atstovei Kristinai Mockutei, atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovei Jurgitai Miliauskaitei-Merkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Mecom grupp“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Mecom grupp“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13 (toliau – ir Nutarimas Nr. ATK2-149/13), kuriuo pareiškėjai paskirta 10 000 Lt bauda už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 str. 1 d. 6 ir 11 p. pažeidimą.
Pareiškėjos nuomone, ekonominė sankcija jai buvo pritaikyta nepagrįstai, be to yra neproporcinga tariamam pažeidimui. Nurodė, kad AKĮ nuostatų pažeidimas jai buvo nustatytas dėl Bendrovės bare esančio kokteilių meniu viename iš puslapių pateiktos informacijos apie kokteilį „Savižudybė“. Paaiškino, kad minėtame meniu puslapyje buvo pavaizduota miesto panorama pilkame fone, lapo kairėje pusėje – jauna moteris apsirengusi baltais marškiniais ir juodu sijonu, kuri sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią. Dešinėje pusėje užrašyta „Savižudybė“, „Suicide“, nurodyta kokteilio sudėtis, kaina bei šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė.
Bendrovė nesutinka su Departamento interpretacija, kad minėtas vaizdinys ir informacija vaizduoja alkoholį teigiamai bei sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu ar psichinės veiklos pagerėjimu. Paaiškino, kad aptariamo kokteilio pavadinimas „Savižudybė“ buvo sukurtas atsižvelgiant į užsienio šalių, kuriose jis yra pakankamai populiarus, praktiką ir būtent dėl savo sudėties savybių (kokteilį sudaro net 3 alkoholinių gėrimų ingredientai). Anot pareiškėjos, tai patvirtina faktas, kad ir kiti visuotinai žinomi ir daugumoje barų parduodamų ypač stiprių kokteilių pavadinimai siejasi su mirtimi – pvz. „Kamikadzė“, „Paskenduolė“. Bendrovės nuomone, vidutinis vartotojas, išvydęs alkoholinį gėrimą pavadinimu „Savižudybė“, turėtų suprasti, kad šiuo pavadinimu pabrėžiamas kokteilio stiprumas. Atkreipė dėmesį, jog žodis „savižudybė“ reiškia savanorišką mirtį, gyvybės sau atėmimą, o ne asmeninių problemų sprendimą ir visuomenėje yra susiformavęs neigiamas požiūris šio veiksmo klausimu. Pabrėžė, jog ginčo meniu lape nėra nuorodų, sąsajų, kad jame vaizduojama moteris sprendžia asmenines problemas, nėra informacijos, teiginių, šūkių, kad alkoholinio gėrimo vartojimas padės išspręsti asmenines problemas. Pareiškėjos manymu, vien tik pavadinimas „Savižudybė“, išvardyti kokteilio ingredientai ir (ar) puslapyje pavaizduotos moters atvaizdas taip pat neskatina nei alkoholinio kokteilio įsigijimo, nei vartojimo. Pažymėjo, kad vartotojų pasirinkimą įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholinius gėrimus lemia ne konkretus pavadinimas ir (ar) kokteilio atvaizdavimo fonas, bet kokteilio sudėtis.
Jei teismas pripažins, kad minėtas meniu puslapis yra AKĮ pažeidžianti reklama, tuomet, pareiškėjos manymu, paskirtos sankcijos dydis būtų neadekvatus padarytam pažeidimui. Nurodė, kad per 2013 m. Bendrovė pardavė 19 vnt. šio kokteilio, o kokteilio nuotrauką galėjo pamatyti itin ribotas ratas žmonių, nes Bendrovės baras yra lošimo namuose, į kuriuos gali patekti tik asmenys, sulaukę 21 m. Taip pat pažymėjo, kad meniu kūrė konsultuodamasi su trečiuoju asmeniu, t. y. siekė išvengti bet kokių įstatymų pažeidimų, be to, po Departamento patikrinimo nedelsiant išėmė puslapius su minėto kokteilio nuotrauka ir sustabdė kokteilio prekybą, siekdama išvengti bet kokių žalingų pasekmių, jei apskritai tokios pasekmės galėjo kilti. Pabrėžė, jog pateikė Departamentui visą reikiamą informaciją, o tyrimo metu nei vartotojų suklaidinimo, nei žalingų pasekmių atsiradimo faktas nenustatytas, taigi reklama stipriai paveikti vartotojų negalėjo. Be to, pareiškėjos teigimu, jos finansinė padėtis yra labai sunki.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 35–40), prašė skundą, atmesti kaip nepagrįstą.
Departamento teigimu, nepriklausomai nuo to, kuo remdamasi pareiškėja sukūrė alkoholinio gėrimo pavadinimą „Savižudybė“, pareiškėjai taikytina Lietuvos Respublikos jurisdikcija ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai. Pažymėjo, kad aptariamos reklamos vaizdiniai sprendimai yra vertintini kaip bendros reklamos dalys, nukreiptos į tą patį tikslą – skatinti įsigyti ir vartoti reklamuojamą alkoholinį gėrimą. Atkreipė dėmesį, kad pateikiami reklamos vaizdiniai, t. y. moteris, sėdinti ant pastato stogo krašto ir žiūrinti į apačią, rašytinė informacija „Savižudybė“, nebuvo dirbtinai paimti iš bendro reklamos konteksto, o buvo vertinami sistemiškai, taip kaip reklaminę žinutę pateikė pati pareiškėja. Paaiškino, kad nustačius, jog buvo pateikta reklama, pripažintina, kad visas reklamos turinys (vaizdai, užrašas ir kt.) yra skirtas reklamuojamo produkto populiarinimui. Alkoholinio gėrimo reklama, t. y. žodinė ir vaizdinė informacija buvo vertinama alkoholinio gėrimo reklamos kontekste, aiškinantis žodžių reikšmes ir jų visumą, siekiant nustatyti, kokią žinutę alkoholinio gėrimo reklamos davėjas nori paskleisti reklamos vartotojams. Pažymėjo, kad šiuo atveju pateikta vaizdinė ir žodinė informacija sieja alkoholinio gėrimo vartojimą su asmeniniu problemų išsprendimu bei pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Departamento nuomone, pagal pateiktą reklamą, jos vaizdinius sprendimus, susidaro įspūdis, kad asmuo, vartojantis konkretų alkoholinį gėrimą, patenkins savo psichologinius ir / ar kt. poreikius, tokiu būdu išspręs savo asmeninies problemas. Kadangi negalima patvirtinti pateiktos informacijos, jog alkoholinių gėrimų vartojimas išsprendžia asmenines problemas, kaip teisingos, tokios reklamos pateikimas vertintinas ir kaip klaidinantis ir neteisingas.
Pasak atsakovo, AKĮ 29 str. vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai. AKĮ 29 str. aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams, jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina“ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis AKĮ 29 str., o šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Pabrėžė, jog esant bet kokiems konkrečios alkoholio reklamos dviprasmiškumams, leidžiantiems abejoti tokios reklamos leistinumu, turi būti taikoma atitinkamo draudimo pažeidimo prezumpcija, t. y. visi nurodyto pobūdžio dviprasmiškumai, jeigu jie nėra paneigti reklamos skleidėjo pateiktais įrodymais, turi būti traktuojami reklamos skleidėjo nenaudai.
Dėl sankcijos proporcingumo atsakovas pažymėjo, kad skirta bauda yra minimali, be to, buvo individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, į tai, kad Bendrovė padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Nutarimo Nr. ATK2-149/13, kuriuo pareiškėjai už AKĮ 29 str. 1 d. 6 ir 11 p. pažeidimus skirta 10 000 Lt bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą pareiškėjai priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, esančiame vienoje salėje su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiais lošimų namais, ant baro prekystalio ir baro klientų aptarnavimo staliukų rado meniu stovelius, kuriuose viename iš lapų pateikta alkoholinio kokteilio „Savižudybė“ reklama: vienoje lapo pusėje, apie 14,5 x 20,6 cm plotyje, pilkame fone miesto panorama, lapo kairėje pusėje jauna moteris, apsirengusi baltais marškinėliais ir juodu sijonu, sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią, dešinėje pusėje padidintu šriftu užrašyta „Savižudybė“, žemiau – „Suicide“, „Degtinė Lietuviška auksinė, spanguolių sirupas, džinas Lordson, Malibu, Keglevich melon, obuolių sultys, natūralios žaliųjų citrinų sultys, Schweppes bitter lemon / Lithuanian gold vodka, cranberry juice, Lordson gin, Malibu, Keglevich melon, apple juice, fresh lime juice, Schvveppes biter lemon“, kokteilio kaina – 18 Lt, šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė, lapo apačioje mėlyname fone užrašyta „Lounge / Puiki vieta susitikti“ ir figūrinis ženklas „Lithuanian vodka“ (b. l. 10, 69) ).
Departamentas, įvertinęs meniu pateiktą informaciją apie kokteilį „Savižudybė“, skundžiamame Nutarime Nr. ATK2-149/13 konstatavo, kad alkoholinio kokteilio pavadinimo „Savižudybė“ („Suicide“) ir pasirengusios šokti nuo pastato stogo moters atvaizdo panaudojimas, reklamuojant alkoholinį gėrimą, sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, kas pažeidžia AKĮ 29 str. 1 d. 6 ir 11 p., todėl, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (Bendrovė AKĮ pažeidimus padaro pirmą kartą, pažeidimų tyrimui nekliudė), pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėja padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą, paskyrė Bendrovei minimalią 10 000 Lt baudą (b. l. 5–9).
Pažymėtina, kad pagal AKĮ 29 str. 1 d. 6 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama visų formų alkoholio reklama, siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, o šio straipsnio 11 p. draudžia pateikti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus.
Taigi, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareiškėja buvo nubausta už alkoholio reklamos pažeidimus, todėl nagrinėjamu atveju pirmiausiai svarbu nustatyti, ar Bendrovės gėrimų meniu pateikta informacija laikytina alkoholio reklama.
Pagal AKĮ 2 str. 10 d. alkoholio reklama apibrėžiama kaip bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus. Atsižvelgiant į minėtos alkoholio reklamos apibrėžties formuluotę „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis“, darytina išvada, kad alkoholio reklamos pateikimo būdai AKĮ taikymo požiūriu nėra išskirtini, todėl nagrinėjamu atveju vaizdinės informacijos apie alkoholinį kokteilį pateikimas taip pat gali būti priskirtinas alkoholio reklamos skleidimui, jei atitiktų ir kitus toliau nurodomus reklamai keliamus reikalavimus.
Pažymėtina, kad aktualioje administracinių teismų jurisprudencijoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) (1997 m. vasario 13 d. ir 2004 m. sausio 26 d. nutarimus) ir susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką (2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje A63-1586/2008; 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2010 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2010 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858–717/2010), aiškinant AKĮ pateiktą alkoholio reklamos sąvoką lingvistiniu, sisteminiu ir teleologiniu (atsižvelgiant į AKĮ 1 str. nurodytą įstatymo paskirtį ir 2 str. 4 d. įtvirtintą „alkoholio kontrolės“ sąvoką) metodais, laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas, ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinat visas turinčias reikšmės aplinkybes.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Todėl nei mokslo darbai, nei informaciniai ar kiti leidiniai, kuriuose pateikiami alkoholio produktų savybių, vartojimo, gamybos, paplitimo tyrimo ar statistiniai duomenys, nei meno kūriniai, kuriuose atsispindi alkoholio produktų gamyba ar vartojimas ir panašūs dalykai, savaime nėra alkoholio reklama. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.
Taip pat pažymėtina, kad teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad bent koks informacijos apie alkoholio produktą pozityvumo aspektas, tuo pačiu formuojantis pozityvias asociacijas su tam tikrais visuotinai žinomais faktais ar aplinkybėmis, kurie savaime sukelia visuomenės daugumai pozityvumo jausmą, gali būti vertinamas kaip šį alkoholio produktą skatinantis (tegul ir netiesiogiai) įsigyti ar jį vartoti faktorius, t. y. kaip atitinkamas aptariamos alkoholio reklamos apibūdinimui reikalingas požymis (LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012).
Pažymėtina, kad, nustatant, ar ginčo gėrimų meniu sudaro alkoholio reklamą, reikia atsižvelgti į meniu pateiktos informacijos pateikimo būdą ir formą, jos galimą poveikį vartotojui, t. y., kaip šią informaciją galėjo suprasti vidutinis vartotojas. LVAT praktikoje vidutinis vartotojas apibrėžiamas kaip protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas (2008 m. liepos 3 d. nutartis byloje Nr. A556-997/2008). Taigi nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kaip vidutinis vartotojas galėjo suprasti pareiškėjos pateiktą informaciją apie alkoholinį kokteilį „Savižudybė“.
Kaip matyti iš pareiškėjos gėrimų meniu puslapio, kuriame nurodomas kokteilis „Savižudybė“, jame nurodomos minėto kokteilio sudedamosios dalys ir fone pavaizduota nuo stogo ketinanti nušokti moteris. Teismo vertinimu, ši vaizdinė informacija parodo tiesioginę žodžio „savižudybė“ reikšmę, tačiau neskatina vartotojų pirkti būtent šį alkoholinį kokteilį. Kaip matyti iš viso gėrimų meniu, prie kiekvieno iš jame nurodytų kokteilių, tarp jų ir nealkoholinių, pateikta vaizdinė medžiaga, kuria stengiamasi perteikti tiesioginę kokteilių pavadinimų reikšmę. Teismo nuomone, toks gėrimų meniu iliustravimas neturėtų būti vertinamas kaip reklama, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tuo labiau, abejotina, ar vidutinis vartotojas, išvydęs koktelio „Savižudybė“ pavadinimą ir iliustraciją supras tai kaip tam tikrą problemų išsprendimo būdą. Teismo vertinimu, kaip pažymi ir pareiškėja, toks kokteilio pavadinimas yra nuoroda į kokteilio stiprumą bei jo sudedamųjų komponentų galimą poveikį sveikatai, o ne kaip paskata vėliau, pavartojus šio kokteilio, išspręsti savo problemas kitu būdu. Be to, priešingai, alkoholinio kokteilio pavadinimą – „Savižudybė“ – teismas vertina kaip minėto gėrimo antireklamą, kuri skatina įvertinti galimas šio gėrimo pasekmes jo pavartojus.
AKĮ nustatyti alkoholio produktų reklamos apribojimai nereiškia, kad apie alkoholio produktus negali būti skleidžiama jokia informacija, todėl gėrimų meniu iliustravimas nuotraukomis, perteikiančiomis tiesioginę gėrimo pavadinimo reikšmę, nelaikytinas reklama, taigi Departamentas nepagrįstai Bendrovei nustatė alkoholio reklamos ribojimo pažeidimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundas tenkintinas ir Departamento 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimas Nr. ATK2-149/13 naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjos UAB „Mecom grupp“ skundą.
Panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.