- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-08
- Bylos Nr.
- P-57-143/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04689-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- UAB ,,Mecom grupp“
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014 pagal pareiškėjo UAB ,,Mecom grupp“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Mecom grupp“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo pareiškėjui paskirta 10 000 Lt bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą.
Pareiškėjas teigė, kad ekonominė sankcija pritaikyta nepagrįstai, be to, yra neproporcinga tariamam pažeidimui. AKĮ nuostatų pažeidimas nustatytas dėl pareiškėjo bare esančio kokteilių meniu viename iš puslapių pateiktos informacijos apie kokteilį „Savižudybė“. Paminėtame meniu puslapyje pavaizduota miesto panorama pilkame fone, lapo kairėje pusėje – jauna moteris, apsirengusi baltais marškiniais ir juodu sijonu, kuri sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią. Dešinėje pusėje užrašyta „Savižudybė“, „Suicide“, nurodyta kokteilio sudėtis, kaina bei šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė. Pareiškėjas nesutiko su Departamento interpretacija, kad paminėtas vaizdinys ir informacija vaizduoja alkoholį teigiamai bei sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu ar psichinės veiklos pagerėjimu. Paaiškino, kad aptariamo kokteilio pavadinimas „Savižudybė“ buvo sukurtas atsižvelgiant į užsienio šalių, kuriose jis yra pakankamai populiarus, praktiką ir būtent dėl savo sudėties savybių (kokteilį sudaro net 3 alkoholinių gėrimų ingredientai). Tai patvirtina faktas, kad ir kiti visuotinai žinomi ir daugumoje barų parduodamų ypač stiprių kokteilių pavadinimai siejasi su mirtimi – pvz., „Kamikadzė“, „Paskenduolė“. Pareiškėjo nuomone, vidutinis vartotojas, išvydęs alkoholinį gėrimą pavadinimu „Savižudybė“, turėtų suprasti, kad šiuo pavadinimu pabrėžiamas kokteilio stiprumas. Atkreipė dėmesį, jog žodis „savižudybė“ reiškia savanorišką mirtį, gyvybės sau atėmimą, o ne asmeninių problemų sprendimą, ir visuomenėje yra susiformavęs neigiamas požiūris šio veiksmo klausimu. Pabrėžė, jog ginčo meniu lape nėra nuorodų, sąsajų, kad jame vaizduojama moteris sprendžia asmenines problemas, nėra informacijos, teiginių, šūkių, kad alkoholinio gėrimo vartojimas padės išspręsti asmenines problemas. Pareiškėjo manymu, vien tik pavadinimas „Savižudybė“, išvardyti kokteilio ingredientai ir (ar) puslapyje pavaizduotos moters atvaizdas taip pat neskatina nei alkoholinio kokteilio įsigijimo, nei vartojimo. Vartotojų pasirinkimą įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholinius gėrimus lemia ne konkretus pavadinimas ir (ar) kokteilio atvaizdavimo fonas, bet kokteilio sudėtis. Jei teismas pripažins, kad paminėtas meniu puslapis yra AKĮ pažeidžianti reklama, tuomet, pareiškėjo manymu, paskirtos sankcijos dydis būtų neadekvatus padarytam pažeidimui. Per 2013 m. pareiškėjas pardavė 19 vienetų šio kokteilio, o kokteilio nuotrauką galėjo pamatyti itin ribotas ratas žmonių, nes pareiškėjo baras yra lošimo namuose, į kuriuos gali patekti tik asmenys, sulaukę 21 metų. Taip pat pažymėjo, kad meniu pareiškėjas kūrė konsultuodamasis su trečiuoju asmeniu, t. y. siekė išvengti bet kokių įstatymų pažeidimų, po Departamento patikrinimo nedelsiant išėmė puslapius su paminėto kokteilio nuotrauka ir sustabdė kokteilio prekybą, siekdamas išvengti bet kokių žalingų pasekmių, jei tokios pasekmės apskritai galėjo kilti, pateikė Departamentui visą reikiamą informaciją, o tyrimo metu nei vartotojų suklaidinimo, nei žalingų pasekmių atsiradimo faktas nenustatytas, taigi reklama stipriai paveikti vartotojų negalėjo. Be to, pareiškėjo finansinė padėtis yra labai sunki.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu patenkino pareiškėjo UAB „Mecom grupp“ skundą. Panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarimą Nr. ATK2-149/13.
Teismas nustatė, kad Departamentas, atlikdamas patikrinimą pareiškėjui priklausančiame bare, adresu: (duomenys neskelbtini), esančiame vienoje salėje su UAB „Olympic Casino Group Baltija“ priklausančiais lošimų namais, ant baro prekystalio ir baro klientų aptarnavimo staliukų rado meniu stovelius, kuriuose viename iš lapų pateikta alkoholinio kokteilio „Savižudybė“ reklama: vienoje lapo pusėje, apie 14,5 x 20,6 cm plotyje, pilkame fone miesto panorama, lapo kairėje pusėje jauna moteris, apsirengusi baltais marškinėliais ir juodu sijonu, sėdi ant pastato stogo krašto ir žiūri į apačią, dešinėje pusėje padidintu šriftu užrašyta „Savižudybė“, žemiau – „Suicide“, „Degtinė Lietuviška auksinė, spanguolių sirupas, džinas Lordson, Malibu, Keglevich melon, obuolių sultys, natūralios žaliųjų citrinų sultys, Schweppes bitter lemon / Lithuanian gold vodka, cranberry juice, Lordson gin, Malibu, Keglevich melon, apple juice, fresh lime juice, Schweppes biter lemon“, kokteilio kaina – 18 Lt, šalia pavaizduota raudonu skysčiu pripildyta balto stiklo taurė, lapo apačioje mėlyname fone užrašyta „Lounge / Puiki vieta susitikti“ ir figūrinis ženklas „Lithuanian vodka“. Departamentas, įvertinęs meniu pateiktą informaciją apie kokteilį „Savižudybė“, skundžiamame Nutarime konstatavo, kad alkoholinio kokteilio pavadinimo „Savižudybė“ („Suicide“) ir pasirengusios šokti nuo pastato stogo moters atvaizdo panaudojimas, reklamuojant alkoholinį gėrimą, sieja alkoholio vartojimą su asmeninių problemų sprendimu, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus, o tai pažeidžia AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktus, todėl, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias aplinkybes (bendrovė AKĮ pažeidimus padaro pirmą kartą, pažeidimų tyrimui nekliudė), pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas padarė sudėtinį AKĮ pažeidimą, paskyrė minimalią 10 000 Lt baudą.
Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas buvo nubaustas už alkoholio reklamos pažeidimus, teismas pirmiausia vertino, ar pareiškėjo gėrimų meniu pateikta informacija laikytina alkoholio reklama.
Atsižvelgęs į AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje pateiktą alkoholio reklamos apibrėžties formuluotę „bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis“, teismas padarė išvadą, kad alkoholio reklamos pateikimo būdai AKĮ taikymo požiūriu nėra išskirtini, todėl nagrinėjamu atveju vaizdinės informacijos apie alkoholinį kokteilį pateikimas taip pat gali būti priskirtinas alkoholio reklamos skleidimui, jei atitiktų ir kitus toliau nurodomus reklamai keliamus reikalavimus.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios kategorijos bylose, teismas pažymėjo, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes.
Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja pirmasis iš nurodytų kriterijų, teismas nurodė, kad, kaip matyti iš pareiškėjo gėrimų meniu puslapio, kuriame nurodomas kokteilis „Savižudybė“, jame nurodomos minėto kokteilio sudedamosios dalys ir fone pavaizduota nuo stogo ketinanti nušokti moteris. Teismo vertinimu, ši vaizdinė informacija parodo tiesioginę žodžio „savižudybė“ reikšmę, tačiau neskatina vartotojų pirkti būtent šį alkoholinį kokteilį. Kaip matyti iš viso gėrimų meniu, prie kiekvieno iš jame nurodytų kokteilių, tarp jų ir nealkoholinių, pateikta vaizdinė medžiaga, kuria stengiamasi perteikti tiesioginę kokteilių pavadinimų reikšmę. Teismo nuomone, toks gėrimų meniu iliustravimas neturėtų būti vertinamas kaip reklama, skatinanti įsigyti ar vartoti alkoholio produktus. Tuo labiau abejotina, ar vidutinis vartotojas, išvydęs kokteilio „Savižudybė“ pavadinimą ir iliustraciją, supras tai kaip tam tikrą problemų išsprendimo būdą. Teismo vertinimu, toks kokteilio pavadinimas yra nuoroda į kokteilio stiprumą bei jo sudedamųjų komponentų galimą poveikį sveikatai, o ne kaip paskata vėliau, pavartojus šio kokteilio, išspręsti savo problemas kitu būdu. Be to, priešingai, alkoholinio kokteilio pavadinimą – „Savižudybė“ – teismas vertino kaip paminėto gėrimo antireklamą, kuri skatina įvertinti galimas šio gėrimo pasekmes jo pavartojus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertino, jog AKĮ nustatyti alkoholio produktų reklamos apribojimai nereiškia, kad apie alkoholio produktus negali būti skleidžiama jokia informacija, todėl gėrimų meniu iliustravimas nuotraukomis, perteikiančiomis tiesioginę gėrimo pavadinimo reikšmę, nelaikytinas reklama, taigi Departamentas nepagrįstai pareiškėjui nustatė alkoholio reklamos ribojimo pažeidimus.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atmetė atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2013 m. rugpjūčio 29 d. Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą nutarta skirti 10 000 Lt baudą, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas Departamento Nutarimą panaikino. Apeliaciniame skunde atsakovas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nes teismas netinkamai išsprendė klausimus dėl AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje įvardytos alkoholio reklamos sąvokos ir dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų aiškinimo ir taikymo. Teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog AKĮ 29 straipsnio 1 dalis Lietuvos Respublikoje draudžia visų formų alkoholio reklamą, kuri sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu (6 p.); pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus (11 p.), atsakovui Nutarime konstatavus, kad pareiškėjas pažeidė paminėtus AKĮ 29 straipsnyje numatytus alkoholio reklamos ribojimus, atsakovo argumentai dėl AKĮ 29 straipsnio 1 dalies punktų pažeidimų, antroji apeliacinio skundo argumentų dalis, reikšmingi ir vertintini, tik nustačius, kad aptariama pareiškėjo gėrimų meniu lape pateikta informacija laikytina alkoholio reklama lex specialis ? AKĮ ? prasme.
Teismas vadovavosi AKĮ 2 straipsnio 10 dalimi, 29 straipsnio 6 dalimi, Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimais, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pažymėjo, jog laikomasi nuostatos, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla. Kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia vertino, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti abiejų alkoholio reklamos elementų buvimą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus išaiškinimus, įvertinęs aptariamą meniu lapą, jame pateiktos informacijos visumą, sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, remiantis kuriais prieita prie išvadų, kad aptariamame meniu lape pateikiama informacija neskatina vartotojų pirkti būtent aptariamą alkoholinį kokteilį, ji nelaikytina reklama. Meniu lape pateikta informacija – ant pastato stogo krašto sėdinčios moters vaizdas, kokteilio pavadinimas, jo sudedamųjų dalių, kainos ir vaizdo nurodymas, atsižvelgiant į visą meniu, kuriame kiekvienam kokteiliui skirta po lapą, kuriame, nurodžius kokteilio pavadinimą, jį stengiamasi perteikti nuotraukomis, nurodomos kokteilių sudedamosios dalys, kaina bei pateikiamas jo vaizdas, nesant jokių kitų teiginių apie patį kokteilį, jo skonines ar kitas savybes, galinčias išskirti šį kokteilį iš kitų, darančių jį patrauklesniu, pirmesniu pasirinkimu, negalima vertinti, jog konkrečiame ginčo meniu lape pateikiama informacija, skatinanti įsigyti šį kokteilį. Aptarta vaizdine informacija iliustruojamas kokteilio pavadinimas. Teismas pritarė argumentui, kad vidutinis vartotojas, teismų praktikoje apibrėžiamas kaip vartotojas, kuris yra pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus, atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius ir kalbinius veiksnius, iš aptariamame meniu lape pateiktos kokteilio sudėties, t. y. įvertinęs, jog kokteilį sudaro keturi alkoholiniai gėrimai (degtinė, džinas ir dviejų rūšių likeriai), turėtų suprasti kokteilio stiprumą ir poveikį organizmui jo pavartojus. Turėdamas tokią informaciją, asmuo įvertins, ar tikrai nori įsigyti tokį stiprų alkoholinį kokteilį. Atsižvelgiant į kokteilio pavadinimą – ,,Savižudybė“, visuomenėje vyraujantį požiūrį į savižudybes, aptariama informacija meniu lape negali būti vertinama kaip formuojanti palankų alkoholinio gėrimo įvaizdį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja analogiško pobūdžio dėl valgiaraščiuose / meniu pateiktos informacijos vertinimo ir valgiaraščiuose / meniu kaip reklamos vertinimo teismų praktikai, suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo. Pastarąjį argumentą apeliantas grindė trimis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis – 2013 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009 ir 2009 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009. Teismas su pastaraisiais argumentais nesutiko, nes nurodytos bylos nėra analogiškos nagrinėjamai bylai.
Taigi nurodyti argumentai teismui leido padaryti išvadą, jog aptariama informacija pareiškėjo meniu lape neatitinka vieno iš alkoholio reklamos elementų, t. y. neatitinka Alkoholio kontrolės įstatyme apibrėžtos alkoholio reklamos sąvokos, ir negali būti laikoma alkoholio reklama Alkoholio kontrolės įstatymo prasme. Dėl šios priežasties atsakovo Nutarimas dėl pareiškėjui taikytinos ekonominės sankcijos už AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų pažeidimą laikytinas nepagrįstu ir neteisėtu, todėl naikintinas. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei informacija aptariamame meniu lape būtų pripažinta alkoholio reklama, ji, įvertinus aptariamo meniu lapo visumą, akivaizdžiai negalėtų būti vertinama, kaip siejanti alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, pateikianti neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Vis dėlto, esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. konstatavus, kad ginčo meniu lape esanti informacija nelaikytina reklama, prie šios išvados, tinkamai aiškindamas ir taikydamas AKĮ 2 straipsnio 10 dalį, sprendime priėjo ir pirmosios instancijos teismas, nebetikslinga plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų dėl netinkamo AKĮ 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 11 punktų aiškinimo ir taikymo, todėl šiuos argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, jog Nutarimą pripažinus neteisėtu ir panaikinus dėl išdėstytų argumentų pasisakyti dėl Nutarimu paskirtos baudos dydžio taip pat netikslinga.
Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
IV.
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktais.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas nepažeidžiant ABTĮ 156 straipsnyje numatyto trijų mėnesių termino: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014 priimta 2014 m. lapkričio 19 d., o prašymas paduodamas 2015 m. vasario 5 d. Pažymi, kad šioje byloje iškilo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 11 punktų ir 2 straipsnio 10 dalies aiškinimo ir taikymo problematika, kurią Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Departamento nuomone, išsprendė netinkamai, tai ir nulėmė neteisėto sprendimo priėmimą. Nurodo, kad byloje nebuvo ginčo, jog skleidžiama informacija buvo susijusi su pareiškėjo komercine veikla, nes pareiškėjas yra mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas ir ūkio subjektas, kuris vykdo komercinę veiklą, siekdamas sau naudos ir pelno. Pareiškėjo meniu pateikta komercinė informacija atitinka AKĮ suformuluotą reklamos sąvoką. Tokio pobūdžio informacija yra daromas poveikis reklamos vartotojų pasirinkimams, siekiama, kad vartotojas rinktųsi konkretų produktą (alkoholinį kokteilį „Savižudybė“), t. y. vartotojas yra skatinamas įsigyti ir vartoti alkoholinį kokteilį „Savižudybė“. Aptariamos reklamos turinys, kuris apeliuoja į vieną jautriausių visuomenės aspektų – psichologinių ir fizinių žmogaus kančių nutraukimą, ir tai sieja su alkoholio vartojimu, be abejo, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, o tai atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 11 p. pažeidimas), nepaisant to, kad vartotojai, paragavę tokio alkoholinio gėrimo, ir nepasinaudos reklamoje nurodytu būdu – neįvykdys savižudybės. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-613/2004, 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2011 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-213/2011, 2010 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2013 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-398/2013, taip pat į 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1191/2013, 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1003/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1160/2009, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-358/2013, 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-469/2014 (dėl AKĮ 2 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos reklamos sąvokos vertinimo). Akcentuoja, kad nurodytos reklamos turinys, siejantis įvardytas savybes su alkoholio vartojimu, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, tai atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama (AKĮ 29 str. 1 d. 6, 11 p. reikalavimų pažeidimas). Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-433/2009, 2009 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-80/2009, 2005 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-502/2005, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1062/2009, taip pat į 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2651/2012, 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2644/2012, 2002 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-421/2002, 2010 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-395/2010, 2009 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1091/2009, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2194/2012 (dėl AKĮ 29 str. 1 d. 6, 11 p. reikalavimų vertinimo). Teigia, jog, išnagrinėjus paminėtų bylų faktines aplinkybes, matyti, kad visais atvejais buvo nagrinėjami iš esmės analogiški pažeidimų atvejai ir faktai. Esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, nėra užtikrinamas vienodas teisės normos taikymas ir aiškinimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
Atsakovas prašo atnaujinti procesą pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktus (b. l. 160–169).
Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį, o pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktą – kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Prašydamas atnaujinti procesą šiais ABTĮ įtvirtintais pagrindais, suinteresuotas asmuo turi pateikti juos pagrindžiančius įrodymus, t. y. dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą, ir būtinybės užtikrinti teismų praktikos vienodumą. Atsakovas tokių įrodymų nepateikė. Jo subjektyvus nesutikimas su materialinės teisės normų taikymu ir pateiktas teisės normų bei teismų praktikos interpretavimas savaime negali būti siejama su paminėtais proceso atnaujinimo pagrindais pagal jų taikymo prasmę.
Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjo gėrimų meniu pateikta informacija laikytina alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo prasmę. Šį ginčą sprendęs teismas, taikydamas AKĮ 2 straipsnio 10 dalį, rėmėsi aktualios administracinių teismų jurisprudencijos suformuotu aiškinimu, kad alkoholio reklamos sąvoką sudaro du elementai: 1) informacijos, skatinančios įsigyti ar vartoti alkoholio produktus, skleidimas ir 2) tokios informacijos sąsajos su įmonių komercine, ūkine ir finansine veikla, ir kad kiekvienu atveju šie abu elementai turi būti tiriami neatsiejamai vienas nuo kito, įvertinant visas turinčias reikšmės aplinkybes.
Vadinasi, sprendžiant, ar tam tikra informacija laikytina alkoholio reklama pagal Alkoholio kontrolės įstatymo prasmę, būtina analizuoti faktines bylos aplinkybes ir atlikti įrodymų vertinimą. Įrodymai administracinėje byloje yra vertinami pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įrodymų vertinimas yra procesas, kuris kiekvienoje konkrečioje byloje yra pagrįstas vidiniu bylą nagrinėjančio teismo įsitikinimu.
Taigi teismas ir vertino, ar šiuo konkrečiu atveju galima konstatuoti esant paminėtus būtinus alkoholio reklamos elementus. Išnagrinėjęs bylą, teismas padarė išvadą, kad ginčo informacija neatitinka AKĮ apibrėžtos alkoholio reklamos sąvokos, todėl negali būti laikoma alkoholio reklama pagal šio įstatymo prasmę. Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad atsakovas iš esmės nesutinka su tokia bylą nagrinėjusio teismo padaryta išvada.
Tačiau atsakovo argumentai dėl teismo analizuojant faktines aplinkybes padarytų išvadų nepagrįstumo yra byloje esančių įrodymų įvertinimo klausimas, kuris yra ginčą iš esmės išsprendusio teismo, o ne prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjančio teismo prerogatyva. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės atnaujinti procesą, siekiant dar kartą ištirti faktines bylos aplinkybes ir įvertinti bylos įrodymus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A525-1868/2014 pagal pareiškėjo UAB ,,Mecom grupp“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.