- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-21
- Bylos Nr.
- ATP-915-498/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00225-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Olegas Šibkovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimu V. R. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, paskirta 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda. V. R. nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio ženklą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią tvorą, juos pagadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 1000 Lt. žalą.
V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, tačiau apylinkės teismas priėjo išvados, kad V. R. veiksmuose nėra minėto pažeidimo sudėties ir administracinę teiseną nutraukė.
Šalies argumentai
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas (toliau-Institucija) apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimą dalyje dėl teisenos pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukimo panaikinti, pripažinti V. R. padarius minėtą pažeidimą ir skirti jam administracinę nuobaudą. Apelianto nuomone bylos duomenimis yra įrodyta, jog V. R. sukėlė eismo įvykį. KET 232 punktas numato, kokiais atvejais į įvykio vietą gali būti nekviečiama policija. Šiuo atveju nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nebuvo, todėl V. R. privalėjo pranešti policijai apie eismo įvykį. Skundo autoriaus įsitikinimu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad jis nejautė, kad sulenkė kelio ženklo stulpą ir tvorą, nepagrįstas, kadangi iš byloje esančių nuotraukų aiškiai matyti, kad minėtų objektų apgadinimai yra žymus, todėl nepajausti susidūrimo neįmanoma. Be to, apelianto manymu, tai, kad V. R. suprato apgadinęs kitiems asmenims priklausantį turtą, patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis savanoriškai atlygino bendrovei padarytą žalą. Tai, kad įvykio vietoje užfiksuoti kelių žmonių pėdsakai, Institucijos nuomone, leidžia teigti, jog V. R. užklimpus automobilyje buvę asmenys išlipo. Ta aplinkybė, kad ant automobilio nėra apgadinimų, skundo autoriaus manymu, nėra pagrindas pripažinti, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo V. R. nepadarė.
Atsiliepimas
V. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2013-07-01 nutarimą palikti nepakeistą, Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu bei teisingumo ir protingumo kriterijais. V. R. sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima konstatuoti, kad jis sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymi, kad jokio kontakto tikrai nepajautė, pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo jokio tikslo, kadangi buvo blaivus, skubiai iš įvykio vietos tikrai nepasišalino, nuvažiavo į degalinę, kurioje teritoriją stebi vaizdo kameros. Į policiją atvyko tik dėl to, kad gavo kvietimą, jokių pinigų įmonei nemokėjo, tik pats ištiesino tvorą, kelio ženklas buvo pastatytas neteisėtai, todėl direktoriaus įsakymu iš viso buvo išmestas. Tvorą pataisė tik dėl to, kad pareigūnai pasakė, jog toje vietoje, kur jis buvo užklimpęs, apgadinta tvora, todėl jautė pareigą ją ištiesinti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad smūgis buvo stiprus, akivaizdžiai juntamas, dėl būtų galima teigti, kad jis kontaktą turėjo pajusti.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal LR ATPK 302¹¹ straipsnį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius šį pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su ta nutarimo dalimi, kuria V. R. byla dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukta. Nurodoma, kad teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių ir nepagrįstai konstatavo, kad V. R. nesuvokė sukėlęs eismo įvykį.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (LR ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis LR ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, reikalavimų. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, o teismo išvados, kad nėra neginčijamų faktinių duomenų, patvirtinančių V. R. kaltę padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010). Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.
Byloje nustatyta, kad V. R. padarė LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. įrodyta, kad jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas. Šios aplinkybės neneigia ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau pažymėtina tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį klausimą, neužtenka konstatuoti paties eismo įvykio buvimo faktą. Būtina nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius kas reiškia, kad turi būti nustatyta asmens tyčia. Tik įrodžius, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu padaryta žala, iš įvykio vietos nepranešęs pasišalino sąmoningai, galima spręsti asmens administracinės atsakomybės klausimą. Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su teismo padarytomis išvadomis, kad tokių duomenų byloje nėra. Nors apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, apeliaciniame skunde nepateikia jokių naujų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima suabejoti pirmos instancijos teismo išvadų teisingumu ir pagrįstumu.
Institucijos nuomone V. R. kaltę įrodo pakankamai žymūs tvoros ir kelio ženklo apgadinimai, tačiau pažymėtina tai, kad remiantis vien foto nuotraukomis pripažinti asmenį kaltu padarius LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą nėra pagrindo. Iš minėtų nuotraukų neaišku, ar apgadinimai padaryti staigaus smūgio metu ar automobiliui atsirėmus į minėtus objektus ir juos stumiant. Be to, jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad V. R. kontaktą pajuto, byloje nėra. Nelaikytina įrodymu ir ta apelianto nurodyta aplinkybė, kad V. R. atlygino žalą, t. y. pats suremontavo įlenktą tvorą. V. R. neneigė, kad būtent jis galėjo apgadinti kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl logiška manyti, kad būtent dėl to šioms aplinkybėms paaiškėjus jis ėmėsi veiksmų, kad jo veiksmais padaryta žala būtų pašalinta. Jokių kitų svarių argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti V. R. veiksmuose buvus tyčią, apeliantas nepateikė.
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad apylinkės teismas visapusiškai, išsamiai, nešališkai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais aukštesnes instancijos teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą palikti nepakeistą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.