Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-12-13 · Administracinė byla Nr. I-6905-402/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
I-6905-402/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01703-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6905-402/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01703-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 13 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 8-9).

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016-05-27 iki 2016-08-03 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis. Paaiškino, kad jis atlikinėjo bausmę uždaroje zonoje kamerų tipo patalpose Nr. 1, 13. Teigė, kad buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo gerokai mažiau, nei tai numato teisės normos, ypač atmetus plotą, kurį užima baldai, sanitarinis mazgas. Kameroje Nr. 1 apšvietimas neatitiko teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, t. y. buvo mažesnis nei 200 lx. Teigė, kad kamera Nr. 13 yra prastos būklės, sienos vietomis buvo atsilupusios, lovos, spintelės, langai sulaužyti, elektros instaliacija netvarkinga, šviestuvai sulūžę, sanitariniame mazge nebuvo šviestuvo, nebuvo pakabų susikabinti drabužiams, netinkamas dieninis ir naktinis apšvietimas, sanitariniame mazge nebuvo durų, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Dušo patalpa netvarkinga, joje nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, suolo atsisėdimui, skysto muilo dozatoriaus, daugkartinio naudojimo vonelės, persirengimo kambario. Kadangi duše nebuvo pertvarų, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas. Pažymėjo, kad dušo patalpoje nebuvo guminių kilimėlių, grindų plytelės sudaužytos, todėl dažnai susipjaustydavo padus. Uždaroje zonoje nebuvo įrengta kirpykla, todėl buvo kerpamas koridoriuje. Pasivaikščiojimų kiemeliai maži. Nurodė, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiai asmenimis. Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos. Nebuvo suteikta galimybė skaityti knygas, laikraščius. Tokiu būdu buvo pažeidžiami Lietuvos Respublikos Konstitucija, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos žmogaus kalinimo taisyklės ir kiti galiojantys teisės aktai, kuriais ginamos bei saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Pareiškėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovės atstovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, ir pan. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 13-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, jog pareiškėjui pataisos įstaigoje atliekant bausmę minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo. Pažymėjo, kad pataisos namai užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Teigia, kad pataisos namai užtikrina langų būklę nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, netvarkingas ar sugadintas inventorius yra nedelsiant tvarkomas. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad teisės aktai nenumato reikalavimo iš kameros ploto išskaičiuoti baldų užimamą plotą. Nurodė, kad dalyvaujant pareigūnams, kamerų budėtojai, kurie aprūpinami visomis būtinomis valymo priemonėmis, nuolat palaiko švarą ir tvarką patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrenginius, t. y. švarios aplinkos sukūrimas gyvenamojoje patalpoje priklauso nuo pačių nuteistųjų. Atsakovės atstovo įsitikinimu, nuteistiesiems priskirtas inventorius yra tvarkingas, o sulaužytas ar sugadintas nedelsiant remontuojamas arba keičiamas nauju. Kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, yra įrengta tinkamai ir joje veikia mechaninė vėdinimo sistema, bei užtikrinama tinkama temperatūra, taip pat apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Nurodė, jog sanitarinis mazgas minėtoje kameroje įrengtas tinkamai. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos, pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovės atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2016-05-27 iki 2016-08-03 kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 13.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į kamerų tipo patalpą Nr. 1 buvo patalpintas nuo 2016-05-24 iki 2016-05-27, o į kamerų tipo patalpą Nr. 13 buvo patalpintas nuo 2016-05-27 iki 2016-08-03, todėl ginčo laikotarpis yra nuo 2016-05-24 iki 2016-08-03.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK, jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti (kokios teisės normos buvo pažeistos), taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata, numatanti, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra pasisakęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95).

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpoje Nr. 1, kurios plotas buvo apie 5 kv. m., buvo laikomas vienas, kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas buvo apie 16 kv. m. ir kurioje apie 2,37 kv. m. užėmė joje esantis inventorius bei tualeto patalpa, buvo laikomi 4 nuteistieji, todėl buvo pažeista vienam asmeniui turinti tekti ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas už bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimus nuo 2016-05-24 iki 2016-05-27 atliko nuobaudą Pravieniškių PN-AK 1-o sektoriaus kamerų

tipo patalpoje Nr. 1, kurios plotas buvo 7,56 kv. m ir joje buvo įrengta, kaip patvirtino ir pats pareiškėjas, 1 miegamoji vieta, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 7,56 kv. m.; nuo 2016-05-27 iki 2016-08-03 atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 13, kurios plotas buvo 16,16 kv. m ir joje buvo įrengta, kaip patvirtino ir pats pareiškėjas, 4 miegamosios vietos, todėl atlikus paskaičiavimą, padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv. m. (b. l. 13, 25, 26). Taigi, minimaliai tenkančio vienam asmeniui kamerų tipo patalpoje ploto norma pažeista nebuvo.

Pareiškėjas prašyme (b. l. 60) nurodė, kad kameros Nr. 1 plotas yra 5,8 kv. m., o kameros Nr. 13 plotas yra 15,24 kv. m., tačiau savo argumentams pagrįsti nepateikė įrodymų, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kaip minėta, skunde patvirtino, kad kameroje Nr. 1 gyveno 1 nuteistasis, o kameroje Nr. 13 gyvenoje 4 nuteistieji. Tokiu būdu byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentus dėl ploto normos neužtikrinimo pagrįstais bei konstatuoti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu, atliko bausmę nepriimtinomis, žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, kurios nulemtų neturtinės žalos padarymo fakto konstatavimą.

Nors pareiškėjas akcentavo, jog dalį gyvenamojo ploto užėmė baldai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog apskaičiuojant vienam kalinimo įstaigoje laikomam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, teisės aktai nenumato reikalavimo, eliminuoti kameroje laikomo baldų, inventoriaus užimamą plotą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad į kameros plotą turi būti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. LVAT savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pagal bylos duomenis (pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes), pareiškėjui atliekant nuobaudas kamerose Nr. 1 ir Nr. 13, ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo skaičiuojant ploto normą iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą.

Pareiškėjas taip pat neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, jog kamerų tipo patalpose Nr. 1 ir Nr. 13 buvo blogas apšvietimas.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx.

Duomenų apie kamerų Nr. 1 ir Nr. 13 pareiškėjo kalinimo joje metu dirbtinę apšvietą į bylą nepateikta. Pareiškėjas skunde nenurodė, kada ginčo kamerose buvo netinkama dirbtinė apšvieta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją ar į Kauno visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamos kamerų apšvietos nesikreipė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, o šiuo metu pareiškėjo nurodytų faktų dėl netinkamos kamerų Nr. 1, 13 dirbtinės apšvietos jo buvimo šiose kamerose laikotarpiu dėl praėjusio per ilgo laiko negalima nustatyti, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai dėl kamerų Nr. 1, 13 netinkamos apšvietos atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr. pvz. 2016 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1886-492/2016 ).

Pareiškėjas skunde akcentavo, jog gyveno antisanitarinės būklės kameroje Nr. 13, kurioje sienos vietomis buvo atsilupusios, lovos, spintelės, langai sulaužyti, elektros instaliacija netvarkinga, šviestuvai sulūžę, sanitariniame mazge nebuvo šviestuvo, nebuvo pakabų susikabinti drabužiams, sanitariniame mazge nebuvo durų, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpos Nr. 13 būklės, kurioje jis buvo apgyvendintas, dėl antisanitarinės būklės patalpų, atsilupusių dažų nuo kameros sienų, ir kt.

Nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad Pravieniškių PN-AK kameros yra avarinės ar antisanitarinės būklės. Informacija apie atliktus patalpų remontus nekaupiama, tačiau įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, tai patvirtina atsakovo pateikta į bylą Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018-09-24 pažyma Nr. 88-597 (b. l. 26-27). Remiantis minėta pažyma taip pat nustatyta, kad kameroje Nr. 13 langai tvarkingi ir sandarūs. Nuteistųjų išdaužti ar sulūžę langai nedelsiant tvarkomi arba keičiami naujais. Kameroje Nr. 13 elektros instaliacija yra sumontuota vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ taisyklių 11.7. punkto reikalavimu - „Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose“. Elektros instaliacija kameroje Nr. 13 tvarkinga. Gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji nedelsiant tvarkoma. Pareiškėjas su skundais, dėl elektros instaliacijos gedimų, į Ūkio skyrių nesikreipė. Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl antisanitarinės būklės patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, netvarkingo inventoriaus galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (dėl antisanitarinės būklės patalpų, atsilupusių dažų nuo sienų, sulaužytų lovų, spintelių, langų, šviestuvų, netvarkingos elektros instaliacijos ir k. t., buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Atsižvelgiant į išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo durų, todėl jausdavosi nemalonus kvapas. Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018-09-24 pažymos (b. l. 27) nustatyta, kad kamerų tipo patalpose sanitariniai mazgai yra įrengti atskirose patalpose, kurios nuo gyvenamosios dalies atskirtos durimis. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK pareigūnus, administraciją dėl durų nebuvimo nesikreipė. Pareiškėjas teismui nenurodė, kokios aplinkybės jam trukdė pasinaudoti šia teise, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nemanė, jog jo teisės buvo pažeidžiamos, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą sieja su tuo, jog nebuvo užtikrintas privatumas dušuose, kadangi nebuvo pertvarų tarp dušų. Atsakovo atstovas nurodė, jog dušo patalpoje sienelės yra įrengtos (b. l. 27), tai patvirtina ir pateiktos foto nuotraukos (b. l. 53), iš kurių nustatyta, kad dušai vienas nuo kito yra atskirti pertvaromis, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neužtikrinto privatumo duše atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog kamerų tipo patalpose esančioje dušinėje nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, suolo, dozatoriaus su skystu muilu, daugkartinio naudojimo vonelės, kilimėlių, persirengimo kambario. Dušinės patalpos grindų plytelės sudaužytos. Savo argumentus pagrindžiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus 2018-09-24 pažymos (b. l. 27) nustatyta, kad kamerų tipo patalpų dušinėje yra 3 dušo sieteliai, prie kurių ant sienų yra sumontuoti prausiklio dozatoriai, lentynėlės higienos priemonėms pasidėti ir veidrodžiai. Ant grindų sudėti kilimėliai, taip dušų įrengta pertvara. Prie dušinės įrengta persirengimo patalpa, kuri nuo dušo patalpos atskirta pertvara. Persirengimo kabinoje yra suoliukai ir pakaba drabužiams. Teisės aktuose nėra nustatyti reikalavimai, jog dušo patalpoje turi būti daugkartinio naudojimo vonelės. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų kreipęsis medicininės pagalbos dėl padų susipjaustymo netvarkinguose dušuose. Teismo vertinimu, šie atsakovo atstovo oficialiai pateikti duomenys paneigia deklaratyvius ir jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstus pareiškėjo teiginius dėl netinkamų dušo patalpų įrengimo, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Kita vertus, teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas šioje skundo dalyje neįrodė kaltų atsakovės atstovo pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pareiškėjas nurodė, jog uždaroje zonoje nebuvo įrengta kirpykla, todėl buvo kerpamas koridoriuje.

Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad kamerų tipo patalpose kirpykla nėra įrengta. Nuteistieji kerpami kamerose arba atskiroje patalpoje, kurioje yra kėdė, praustuvė ir veidrodis. Visas reikalingas priemones ir dezinfekavimo medžiagas į kamerų tipo patalpas atsineša ūkio brigadoje dirbantis kirpėjas, iš Įstaigos 1 -ame sektoriuje veikiančios kirpyklos. Pats pareiškėjas patvirtino, kad uždaroje zonoje suteikdavo jam kirpimo paslaugas, nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė nurodytos aplinkybės, jog yra kerpamas koridoriuje, atsižvelgiant į tai, teismas atmeta šiuos pareiškėjo reikalavimus.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, dėl mažų pasivaikščiojimo kiemelių, nurodė, jog jis yra nerūkantis, tačiau pasivaikščioti privalėjo eiti kartu su rūkančiais asmenimis. Kiemeliai netvarkingi, sienos murzinos ant jų auga samanos.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemelių plotų bei vienu metu jose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami. Pažymima, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir rūkalų vartojimo pasivaikščiojimų metu reikalavimų, todėl tai nėra vertinama. Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme nėra nurodyta, jog pataisos namų pasivaikščiojimo kiemai patenka į vietų, kuriose uždrausta rūkyti, sąrašą, taigi, rūkyti jose įstatymu nėra draudžiama. Pareiškėjas tik nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės dėl kiemelių būklės, pažeidė jo teises, tačiau minėtų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Teismo nuomone, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmestini.

Pareiškėjas nurodė, jog nebuvo suteikta galimybė skaityti knygas, laikraščius.

Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems, kurie bausmę atlieka kamerų tipo patalpose leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad 1-o sektoriaus kamerų tipo patalpose bibliotekos nėra. Bendra nuteistųjų biblioteka įrengta 1-o sektoriaus gyvenamojoje zonoje. Kiekvieną dieną į kamerų tipo patalpas pataisos pareigūnai atneša laikraščius (dienraščius bei kitą spaudą), kuriuos nuteistieji gali skaityti.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kaip pasireiškė pažeidimai, nenurodė kada jam nebuvo suteikta galimybė gauti iš bibliotekos knygas, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 5 str., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas, tokių duomenų pareiškėjas teismui nepateikė. Papildomai pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Pravieniškių PN-AK nenustatyti, Pravieniškių PN Psichologinės tarnybos pažymoje (b. l. 23) nurodyta, jog pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl išgyvenimų, streso, sukeltų nepatogumų ginčo laikotarpiu nesikreipė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl kalinimo sąlygų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, kad būtų siekęs išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų tarpo ir tokiu būdu sudaryti jam teisės aktams prieštaraujančias kalinimo sąlygas. Be to, tam tikras kalinimo įstaigoje laikomų asmenų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad minėti pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, todėl šie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais, konstatavimui. Dėl paminėtų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Natalja Zelionkienė