- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- I2-2155-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02362-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T.Ž.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T.Ž. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja T.Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2020-12-08 sprendimą (toliau – ir ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atlikti prašomus veiksmus - t.y. spręsti prašymą dėl advokato suteikimo iš naujo ir iš esmės, konstatuoti, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė įstatyme numatytą terminą spręsti dėl advokato (gynėjo) paskyrimo, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško sprendime įvykdymo dienos.
Pareiškėja nurodo, jog 2020-10-23, t.y. COVID-19 visuotinės pandemijos, karantino metu registruota pašto siunta išsiuntė atsakovei nustatytos formos prašymą kuo skubiau skirti advokatą Klaipėdos apylinkės teisme dėl proceso civilinėje byloje Nr.2-9225-793/2017 atnaujinimo (dėl iškeldinimo). Pažymi, jog atsakovė privalėjo išnagrinėti prašymą iš karto arba per 10 darbo dienų, tačiau eilinį kartą šiurkščiai pažeidė šį terminą ir tik 2020-12-08 dieną, t.y. tik po 1,5 mėn., tyčia praleidusi numatytą terminą, el. paštu atsiuntė ginčijamą sprendimą, kuriuo atsisakyta teikti antrinę teisme pagalbą. Mano, jog buvo pažeistas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str., todėl nesuteikus man gynėjo šioje byloje, skundas (peticija prieš Lietuvą) bus siunčiamas į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Argumentuoja, jog ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas, šališkas ir apsimestinis. Tvirtina, jog atsakovė apsimelavo, klastoja faktus, nes be jokio teisėto pagrindo reikalauja „įtraukti” į metinę ir pajamų deklaraciją visiškai negautą civilinėje byloje sumą. Akcentuoja, kad metinė pajamų ir turto deklaracija užpildyta ir pateikta atsakovei tinkamai, teisingai ir laiku. Mano, jog tikrinti ją turi teisę tik mokesčių inspekcija, bet ne atsakovė. Argumentuoja, kad atsakovė atlieka ne savo funkcijas, lenda ne į savo reikalus ir tik ieško būdo nesuteikti antrinės teisinės pagalbos, stengiasi kuo labiau pažeisti teises, kuo užsiima nuo 2011 metų iki šiol, t. y. kerštingai ir piktavališkai veika prieš pareiškėją jau 10 metų iš eilės. Mano, jog nurodyti veiksmai yra atsakovės visi nusikalstamos veikos visi požymiai. Pažymi, kad atsakovei buvo nurodyta būtinai remtis Lietuvos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimu Nr.KT20-N 11/2018 konstitucinės jurisdikcijos byloje Nr.17/2017 bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str., 31 str. 2,6 d., nes Lietuvos Konstitucinis teismas jau yra pasisakęs apie tai, kad net esant skoloms Tarnybai už suteiktą (nesuteiktą) antrinę teisinę pagalbą, advokatas vis vien privalo būti skiriamas. Cituoja anksčiau nurodytas bylas, teismų praktiką, teisės aktus Europos Sąjungos teisės aktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) 2011-07-12 sprendimu Nr. (1.31 )-TPD-87-11 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo sumokėti į valstybės biudžetą antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 440,00 Lt (127,43 Eur). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-486-609/2011 pareiškėjos skundą dėl Klaipėdos tarnybos 2011-07-12 sprendimo panaikinimo atmetė. Nurodo, jog Klaipėdos tarnyba 2012-02-03 sprendimu Nr. (1.31)-TPD-12-12 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti į valstybės biudžetą 61,50 Lt (17,81 Eur). Klaipėdos tarnyba 2012-03-13 sprendimu Nr. (1.3 l)-TPD-31-12 nutraukė pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo Pareiškėją sumokėti į valstybės biudžetą 200,00 Lt (57,92 Eur). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 tenkino ieškovo O.B. ieškinį ir asmenine nuosavybės teise priteisė jam žemės sklypą ir statinius, o pareiškėjai iš ieškovo priteisė 63 000 Eur kompensaciją, prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007-06-22 pripažino asmeninėmis pareiškėjos prievolėmis. Nurodo, kad 2020-10-23 Klaipėdos skyriuje gautas pareiškėjos prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. (8.3)KLTP-1525, dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-31 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 apskundimo. Pažymi, kad 2020-10-30 raštu Nr. (8.3)TPS-20491 kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos, pateikti metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpi nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30 įtraukiant gautas pinigų sumas iš O.B ., priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 bei pateikti dokumentus įrodančius, kad pareiškėja yra sumokėjusi valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Paaiškina, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos registro 2020-12-08 duomenimis pareiškėja nebuvo apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nebuvo apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei nepateikė patikslintos metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti, ginčijamu sprendimu atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Pažymi, kad teisinės pagalbos instituto paskirtis yra ginti teisėtus interesus suteikiant teisinę pagalbą tiems asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia ir būtiniausia. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Atkreipia dėmesį, kad nei įstatymo, nei kitų teisės aktų nuostatos nenumato jokių išimčių, kurios suteiktų pagrindą atleisti pareiškėją nuo prievolės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. Pažymi, kad atsisakius teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėja turi teisę kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Tvirtina, jog pareiškėja nėra Tarnybai pateikusi prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o teisės aktų nuostatos nenumato galimybės pačiai Tarnybai savo iniciatyva vertinti pareiškėjos situaciją, be pareiškėjos prašymo dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo.
Pažymi, kad pareiškėja 2020-10-30 raštu Nr. (8.3)TPS-20491 prašytos metinės pajamų ir turto deklaracijos antrinei teisinei pagalbai gauti Klaipėdos skyriui nepateikė, dėl ko Klaipėdos skyrius neturėjo galimybės tinkamai įvertinti Pareiškėjos gautų pajamų bei nustatyti ar Pareiškėjos gautos pajamos bei turimas turtas neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti.
Nurodo, kad 2020-10-23 gavusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2020-10-30 raštu Nr. (8.3)TPS-20491, t. y. nepraleisdamas Įstatymo 18 str. 2 d. numatyto 5 darbo dienų termino kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Klaipėdos skyriui papildomus dokumentus. Teigia, kad negavusi prašomų dokumentų, ginčijamu sprendimu, nepraleisdama Įstatymo 18 str. 2 d. nustatyto 7 darbo dienų termino, atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Šalies argumentai
Atsakant į Skundo argumentą, kad Klaipėdos skyriaus sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktikai pažymi, jog pareiškėja 2020-10-23 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą ne baudžiamojoje byloje, tačiau civilinėje byloje, todėl neturėjo pagrindo nevykdyti įstatyme numatytos pareigos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-12-08 sprendimo „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo” teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atlikti veiksmus - t.y. spręsti prašymą dėl advokato suteikimo iš naujo ir iš esmės, konstatuoti, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė įstatyme numatytą terminą spręsti dėl advokato (gynėjo) paskyrimo, priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško sprendime įvykdymo dienos.
Pareiškėja prašo panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nuspręsta atsisakyti teikti antinę teisinę pagalbą pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 ir 14 punktuose, 18 straipsnio 2,4 punktuose įtvirtintais pagrindais.
Ginčijamu sprendimu Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą, jos reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jos teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, nustatė: 1) pareiškėja prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-9225-793/2017; 2) Tarnyba 2020-10-23 raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama per 30 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos patikslinti metinę turto ir pajamų deklaraciją, įtraukiant į ją gautas lėšas iš O. B., priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-31 sprendimu civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018, bei pateikti dokumentus pagrindžiančius aplinkybes, kad pareiškėja yra sumokėjusi valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas; 3) Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis pareiškėja nėra apmokėjusi antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 4) antrinė teisinė pagalba pareiškėjai neteiktina.
Ginčo teisinius santykius, susijusius su antrinės teisinės pagalbos skyrimu reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą yra akcentavęs, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., LVAT 2012-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2016-02-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019, 2019-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai, tarp jų – jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies (11 p.), ir jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų (14 p.).
Konstitucinis Teismas 2018-10-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013-05-09 redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. LVAT Konstitucinio Teismo nutarime pateiktus išaiškinimus ir padarytas išvadas ne kartą pritaikė savo jurisprudencijoje, be kita ko, LVAT 2018-12-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018, konstatuodamas, kad Tarnybos sprendimas atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia (be kita ko, įskaitant) bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Anksčiau aptarta Konstitucinio Teismo ir LVAT pozicija reiškia ne tai, kad valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba turi būti teikiama neatsižvelgiant į pareiškėjo skolą Tarnybai (Lietuvos valstybei), o tai, kad, sprendžiant dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, asmens įsiskolinimo Tarnybai (Lietuvos valstybei) faktas savaime nėra pakankamas ir turi būti vertinamos papildomos aplinkybės.
Pažymėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas ir teisminė praktika kito po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai” Nr. KT20-N11/2018. Nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai civilinio pobūdžio byloje, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia (be kita ko) pakeitė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013-05-09 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:
1.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.”.
1.2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka”.
Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 10 ir 11 dalyse (2018-06-30 įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia (be kita ko) vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas gali kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją, išimtiniais atvejais turi teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-270 redakcija). Pažymėtina ir tai, kad LVAT, aiškindamas minėtą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatą, yra nurodęs, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatos formuluotė aiškintina taip, kad Tarnyba Įstatyme nustatytais pagrindais atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą asmeniui, šis asmuo įgyja teisę kreiptis į ją dar kartą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją, t. y. nurodyta teisės norma reikalauja asmens aktyvių veiksmų įrodant aplinkybės, kurios, jo manymu, turėtų pagrįsti jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (pvz. sunki finansinė padėtis, kitų šeimos narių išlaikymas ir pan.). Vadovaujantis šia teisės nuostata Tarnybai nėra suteikti įgaliojimai savo iniciatyva vertinti asmens individualių aplinkybių, jo finansinės padėties (žr., pvz., LVAT 2019-07-10 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4638-438/2019 ir kt.). Sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimo tvarką, kai pareiškėjas kreipiasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-05-28 įsakymu Nr. 1R-121 patvirtintas Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašas (2019-01-07 įsakymo Nr. 1R-16 redakcija, įsigaliojusi 2019-01-08).
Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, LVAT, Konstitucinio Teismo praktiką, atsižvelgęs į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalies nuostatas įgyvendinantis teisės aktas įsigaliojo po pareiškėjos kreipimosi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, daro išvadą, kad realiai kreipimosi į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo dieną galiojusios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos pareiškėjai nebesudarė Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarime konstatuotų kliūčių veiksmingai pasinaudoti Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise kreiptis į teismą, o pareiškėja nepateikė jokių argumentų, galinčių sukelti pagrįstas abejones, kad šiuo metu galiojantis ginčui aktualus teisinis reglamentavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamu teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvu, konstituciniu teisinės valstybės principu, suponuojama valstybės pareiga užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, taip pat iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų konstitucinių teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kylančia valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Atitinkamai atsakovė ir šiuo atveju teismas, sprendžiant dėl teisinių prielaidų pareiškėjai skirti antrinę teisinę pagalbą egzistavimo, nebeturi pagrindo remtis Konstitucinio Teismo 2018-10-11 nutarimo ir LVAT 2018-12-19 nutarties administracinėje byloje Nr. A-3189-556/2018 išvadomis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir LVAT praktikoje (žr., LVAT 2019-08-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4913-502/2019 ir kt.).
Nagrinėjamos administracinės bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2020-10-23 Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (b. l. 27-29), prašydama gauti advokato pagalbą Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9225-793/2017 atnaujinimui. Tarnybos Klaipėdos skyrius 2020-10-30 rašte Nr. (8.3)TPS-20491 (b. l. 30–31) pareiškėją informavo, kad paskutinį kartą pateikta pareiškėjos 2020-07-07 metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-06-30 nebeįrodo pareiškėjos teisės gauti antrinę teisinę pagalbą. Prašoma pildant metinę pajamų ir turto deklaraciją įtraukti į ją gautas pinigų sumas iš O.B., priteistas įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2018-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. Pažymėta, jog Tarnyba iki šiol nėra gavusi duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja sumokėjo visas priteistas antrinės teisės pagalbos sumas, kurios sudaro 203,15 Eur. Tarnyba 2020-10-30 raštu pareiškėjos prašė per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti užpildytą ir pasirašytą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-09-30, gautas pajamas pagrindžiančius dokumentus arba kitą dokumentą, įrodantį teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikti duomenis, patvirtinančius, jog yra sumokėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Teismas pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad pareiškėja turi įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) už jai anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą. Pareiškėjos mokėtinos sumos už jai anksčiau teiktą antrinę teisinę pagalbą yra pripažintos teismų sprendimais ir jos nesudaro ginčo dalyko nagrinėjamoje byloje. Pareiškėja į bylą neteikia argumentų, duomenų, įrodymų, kad atsakovės nurodytą įsiskolinimą Tarnybai (Lietuvos valstybei) ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjusi. Įvertinus anksčiau aptartas faktines aplinkybes, t. y. kad pareiškėja iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, matyti, jog atsakovė ginčijamu sprendimu pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu. Be kita ko, pareiškėja neteikia duomenų, o teismas nenustatė, kad ji kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl savo individualios situacijos papildomo individualios situacijos įvertinimo, numatyto Sprendimų priėmimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos apraše.
Antras ginčijame Tarnybos sprendime nurodytas atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą teisinis pagrindas nurodytas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkte nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punkto nuostata yra blanketinė, nukreipianti į 18 straipsnio 1 dalį, kuris nustato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus <..>. Teisės gauti antrinę teisinę pagalbą suteikimui būtina pateikti visus minėtame straipsnyje nurodytus dokumentus.
Iš ginčijamo sprendimo matyti, kad Tarnyba nurodė, jog pareiškėja per Tarnybos nustatytą terminą nepateikė Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, nurodytų Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020-10-30 rašte Nr. (8.3)TPS-20491. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalies punktuose yra įtvirtinta asmenų pareiga bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo bei teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą ir išsamią informaciją. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pareiškėjas privalo, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti; ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų bendradarbiavusi su Tarnyba, teikusi prašomą informaciją; priešingai pareiškėja skunde nurodo, kad Tarnybai neprivalo teikti deklaracijos ir kitų jos prašomų dokumentų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ginčijamas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas bei teismų išaiškinimus, todėl naikinti jo nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėja skunde nurodo, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant įstatymuose nustatytų terminų. Teismas pažymi, jog ginčijami teisės aktai gali būti panaikinami ne dėl bet kokių procedūrinių taisyklių pažeidimo, o dėl pažeistų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 3 p.). Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo negali būti priimamas iš karto, šis sprendimas civilinėse bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Nagrinėjamu atveju Tarnyba, 2020-10-23 gavusi pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2020-10-30 raštu Nr. (8.3)TPS-20491, t. y. nepraleisdamas anksčiau minėto Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatyto 5 darbo dienų termino kreipėsi į pareiškėją su prašymu per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti Klaipėdos skyriui papildomus dokumentus. Ginčijamas sprendimas priimtas 2020-12-08, t.y. nepraleidus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto 7 darbo dienų termino. Apibendrinus nurodytas faktines aplinkybes, spręstina, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą.
Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog atsakovei atsisakius teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu, atsirado Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 11 dalyje numatytos teisinės ir faktinės prielaidos pareiškėjai kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja ėmėsi tam tikrų veiksmų šia teise pasinaudoti. Kadangi pareiškėjos individualios situacijos papildomas įvertinimas nėra nagrinėjamos administracinės bylos dalykas (pareiškėja skunde jokių reikalavimų dėl to nesuformulavo), teismas šiuo aspektu plačiau nepasisako. Be kita ko, dėl pareiškėjos reikalavimo konstatuoti, kad atsakovė šiurkščiai pažeidė įstatyme numatytą terminą spręsti dėl advokato (gynėjo) paskyrimo, pažymėtina, jog šiuo atveju pripažintina, kad ginčijamas sprendimas atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovė neturėjo pareigos spręsti klausimus dėl konkrečių advokatų pareiškėjos teisių gynimui skyrimo.
Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997-12-19 sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Teismas, likusius pareiškėjos ir atsakovės argumentus laiko pertekliniais ir neturinčiais lemiamos teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl plačiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Apibendrinus išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą.
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjos skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos ir procesinės palūkanos nuo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos T. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.