Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Savinijaus Katausko ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, vykdančios nuteistojo priežiūrą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nesusiję su darbu, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. Č. laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 3 d. 18.55 val. iki 2019 m. sausio 4 d. 13.49 val. (1 laisvės atėmimo diena).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Nesutinka su teismo motyvais ir išvadomis dėl BK 37 straipsnio nuostatų netaikymo nuteistajam. Teismas neįvertino, jog V. Č. padarė apysunkį nusikaltimą, šia nusikalstama veika jis nesutrikdė ir nesiekė sutrikdyti kitų asmenų sveikatos. Baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-421/2007).

2.1.2. Šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra besąlygiškai draudžiamas, o tik ribojamas, todėl disponavimas šaunamaisiais ginklais ar šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika (kasacinio teismo nutartis Nr. 2K-153-942/2016). Pažymi, kad mažiau pavojingų šaunamųjų ginklų (priskirtų C kategorijai) laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas kasacinėje praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situaciją panašiose bylose (kasacinio teismo nutartys Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-202-489/2018). Įvertinus byloje nustatyto nusikaltimo dalyko ir jo požymių ypatumus, V. Č. padaryta veika, apeliantės manymu, pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių taikymas ir būtų tikslinga jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. V. Č. padaryta nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

2.2. Apeliantė mano, jog yra pagrindas taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jeigu apygardos teismas neįžvelgtų mažareikšmiškumo instituto taikymo sąlygų. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-315/2013). Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis Nr. 2K-204-924/2015). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų pirmiau išdėstytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų, baudžiamasis įstatymas numato išimtis iš bendros taisyklės, t. y. BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis.

2.2.1. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

2.2.2. Byloje nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. V. Č. prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nusikalstama veika nepadarė žalos visuomenės saugumui. V. Č. teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, charakterizuojamas teigiamai, prižiūri ir slaugo neįgalią mamą M. Č., kuriai nustatytas nuolatinis priežiūros poreikis. Teismas, vertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypač turi atkreipti dėmesį į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Be nuteistojo nebus kam prižiūrėti neįgalios mamos. Teismų praktikoje kaip išimtinės aplinkybės vertinami nuteistojo šeimos prigimtiniai ir socialiniai interesai. V. Č. nėra linkęs daryti nusikalstamas veikas, o padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio. Šios aplinkybės iš dalies sumažina V. Č. asmenybės ir padarytos veikos pavojingumą ir pripažintinos išimtinėmis. Net minimalios sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka bausmės paskirties (BK 41 straipsnis), todėl taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pirmuoju skundo prašymu apeliantė prašo panaikinti nuosprendį ir pritaikius BK 37 straipsnį V. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo ir bylą nutraukti.

4.1. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės byloje taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, aptarė gynėjos nurodytą teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018), tinkamai motyvavo, kodėl nurodyti praktikos pavyzdžiai nėra taikytini šioje byloje, taip pat įvertino nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, V. Č. paaiškinimus apie ginklo įsigijimo (radimo), laikymo, (ne)naudojimo aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 37 straipsnio nuostatų ir tokį sprendimą išsamiai motyvavo, remdamasis byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais ir jų visuma, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktikoje pateikiamus mažareikšmiškumo instituto taikymo aspektus.

4.2. Apeliantė byloje neginčijo ir skundu neginčija faktinių veikos aplinkybių, be kita ko, kad V. Č. faktinėje gyvenamojoje vietoje kambaryje po lova nuo 2018 m. rudens, tikslus laikas nenustatytas, iki 2019 m. sausio 3 d. 19.00 val., neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 16 mm kalibro ZK modelio lygiavamzdį medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra byloje ginčo dėl to, kad ginklas yra BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas, t. y. šaunamasis C kategorijos ginklas, tinkamas šaudyti, o leidimo laikyti, naudoti ir pan. ginklą (-us) V. Č. apskritai niekada nėra turėjęs ir neturi.

4.3. Priešingai, nei teigia apeliantė, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, įvertino aplinkybę, kad V. Č. ne savo noru atidavė šaunamąjį ginklą pareigūnams, o ginklą pareigūnai rado ir paėmė po to, kai patikrino O. L. pranešimą apie jo konfliktą su V. Č. ir pastarojo turimą namuose šautuvą. Todėl kaip pagrįsta vertintina apylinkės teismo išvada, jog V. Č. tyčia įgyti ir laikyti šaunamąjį ginklą kilo iš jo paties sumanymo, nes jis sąmoningai, vos tik radęs šaunamąjį ginklą, neperdavė ginklo pareigūnams, o laikė ginklą ne tam specialiai pritaikytoje vietoje, o slėpė po lova. Nekyla abejonių dėl to, kad pareigą kreiptis į atitinkamas institucijas V. Č. suprato, todėl turėjo nedelsdamas radęs ginklą kreiptis į policiją ir jį atiduoti, o ne laukti, iki ginklą namuose suras pareigūnai.

4.4. Aptariamos nusikalstamos veikos pavojingumą apylinkės teismas pagrįstai įžvelgė ir dėl to, jog tuo metu, kai pareigūnai V. Č. namuose rado ginklą, pastarasis bei minėtasis O. L. buvo neblaivūs (V. Č. nustatytas 2,08 prom. girtumas). Be to, teismas kartu įvertino ir specialisto išvados duomenis, jog šautuvas yra tinkamas šaudyti, atliekant eksperimentinį šaudymą šoviniai iššovė be užsikirtimų, po pirmų skeltuvo smūgių per šovinio kapsulę. Beje, apeliantė nutyli aplinkybę, jog O. L. pranešime policijai apie V. Č. elgesį sausio mėnesio vakarą pastarojo gyvenamojoje vietoje nurodė, jog V. Č. grasina jį nušauti, o vartojant kieme kartu su juo alkoholį ginklą buvo išsinešęs ir sakė, jog nušaus pranešėjo sugyventinę. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog nusikalstama veika nesukėlė (nekėlė) realaus pavojaus visuomenės saugumui ar juolab tokių grėsmių iš nuteistojo nekils ateityje, atmetami kaip nepagrįsti.

4.5. Aptartos šaunamojo ginklo laikymo aplinkybės (slėpė po lova), nuteistojo elgesys radus ginklą (slepia namuose, o ne atiduoda policijai), pastarojo asmenybės būdas (konfliktiškas, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, teistas, vartojantis alkoholį) leidžia kaip teisingą vertinti apylinkės teismo išvadą, jog V. Č. neteisėta ginklo laikymo veika yra nusikalstamai pavojinga BK 253 straipsnio 1 dalies dispozicijos prasme. Todėl šiuo konkrečiu atveju negalima aptariamos veikos mažareikšmiškumo sieti vien tik su ginklo priskyrimu tam tikrai kategorijai pagal pavojingumą. Beje, aptariamo ginklo nebuvo ir negalima įsigyti ar laikyti be specialaus leidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 1 dalį kyla be leidimo laikant šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas, t. y. pagal straipsnio dispoziciją pakanka laikyti tik ginklą ar tik šaudmenis. Aplinkybė, kad V. Č. namuose pareigūnai nerado ir šaudmenų, taip pat savaime nerodo mažesnio veikos pavojingumo, turi būti vertinama nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visuma, kas nagrinėjamu atveju apylinkės teismo padaryta profesionaliai.

5. Antruoju skundo prašymu apeliantė prašo nustačius, kad nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnį, pakeisti nuosprendį ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti V. Č. švelnesnę – viešųjų darbų – bausmę.

5.1. Skirdamas nuteistajam V. Č. bausmę apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

5.2. V. Č. pripažintas kaltu padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. V. Č. nagrinėjant bylą apylinkės teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, abejoti prisipažinimo nuoširdumu pagrindo nėra. Taip pat teismas pagrįstai nustatė, kad nėra V. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas atsižvelgė ir į tokias apeliantą charakterizuojančias aplinkybes – anksčiau du kartus teistas, teistumai išnykę, 2017 m. sausio 9 d. Skuodo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos rezoliucija patvirtintas 2017 m. sausio 6 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro R. M. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius dėl veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau 5 kartus baustas administracine tvarka, nedirbantis, Užimtumo tarnybos registre neregistruotas, dirbantis pavienius darbus, išsiskyręs, globoja senyvo amžiaus specialiųjų nuolatinės priežiūros poreikių turinčią mamą M. Č..

5.3. Apylinkės teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė V. Č. griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Tačiau teismas nustatė daug mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį jos dydį, kurį dar sumažino vienu trečdaliu, pagrįstai pritaikęs BK 64¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuotą procesinę taisyklę (baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka). Teismas teisėtai ir pagrįstai taikė BK 75 straipsnio 1 dalį ir skirtos nuteistajam bausmės vykdymą atidėjo, nustatydamas minimalų vienerių metų laikotarpį ir kartu parinkdamas bausmės tikslus leisiantį pasiekti įpareigojimą. Už padarytą apysunkį nusikaltimą V. Č. paskirtos galutinės šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimesnis minimaliam įstatyme nustatytam šios bausmės dydžiui (3 mėnesiai) (BK 50 straipsnio 2 dalis). Taigi, paskirta bausmė, net ir turint omenyje apeliantės akcentuojamą ginamojo šeiminę padėtį – turi prižiūrėti neįgalią mamą, yra ne per griežta. Bausmė, nuteistajam laikantis probacijos sąlygų ir įpareigojimų, objektyviai nesuvaržys jo galimybių rūpintis mama.

5.4. Galiausiai apeliantės argumentai, jog V. Č. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, o nusikalstama veika nepadarė žalos visuomenės saugumui, atmestini kaip nepagrįsti. Aptariamos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl žala yra neįrodinėtinas tokios veikos sudėties požymis. Veikos atsitiktinumo požymį eliminuoja aptartos anksčiau aplinkybės apie V. Č. elgesį radus ginklą.

6. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vien tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą, nei tikėjosi gynėja ar nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ar padarytos neteisingos teismo išvados ar skirta neadekvati nuteistojo asmenybei ir veikos pavojingumui bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Č. gynėjos advokatės Virginijos Pargaliauskienės apeliacinį skundą atmesti.