Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos R. R. 2015 m. sausio 5 d. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2014 (2015 metų bylos Nr. 2A-94-357/2015) nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos R. R. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2014 (2015 metų bylos Nr. 2A-94-357/2015) nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškimas grindžiamas ir tuo pagrindu, jog pareiškėja R. R. Šiaulių mieste dirba advokate. Ji atstovauja klientų interesus ir Šiaulių apygardos teisme, o tai gali įtakoti pareiškėjos atžvilgiu iškeltos bylos nagrinėjimą, turint omenyje tai, jog Šiaulių apylinkės teismas šiuo pagrindu nusišalino nuo aptariamos bylos nagrinėjimo.

Papildomai nušalinimo pareiškime pažymima ir tai, kad ieškovą atstovaujantis advokatas D. K., advokato padėjėjui D. Ž. nesuteikė tinkamo šalies atstovavimo byloje santykius patvirtinančio dokumento, todėl Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja, spręsdama bylą turėjo įvertinti šią aplinkybę, o to nepadariusi, patvirtino egzistuojantį šališkumą vienai iš bylos šalių.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja R. R. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, reikšdama nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams. Pirmasis (gautas 2014 m. lapkričio 26 d.) R. R. prašymas nušalinti Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2014 nagrinėjimo tuo pagrindu, jog ieškovą byloje atstovauja Šiaulių apygardos teismo pirmininko sūnėnas, Lietuvos apeliaciniame teisme buvo įvertintas 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-90/2014. Nušalinimo prašymą teismas atmetė konstatavęs, jog vien aplinkybė, kad Šiaulių apygardos teismo pirmininkas ir kitą ginčo šalį atstovaujantis advokatas yra susiję giminystės ryšiais, objektyviam stebėtojui nesudaro pagrindo abejoti visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Juo labiau, kad advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Vertinant papildomus pareiškėjos pareiškime dėstomus nušalinimo argumentus, susijusius su tuo, jog ji dirba advokate ir atstovauja šalių interesus taip pat ir Šiaulių apygardos teisme, kuriame sprendžiamas pirmosios instancijos teismo (Kelmės rajono apylinkės teismo) spendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas byloje, kurios šalimi yra pati advokatė, pasisakytina, jog ši aplinkybė nesudaro jokio teisinio pagrindo nušalinti nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2014 (2015 metų bylos Nr. 2A-94-357/2015) nagrinėjimo viso Šiaulių apygardos teismo. Lietuvos Respublikos įstatymai neriboja advokatų veiklos teritorijos, teisines paslaugas jie turi teisę teikti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiuose teismuose. Negalima teisinė situacija, kuriai esant teismas būtų nušalinimas nuo civilinės bylos nagrinėjimo vien tik tuo pagrindu, jog bylos šalis (ieškovas, atsakovas) kitose šiame teisme nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose buvo šalies atstovu (advokatu). Be to, kaip jau buvo minėta, šalies ir jos atstovo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi nėra tapatus (advokatas byloje turi tik procesinį teisinį, o ne materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi), todėl R. R. nurodomas nušalinimo pagrindas nelaikytinas sudarančiu pagrindą nušalinimo prašymą tenkinti.

Tai, kad Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjos nurodomu pagrindu buvo nušalintas nuo bylos, kurioje atsakove patraukta pati advokatė, nagrinėjimo, neleidžia manyti, jog tokiu pagrindu turėtų nusišalinti ir Šiaulių apygardos teismas, kadangi teisėjai nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui. Todėl Šiaulių apygardos teismo teisėjai, manydami jog egzistuoja įstatymu numatyti nusišalinimo nuo pareiškėjo bylos nagrinėjimo pagrindai, patys būtų nusišalinę nuo bylos nagrinėjimo.

Skunde taip pat akcentuojama, kad advokatas D. K. advokato padėjėjui D. Ž., kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neišdavė rašytinio leidimo atstovauti ieškovą konkrečioje byloje, tačiau į šią aplinkybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atsižvelgta, kas tik papildomai įrodo teisėjos V. R. šališkumą. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, jog vertinamu nušalinimo pareiškimu, nušalinimas reiškiamas Šiaulių apygardos teismo teisėjams, o aptarta aplinkybė, pareiškėjos teigimu, rodo Kelmės rajono apylinkės teismo teisėjos, nagrinėjusios bylą pirmąja instancija, šališkumą. Apylinkės teismų teisėjų nušalinimo klausimai nepatenka į Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų ratą, be to, nušalinimo pareiškimas turi būti reiškiamas prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės, vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužinojo vėliau (CPK 68 str. 1d., 69 str. 1 d.). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, pareiškėja nušalinimo pareiškimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nereiškė. Be to, dėstomi nušalinimo pagrindai yra išimtinai procesinio pobūdžio, o procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (kartu išdėstydamas argumentus dėl netinkamai įgaliotų atstovų veikimo ir pan.) – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, taip pat ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. 2A-1058-357/2014 (2015 metų bylos Nr. 2A-94-357/2015) Šiaulių apygardos teisme gali būti nešališkai išnagrinėtos. Todėl tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. R. pareiškimą dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-1058-357/2014 (2015 metų bylos Nr. 2A-94-357/2015) nagrinėjimo.