Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Gintautas Kaulakis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys – E. K., uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“ ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2024 m. kovo 22 d. antstolis Darius Jonaitis pateikė prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), išieškotoja uždaroji akcinė bendrovė „Skolų valdymo sprendimai“ (toliau – ir išieškotoja) skolininkė E. K. (toliau – ir skolininkė).

Prašymas atmetamas. Taikos sutartį atsisakoma tvirtinti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 595 straipsnis nustato, kad vykdymo proceso metu išieškotojas ir skolininkas turi teisę sudaryti taikos sutartį, kuri tvirtinama pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Įstatyme neatskleista viešojo intereso samprata, taigi apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, kai pateikiama tvirtinti šalių sudaryta taikos sutartis. Vertinant, ar yra viešasis interesas tuo atveju, atsižvelgtina į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Laikantis šio principo, tuo atveju, kai šalių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, kito asmens pažeidžiamų teisių gynimas yra viešasis interesas, nors šalių sudaryta taikos sutartis išoriškai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas. Kai yra pažeidžiamas viešasis interesas, teismas netvirtina šalių sudarytos taikos sutarties.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad 2023 m. gruodžio 13 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės 3000 Eur skolą, 750 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 750 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 513,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2024 m. kovo 14 d. antstolio kontoroje buvo gautas išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Skolų valdymo sprendimai“ prašymas sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą ir perduoti pateikiamą taikos sutartį tvirtinti teismui.

Šalys taikos sutarties 2 punkte susitarė, kad išieškotojas UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ir skolininkė E. K. susitaria sumažinti skolos sumą iki 3 783,15 Eur, jeigu E. K. tinkamai vykdys šioje Taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus.

CPK 267 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti sąlyginius sprendimus: neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-331-1075/2020).

Tokiu būdu patvirtinus minėtą Taikos sutarties sąlygą būtų pažeista imperatyvi CPK 267 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, draudžianti teismui priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo.

CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Pagal CPK 646 straipsnio dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma (žr. ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020).

Nagrinėjamu atveju patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, kuriame yra sąlyginė išlyga, priklausanti nuo kitos sąlygos įvykdymo/neįvykdymo, būtų patvirtintas sąlyginis susitarimas, prieštaraujantis CPK 267 straipsnio reikalavimui ir tokiu būdu būtų apsunkinta galimybė, taikos sutarties nevykdymo atveju išduoti vykdomąjį raštą, kadangi nebūtų aišku į ką nukreipti teismo sprendimo vykdymą, mat taikos sutartyje nekalbama apie iki tol buvusį skolos dydį.

Paminėtina, jog šiuo atveju išieškotojas atsisako savo dalies reikalavimų tik tuo atveju, jei taikos sutartis būtų tinkamai vykdoma, kas iš esmės prieštarauja CPK 267 straipsnyje numatytam teisiniam reglamentavimui. Teismo vertinimu, patvirtinus minėtą taikos sutartį, būtų neužtikrinamas CPK įtvirtintas rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principas (CPK 12, 17 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad pagal minėta taikos sutartį nėra aišku į kokią sumą turėtų būti nukreipiamas išieškojimas, skolininkei netinkamai vykdant minėtą taikos sutartį, konstatuotina, jog taikos sutartis nėra aiški, besąlygiška, nepriklausanti nuo įvairių aplinkybių.

Įvertinus šalių pateiktos taikos sutarties nuostatas, darytina išvada, kad nuostatos aukščiau nurodytų kriterijų neatitinka, taip pat akivaizdu, kad patvirtinus tokią taikos sutartį ateityje kiltų sunkumų dėl jos vykdymo priverstine tvarka, galimi nauji ginčai. Atsižvelgiant į nurodomas aplinkybes, teismas vertina, kad taikos sutartis joje išdėstytomis nuostatomis ir sąlygomis negali būti tvirtina, todėl pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymas patvirtinti taikos sutartį atmetamas. Ši nutartis neužkerta kelio vykdymo procese sudaryti taikos sutartį tinkamai ją parengus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo antstolio Dariaus Jonaičio prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.