Kauno apygardos teismo nutartis

2014-12-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2581-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-12-16Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-25Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-16
Bylos Nr.
2S-2581-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-01136-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Pareiškėjas
Kauno teritorinės muitinės
Skolininkas
L. M.
Suinteresuotas asmuo
V. M., AB DnB bankui
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2581-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01136-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.; 122.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės atskirąjį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1372-939/2014 pagal Kauno teritorinės muitinės pareiškimą skolininkui L. M., suinteresuotiems asmenims V. M., AB DnB bankui ir antstolei D. M. dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja prašė nustatyti 2/3 dalis žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, 1/3 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) kaip sutuoktinės V. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, pastatus, adresu (duomenys neskelbtini) nustatyti kaip sutuoktinės V. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra vertė 90 000 Lt, mansardos patalpas Nr. 7-13 nustatyti, kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje, namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto patalpas Nr. 2-4 nustatyti, kaip skolininko sutuoktinės V. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, namo, unikalus (duomenys neskelbtini) pirmo aukšto patalpas: Nr. 1 (katilinė); Nr.5 (holas); Nr. 6 (terasa) nustatyti abiem sutuoktiniams lygiomis dalimis, kaip bendro naudojimosi patalpas, stoginę, unikalus (duomenys neskelbtini), nustatyti, kaip skolininko L. M. turto dalį bendrojoje junginėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad 2014 m. spalio 7 d. Kauno teritorinėje muitinėje gautas antstolės D. M. patikslintas 2014 m. rugsėjo 29 d. siūlymas Nr. S-5977 iki 2014 m. spalio 15 d. kreiptis į teismą dėl skolininko L. M. turto dalies, esančios bendra su kitais (sutuoktine V. M.) nuosavybe, nustatymo (t. y. dėl namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės pareiškimą dėl skolininko L. M. turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas motyvavo, kad pareiškėjos prašymas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta dėl to paties dalyko ( t.y. skolininko L. M. turto dalies, esančios bendra su kitais (sutuoktine V. M.) nuosavybe, nustatymo (t.y. dėl namo, (duomenys neskelbtini) padalijimo)) ir tuo pačiu pagrindu (antstolės D. M. patikslintu 2014 m. birželio 12 d. siūlymu Nr. S-1531 bei remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 667 straipsnio 1 dalimi).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.

Atskiruoju skundu pareiškėja Kauno teritorinė muitinė prašo panaikinti 2014 m. spalio 23 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2- 1372-939/2014 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 62–67). Nurodomi šie atskirojo skundo argumentai:

Teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2014-10-09 apeliantės prašymą, kadangi nėra priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, priimto dėl keliamo ginčo. Prašymas 2014-09-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1253-039/2014 priimtas nebuvo, todėl ir įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl L. M. turto dalies nustatymo, nebuvo ir negalėjo būti, todėl skundžiamoje nutartyje nurodytas LR. CPK 137 str. 1 d. 4 p. pagrindas, kuriuo motyvuodamas teismas atsisako priimti muitinės prašymą, neatitinka nei faktinių, nei teisinių pagrindų.

Vadovaujantis LR CPK 137 str. 4 d. teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis i teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį. Pareiškėja, pašalinusi kliūtis bei gavusi naują antstolės 2014-09-29 patikslintą pasiūlymą Nr. S-5977, kuriuo muitinei suteiktas naujas terminas kreiptis į teismą iki 2014 m. spalio 15 d, o taip pat naujus dokumentus šioje byloje t. y. 2014 m. rugsėjo 16 d. turto arešto aktą Nr. 0100/13/00782 stoginei unikalus (duomenys neskelbtini) statybos planus, kreipdamasi į teismą su 2014-10-09 pareiškimu Nr. (6.13)1 B-14908 dėl turto dalies nustatymo, antstolės nustatyto termino nepraleido, todėl muitinės prašymas turėjo būti priimtas ir nagrinėjamas iš esmės.

CPK 667 numato eiliškumą veiksmų, kuriuos turi atlikti antstolis, jeigu iškyla reikalas areštuoti ne tik skolininko turtą, bet ir jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje: pirmiausia turtas areštuojamas, o po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Šioje byloje stoginei unikalus Nr(duomenys neskelbtini) turto arešto aktas Nr. 0100/13/00782 surašytas 2014 m. rugsėjo 16 d. ir kartu su patikslintu 2014-09- 29 pasiūlymu pateiktas muitinei. Šio turto arešto akto prie ankstesnio antstolės pasiūlymo pateikta nebuvo. Antstolė kartu su 2014-09-29 siūlymu muitinei naujai pateikė nebaigtos statybos namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) statybos planus.

Jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį ir pagrįstu motyvu, t. y. jog ginčas pakartotinai sprendžiamas tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tuomet, pažymėtina, kad muitinės 2014-10-09 prašyme buvo išplėstas dalykas t. y. naujai (skirtingai nei 2014-09-10 prašyme) buvo prašoma nustatyti L. M. turto dalį ir hipoteka įregistruotą turtą. Be to, nauja proceso šalimi įtraukta AB DNB bankas.

CPK 667 str. 1 dalyje nurodytas terminas nėra naikinamasis ir yra nustatomas antstolio. CPK ar kituose teisės aktuose nėra imperatyviai įtvirtinta, jog antstolis, pasikeitus aplinkybėms, t. y. gavus naujus įrodymus, dokumentus vykdomojoje byloje, negali šio termino pratęsti, atnaujinti ar duoti išieškotojui naują terminą. Kauno teritorinė muitinė gavusi antstolės D. M. 2014-09-29 patikslintą siūlymą Nr.S-5977, realizavo šį kreipimąsi. Skundžiama teismo nutartis užkerta kelią, muitinei kaip kreditoriui, išieškoti iš skolininko turto, lėšas į valstybės biudžetą. Skolininko skola muitinei iki šios dienos sudaro 918 005 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, motyvuodamas tuo, kas tapatus prašymas yra išspręstas įsiteisėjusius teismo procesiniu sprendimu.

Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinė muitinė realizuodama antstolės D. M. patikslintą 2014 m. rugsėjo 29 d. siūlymą Nr. S-5977 ir antstolės nustatytu terminu iki 2014 m. spalio 15 d. kreipėsi į teismą dėl skolininko L. M. turto dalies, esančios bendra su kitais nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė prašymą priimti, kadangi analogiškas pareiškėjos prašymas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, priimta dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu bei remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 667 straipsnio 1 dalimi).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu visiškai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Be to, CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, skatinanti pareiškėją per antstolio nustatytą terminą pateikti prašymą teismui, jeigu toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Tokia įstatyme įtvirtinta nuostata skatina išieškotoją ir kitus suinteresuotus asmenis, besikreipiančius į teismą šiuo klausimu, veikti operatyviai.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti taikos sutartį. Tapatūs ieškiniai gali būti pripažįstami tik kai visiškai tapatūs visi trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais.

Nagrinėjamu atveju išieškotoja Kauno teritorinė muitinė realizuodama savo teises ir nepraleisdama antstolės D. M. 2014-09-29 patikslintu siūlymu Nr. S-5977 nustatyto termino, iki 2014-10-15 kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjos prašymas jau buvo išspręstas įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 22 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi priimta dėl to paties dalyko (t. y. skolininko L. M. turto dalies, esančios bendra su kitais (sutuoktine V. M.) nuosavybe, nustatymo (t. y. dėl namo, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), ir stoginės, unikalus (duomenys neskelbtini)) ir tuo pačiu pagrindu (antstolės D. M. patikslintu 2014 m. birželio 12 d. siūlymu Nr. S-1531 bei remiantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, 667 straipsnio 1 dalimi). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos prašymo pagrindas nėra tapatus, kadangi Prienų rajono apylinkės teismo 2014-09-22 nutartimi atsisakyta priimti Kauno teritorinės muitinės pareiškimą, kuris paduotas realizuojant antstolės 2014 m. birželio 12 d. siūlymą Nr. S-1531 iki 2014 m. rugpjūčio 15 d. kreipti į teismą, o šiuo atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, gavusi antstolės patikslintą 2014 m. rugsėjo 29 d. siūlymą Nr. S-5977, kurį antstolė suformulavo pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Taigi, sutiktina su apeliantės argumentacija ir laikytina, kad 2014-10-09 Kauno teritorinės muitinės prašymo pagrindas nėra tapatus 2014-09-10 prašymo Nr. (6.13)1B-13145 pagrindui. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesant CPK 137 str. 2 d. 4 p. numatytų pagrindų, nepagrįstai atsisakė priimti 2014-10-09 apeliantės prašymą, tuo užkirsdama pareiškėjai kaip kreditorei įgyvendinti savo teises, t. y. siekti visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kauno apygardos teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį, kad būtent išieškotojas turi materialinį teisinį suinteresuotumą skolininko turto dalies nustatymu, kadangi tik nustačius konkrečią turto dalį į ją bus galima nukreipti išieškojimą ir akcentuoja, jog išieškotojas, gindamas savo pažeistas teises, turėtų veikti operatyviai, kad nebūtų nepagrįstai varžomos kitų asmenų (kitų bendraturčių) teisės apribojus disponavimą visu turtu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį neteisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo priėmimą, todėl nutartis panaikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Kauno teritorinės muitinės pareiškimo priėmimo klausimą, perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Algimantas Kukalis