Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjos viešosios įstaigos „Kupiškio ligoninė“ skundą atsakovei Centrinei projektų valdymo agentūrai, trečiasis suinteresuotas asmuo – viešoji įstaiga „Respublikinė Panevėžio ligoninė“, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. Nr. IT06 sprendimo ir Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. 21R- (AG-570/07-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, projekte buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT06 ir pradėtas pažeidimo tyrimas. CPVA 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 2022/2-1733 „Dėl pradėtų įtarimų projekte Nr. J02-CPVA-V-08-0001“ projekto vykdytoja buvo informuota apie pradėtą pažeidimo tyrimą. Projekto vykdytojos paprašyta per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo pateikti paaiškinimus ir kitus dokumentus, kurie gali turėti įtakos pažeidimų tyrimo eigai. 2022 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 12-83 „Dėl pradėtų tyrimų projekte Nr. J02-CPVA-V-08-0001 paaiškinimo pateikimo“ Projekto vykdytoja pateikė paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo.

Atsakovė, atlikusi pažeidimų tyrimą ir įvertinusi pirkimo dokumentus, pareiškėjos teiktus paaiškinimus, teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką, faktines aplinkybes, priėmė Agentūra 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, kuriuo nustatė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas bei 17 straipsnio 1 dalies įtvirtintus skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nes pirkimo laimėtoju pripažino tiekėjo pasiūlymą, kuris neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų kvalifikacijos reikalavimų. Apie priimtą Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą projekto vykdytojas buvo informuotas per Europos Sąjungos struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos 2014-2020 metų laikotarpio projektų įgyvendinimo posistemį 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešimu.

Pareiškėja 2022 m. spalio 7 d. pateikė Komisijai skundą „Dėl VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dėl pažeidimo IT06, prašydama panaikinti 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

Komisija, vadovaudamasi IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. AG-570/07-2022, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros ir Komisijos sprendimais, 2022 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pagal byloje pateiktus dokumentus nustatyta, kad Kupiškio ligoninė (pareiškėja) yra Projekto partnerė, o Panevėžio ligoninė (trečiasis suinteresuotas asmuo) yra Projekto vykdytoja. Šie asmenys kartu įgyvendina Projektą.

Pareiškėja skunde nurodo, jog nesutinka su Komisijos vertinimu, kad Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes tik Projekto vykdytojai – trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei). Pareiškėjos vertinimu, minėtas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes ir Projekto partneriai – Kupiškio ligoninei.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ne kartą yra konstatavęs, kad neatsiejami konstitucinio teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. kovo 17 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimus, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą). Neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 14 d., 2011 m. vasario 14 d., 2012 m. birželio 29 d. nutarimus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), remdamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu taikoma kiekvienam asmeniui, esančiam padėtyje, kuri leidžia manyti, kad institucija sukėlė jam pagrįstų vilčių dėl suteiktų konkrečių garantijų (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444?2863/2011).

Teismas pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą/Komisiją yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą/Komisiją negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą).

Teismas pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą/Komisiją teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą/Komisiją realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėja turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas/Komisija, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas/Komisija gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, jog CPK 5 straipsnyje įtvirtinta ne bet kurio, bet tik suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą (LAT 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Asmuo neturi tokios galimybės, prašydamas apginti ne jo paties, o kito asmens teisę, nes tai reikštų neleistiną įsikišimą į kito asmens laisvės sritį (LAT 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, nagrinėjant pareiškėjos skundą, privalu nustatyti, ar pareiškėja turi objektyviai egzistuojančią subjektinę teisę (teisinį suinteresuotumą) kreiptis į teismą/Komisiją teisminės gynybos, ginčijant administracinį aktą – Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar pareiškėjos skundžiamas Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas jai sukelia teisines pasekmes.

Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 528 (toliau – ir Taisyklės) 2.32 papunktyje nurodyta, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto vykdytojas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, atsakingi už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą, ir, kai teikiama valstybės pagalba, – subjektas, kuris gauna šią pagalbą, išskyrus atvejus, kai valstybės pagalbos vienam ūkio subjektui suma nesiekia 200 000 Eur ir veiksmų programos prioriteto įgyvendinimo priemonės įgyvendinimo plane finansavimą teikiantis subjektas nurodomas atsakingas už projektų inicijavimą arba inicijavimą ir įgyvendinimą. Įgyvendinant finansines priemones projekto vykdytoju laikomas fondų fondo valdytojas arba, jeigu fondų fondas nesteigiamas, finansinės priemonės valdytojas, 2.48 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjas – viešasis ar privatus juridinis asmuo, juridinio asmens filialas ar atstovybė, taip pat fizinis asmuo, teikiantys paraišką finansuoti projektą.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 (toliau – ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės) 162 punkte nurodyta, kad su pareiškėju, kurio projektą nuspręsta bendrai finansuoti iš ES struktūrinių fondų lėšų, įgyvendinančioji institucija raštu sudaro dvišalę projekto sutartį. Su pareiškėju sudarius sutartį, pareiškėjas tampa projekto vykdytoju.

Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 163 punktą tuo atveju, jeigu projektas įgyvendinamas kartu su partneriu (-iais), projekto vykdytojas atstovauja visiems partneriams projekto sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimais ir privalo užtikrinti, kad partneris (-iai) būtų tinkamai informuotas (-i) apie jo (jų) pareigas, susijusias su projekto sutarties vykdymu ir projekto įgyvendinimu, taip pat laikytųsi visų su projekto įgyvendinimu susijusių įsipareigojimų, nustatytų projekto sutartyje ir šiose taisyklėse. Iki projekto sutarties pasirašymo projekto vykdytojas su partneriu (-iais) sudaro sutartį, kurioje nustato tarpusavio teises ir pareigas įgyvendinant projektą, išskyrus atvejus, kai projektų finansavimo sąlygų apraše nustatyta kitaip.

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 317 punkte nurodyta, jog įgyvendinančioji institucija apie pažeidimo tyrimo rezultatus per informuoja projekto vykdytoją ir ministeriją. Minėtų taisyklių 330 punkte nurodyta, jog visais šiose taisyklėse nustatytais atvejais sprendimus dėl išmokėtų projekto finansavimo lėšų ir (ar) kitų lėšų grąžinimo priima įgyvendinančioji institucija. Apie priimtą sprendimą dėl lėšų grąžinimo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos įgyvendinančioji institucija informuoja projekto vykdytoją pateikdama sprendimo kopiją. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 493 punkte įtvirtinta, jog pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba ministerijai Taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais.

Bylos medžiaga patvirtina, jog 2018 m. kovo 20 d. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto J02-CPVA-V-08-0001 „VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės tuberkuliozės diagnostikos ir gydymo infrastruktūros modernizavimas ir gydymo efektyvumo didinimas“ finansavimo ir administravimo sutartis (Projekto sutartis) buvo sudaryta tarp atsakovės (Agentūros) ir trečiojo suinteresuotojo asmens (Panevėžio ligoninės). Būtent Projekto vykdytoja Projekto sutartimi įsipareigojo tinkamai įgyvendindamas Projektą, pasiekti Projekto sutarties 1 priede nurodytą Projekto tikslą, uždavinius ir rezultatus (Projekto sutarties 2.1 papunktis), vykdyti įvairius papildomus Projekto įgyvendinimo reikalavimus, pavyzdžiui: vykdyti viešuosius pirkimus, teikti mokėjimo prašymus ir juose deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, teikti ataskaitas ir kt. Siekiant įgyvendinti Projekto sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, Projekto sutartis leido Projekto vykdytojai (Panevėžio ligoninei) pasitelkti partnerius, kuriems atskirų, tarp Projekto vykdytojos sudarytų, sutarčių ir susitarimų pagrindų būtų deleguota dalis Projekto vykdytojos pareigų. Projekto vykdytojai projektui įgyvendinti skiriama iki 708 369,76 Eur (septynių šimtų aštuonių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 76 ct) projektui skirtų finansavimo lėšų Projekto sutarties 3.1 papunktyje nurodytoms tinkamoms finansuoti išlaidoms apmokėti. projekto vykdytoja įsipareigoja iš savo ir (arba) partnerio lėšų apmokėti Projektų sutarties 3.1 papunktyje nurodytas tinkamas finansuoti išlaidas, kurio nėra apmokamos Projektų sutarties 3.2 papunktyje nurodytoms lėšoms, ir visas tinkamumo finansuoti reikalavimų neatitinkančias projekto išlaidas (Projekto sutarties 3.2 papunktis).

Šiuo aspektu paminėtina, jog pagal Projekto sutarties 2021 m. balandžio 19 d. pakeitimą Nr. 2021/2-2521, vienas iš Projekto vykdytojos pasitelktų partnerių yra ir pareiškėja, kuri Projekto vykdytojos įgyvendinamam Projektui vykdė ginčo Pirkimą, ir kuris turėjo būti apmokėtas iš Projektui įgyvendinti skirtų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. Nei Projekto vykdytojos, nei pareiškėjos (Projekto vykdytojos partnerės) nuosavos lėšos Pirkimui nebuvo skiriamos. Dėl šios priežasties, siekiant apmokėti Pirkimu įsigytą Pirkimo objektą, Projekto vykdytoja (Panevėžio ligoninė) turėjo pareigą pateikti mokėjimo prašymą ir jame deklaruoti tinkamų finansuoti išlaidų sumas, o Agentūra, įvertinusi tinkamų ir netinkamų finansuoti išlaidų sumas, išmokėti Projekto vykdytojai pagal Projekto sutartį skirtą finansavimą.

Taigi, prieš tai nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tiesioginių teisinių santykių grandis, kuri susijusi su Projekto įgyvendinimu ir finansavimo skyrimu, yra susiklosčiusi tarp Agentūros ir Projekto vykdytojos (Panevėžio ligoninės). Pažymėtina, jog šiuo atveju, byloje nėra duomenų, kad tarp pareiškėjos ir Agentūros buvo sudaryta projektavimo sutartis ir/ar šiuos asmenis būtų sieję tam tikri sutartiniai santykiai. Teismas vertina, jog nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad Agentūra, priimdama ginčijamą 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei) pritaikyta finansinė korekcija, pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina, kad pareiškėja skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kaip ginčijamas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, t. y. jis daro įtaką pareiškėjos, kaip suinteresuoto asmens, teisinei padėčiai ir kad yra būtina ginti pareiškėjos pažeistas teises ar teisėtus interesus. 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, kuriuo trečiajam suinteresuotajam asmeniui (Panevėžio ligoninei) pritaikyta finansinė korekcija, nėra jokių imperatyvaus pobūdžio nurodymų pareiškėjai. Skundžiamu 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pareiškėjai, priešingai nei trečiajam suinteresuotajam asmeniui Panevėžio ligoninei, jokios pareigos ar teisės nesukuriamos, nepakeičiamos ir nepanaikinamos, tiesiogiai neveikiami jos įstatymais saugomi interesai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad asmuo, pateikęs skundą dėl administracinio sprendimo, kuris jam nesukelia teisinių pasekmių, nelaikytinas suinteresuotu asmeniu, turinčiu reikalavimo teisę į tokį viešojo administravimo subjekto sprendimo panaikinimą. Skundžiamas Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas yra administracinis aktas, sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes tik konkrečiam subjektui – asmeniui, t. y. konkrečiai trečiajam suinteresuotam asmeniui – Panevėžio ligoninei.

Atkreiptinas dėmesys, jog Pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 493 punktą pareiškėjai ir projektų vykdytojai įgyvendinančiųjų institucijų sprendimus ar veiksmus (neveikimą) skundžia Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka arba ministerijai šių taisyklių 494 punkte nustatytais atvejais. Projektų vykdytojai ministerijos pagal Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 494 punktą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtus sprendimus skundžia Vilniaus apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Nors pareiškėja skunde teigia, kad ji turi teisę ginčyti Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, tačiau kalbinė, sisteminė ir loginė Konstitucijos, ABTĮ bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 494 punkto analizė suponuoją priešingą išvadą, nes kaip jau buvo minėta pareiškėja, kaip juridinis asmuo, neturi teisės ginčyti Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, nes šis jis jai asmeniškai jokių teisių ir pareigų nenustato, nepakeičia ir nepanaikina.

Pareiškėja skunde mini ir kartu su skundu pateikė 2021 m. balandžio 23 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. S-2103, kuri buvo sudaryta tarp Panevėžio ligoninės ir pareiškėjos. Šia Jungtinės veiklos sutartimi kaip nurodė pareiškėja skunde, susitarta kooperuojant turtą, darbą, žinias ir žmogiškuosius išteklius bendrai įgyvendinti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą Projektą. Nors pareiškėja skunde nurodo, jog Komisija 2022 m. lapkričio 14 d. sprendime minėtos Jungtinės veiklos sutarties nevertino, tačiau ši tiesioginių teisinių santykių grandis yra susiklosčiusi tarp Projekto vykdytojos ir pareiškėjos atskiros sutarties pagrindu. Minėta Jungtinės veiklos sutartis yra nesusijusi su atsakove. Šiuo atveju, pareiškėja teikdama skundą Komisijai ginčijo būtent Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą, todėl Komisija pagrįstai nevertino minėtos Jungtinės veiklos sutarties ir jos turinio, kadangi ji taip pat nėra susijusi su ginčijamu 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu.

Dar daugiau, teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos minimos Jungtinės veiklos sutarties, pažymi, jog CK 6.969 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis samprata. Šia sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Byloje esančios Jungtinės veiklos sutartyje apibrėžiant Projekto vykdytojo pareigas, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad Projekto vykdytoja (Panevėžio ligoninė): rengia Projekto investicijų projektą, vadovauja Projekto vykdymui, ruošia ir teikia Agentūrai mokėjimo prašymus, mokėjimo prašymų grafikus, išlaidų pagrindimo dokumentus ir kitus dokumentus, susijusius su Projekto vykdymu (4.1.1 punktas); Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdo viešųjų pirkimų procedūras Projekte numatytoms veikloms įgyvendinti. Sudaro komisijas, vykdysiančias viešųjų pirkimų procedūras. Yra atsakingas už tinkamą visų viešųjų pirkimų procedūrų vykdymą ir viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą bei jų vykdymą (4.1.2 punktas); vykdo mokėjimus už nupirktas prekes ir suteiktas paslaugas, naudoja lėšas pagal patvirtintą Projekto sąmatą, lėšų panaudojimą pagrindžia išlaidų apmokėjimą įrodančiais dokumentais, turinčiais teisinę galią bei patvirtinančiais faktines išlaidas. Taigi, Jungtinės veiklos sutartimi šalis (pareiškėją ir Panevėžio ligoninę) sieja civiliniai teisiniai santykiai, o ne administraciniai, t. y. Jungtinės veiklos sutarties (tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuotojo asmens) santykiai nepatenka į viešojo administravimo sritį.

Paminėtina, jog remiantis Jungtinės veiklos sutarties nuostatomis, Projekto vykdytoja įgyja teisę regreso tvarka reikalauti, kad Projekto partneris savo lėšomis padengtų netinkamas finansuoti išlaidas. Tokiu būdu būtų sprendžiama, ar pareiškėja yra atsakinga už trečiojo suinteresuotojo asmens patirtus nuostolius ir/ar dalį nuostolių.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo argumentų, jog kiekvienas Projekto dalyvis Projektą vykdė individualiai, pats teikė visus reikiamus dokumentus, pažymi, kad Jungtinės veiklos sutarties 4.4 punkte įtvirtinta išraiška – kiekviena šalis įsipareigoja savo lėšomis padengti savo įgyvendinamų Projekto veiklų nekompensuojamų išlaidų dalį bei sugeneruotas netinkamas išlaidas, jei tokių patirtų, t. y. netinkamos išlaidos padengiamos iš tos šalies lėšų, kuri tas netinkamas išlaidas patyrė – savaime nereiškia, kad Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sukelia tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjai. Kaip teisingai nurodė atsakovė, Projekto sutartimi finansavimas Projekto veiklų įgyvendinimui yra skirtas Projekto vykdytojai, o ne pareiškėjai, todėl Agentūra 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos išskaičiuojamos iš Projekto vykdytojos kartu su mokėjimo prašymais teikiamų patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

Pareiškėja skunde nurodo, jog Komisija nustačiusi, kad skundžiamas Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Projekto vykdytojai (Panevėžio ligoninei), o ne pareiškėjai, turėjo nustatyti 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėja taip pat skunde nurodo, jog Komisija privalėjo jos skundą palikti IAGNTĮ 20 straipsnio 5 dalies pagrindu (skundą padavė suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011). Konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Kaip matyti, šiuo konkrečiu atveju Komisija vadovaudamasi LVAT praktika, IAGNTĮ 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 2022 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. AG-570/07-2022, kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuo aspektu paminėtina, jog Komisija priimdama 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą nekonstatavo, jog skundą padavė neįgaliotas asmuo, nes nagrinėjamu atveju skundo priėmimo stadijoje nebuvo galima patikrinti, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą. Kaip matyti, materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjos teise į reikalavimo patenkinimą, buvo analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Tik įvykdžiusi teisės aktuose įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustačiusi pareiškėjos suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, IAGNTĮ 6 straipsnio prasme, Komisija galėjo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Komisija 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą bei sprendė, jog pareiškėjos ginčijamas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas, jai nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

Įvertinus aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, sutiktina tiek su atsakovės, tiek ir su Komisijos pozicija, kad skundžiamas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas sukelia teisines pasekmes Projekto vykdytojai, t. y. Panevėžio ligoninei, o ne pareiškėjai (Kupiškio ligoninei). Šiuo atveju, pareiškėjos kaip neturinčios reikalavimo teisės šalies dėl Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo panaikinimo prašymas yra atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog ginčijamas Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo motyvų išdėstymas aiškus ir nedviprasmiškas, byloje nenustatyta, jo priėmimo metu buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ar netinkamai pritaikyti aktualūs teisės aktai. Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendime, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei pritaikius aktualų teisinį reguliavimą yra aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Taigi, naikinti Agentūros 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo ir Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjos viešosios įstaigos „Kupiškio ligoninė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.