Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Gedeikio, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7337-945/2014 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui AB SEB bankui, tretiesiems asmenims L. D., K. D., A. Š. dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškovo A. K. ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti pasibaigusia 2007 m. kovo 21 d. tarp ieškovo ir atsakovo AB SEB bankas sudarytą laidavimo sutartį Nr. 0307-1010, atmestas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimas panaikintas, priimtas naujas sprendimas – ieškovo A. K. ieškinys patenkintas – 2007 m. kovo 21 d. tarp ieškovo A. K. ir atsakovo AB SEB banko sudaryta laidavimo sutartis Nr. 0307-1010 prie Kreditavimo sutarties Nr. 0360707124890-64 pripažinta pasibaigusia. Taip pat teismas priteisė iš atsakovo AB SEB banko 2268,12 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. K., valstybei – 37,15 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.Ieškovas A. K., atstovaujamas advokato Mindaugo Gedeikio, kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas paskirstyti nepaskirstytas bylinėjimosi išlaidas ir iš atsakovo AB SEB bankas papildomai priteisti 1366,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, paskirstė tik dalį bylinėjimosi išlaidų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. K., atstovaujamo advokato Mindaugo Gedeikio, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.Teismas nurodė, kad CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo teisė išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai to nepadaro pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitęs ar panaikinęs aukštesnės instancijos teismas. Tačiau CPK yra vientisas teisės aktas, todėl jo nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai. Atitinkamai ir CPK 93 straipsnio 5 dalies norma taikytina atsižvelgiant į jos santykį su CPK 277 straipsnyje numatytu papildomo sprendimo institutu, jo tikslais. Kokia procesinės teisės norma turi būti vadovaujamasi ir kurio teismo kompetencijai priskirtina spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, priklauso nuo konkrečių kiekvienos bylos faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 15 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino. Iš Kauno apygardos teismo sprendimo turinio ir rezoliucinės dalies matyti, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė byloje dalyvavusių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, t. y. priteisė ieškovui tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme turėtas išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas motyvuojamoje sprendimo dalyje nurodė, kad ieškovo ir valstybės visų instancijų teismuose turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovui ir valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1, 2, 3 d., 98 str. 3 d.). Ieškovo prašymas dėl papildomų išlaidų priteisimo yra grindžiamas tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas ieškovo ieškinį, paskirstė tik dalį ieškovo procese patirtų bylinėjimosi išlaidų. Esant tokiai faktinei situacijai, ieškovas, manydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo teisę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo į apeliacinės instancijos teismą pagal CPK 277 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo, o ne pirmosios instancijos teismo kompetencijai priskirtinas klausimo dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo sprendimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. K., atstovaujamas advokato Mindaugo Gedeikio, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą; jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas. Taigi įstatymu nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Vis dėlto nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisė galutinai numatyta pirmosios instancijos teismui, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio aukštesnės instancijos teismo, kai šios išlaidos yra aiškiai šalių turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas šalies prašymas jas atlyginti ir nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014). Apeliantas nurodo, kad už teisinių paslaugų suteikimą pirmosios instancijos teisme Kauno apygardos teismas priteisė 884,86 Eur (3055,25 Lt) sumą, tačiau liko nepriteista 455,57 Eur (1573 Lt), nors prašymas dėl šios sumos priteisimo Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas 2014 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu. Kauno apygardos teismas taip pat nepaskirstė ieškovo išlaidų, sumokėtų už kasacinio skundo rengimą – 911,35 Eur, nors prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2015 m. rugpjūčio 19 d. Šiuos apelianto argumentus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 28–30, 131–133).Nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkino ieškovo A. K. apeliacinį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkino ir išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau galimai neįvertino visų byloje esančių rašytinių įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų. Taigi apeliacinės instancijos teismas įvykdė CPK 93 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nes panaikinęs apylinkės teismo sprendimą, atitinkamai pakeitė bylinėjimosi išlaidų pasiskirstymą. Tačiau liko neišspręsta dalis apelianto turėtų išlaidų pirmosios ir kasacinės instancijų teismuose. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, iš tikrųjų bylinėjimosi išlaidų klausimas jau buvo išspręstas taip, kaip nustatyta nurodytoje proceso teisės normoje, bet liko neišspręsta tik dalis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad sistemiškai aiškinant CPK 93 straipsnyje suformuluotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas ex officio turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 str. 5 d.). Tokio klausimo perdavimas spręsti pirmosios instancijos teismui prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 str.). Nurodytas teismo procesinis veiksmas galimas tik tuo atveju, jeigu iš viso nebūtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismui, ieškovo vertinimu, neišsprendus visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, šis klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą (nutartį) (CPK 277 str. 1 d. 3 p., 2, 3 dalys). CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis prieš tai minėta kasacinio teismo nutartimi likusių nepaskirstytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-555-153/2016, kadangi šios išlaidos yra aiškiai apelianto turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas ieškovo atstovo prašymas jas atlyginti, dėl to nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.