- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-10
- Bylos Nr.
- e2YT-139-1139/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02225-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ilona Rimkuvienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei Turto bankui
- Advokatai
- Rita Lankutienė
- Kategorijos
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę, kad A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, likusį po jos sutuoktinio V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai šį turtą valdydama ir valdė jį kaip savą. Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, likusį po motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai šį turtą valdydama ir valdo kaip savą. Nurodė, kad po motinos mirties liko palikimas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
1.1. Nurodė, kad pareiškėjos tėvams 1973 metais buvo suteikta teisė naudotis žemės sklypu gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai, sutinkamai su 1973-09-05 Mažeikių rajono architekto patvirtintu projektu. Pareiškėjos turimame žemės sklypo plane su statinių išdėstymu jame yra spaudas „statybos darbams vykdyti leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 1973-10-09; galioja iki 1975-10-09“. Statinius pareiškėjos tėvai pasistatė nurodyto leidimo galiojimo laikotarpiu, tačiau teisiškai neįregistravo. Tai yra statiniai adresu (duomenys neskelbtini), kur abu pareiškėjos tėvai gyveno iki savo mirties.
1.2. Tėvui priklausiusią ½ dalį statinių, po jo mirties 1979 metais, faktiškai tą turtą valdydama priėmė jo sutuoktinė, pareiškėjos mama A. R., kadangi ji liko gyventi savo namų valdoje ir iki pat savo mirties namus tvarkė, remontavo, prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius. Visą turtą valdė kaip savo, tačiau palikimo priėmimo fakto neįformino. Tėvui mirus pareiškėja tebebuvo nepilnametė, kiti vaikai jau buvo pilnamečiai, tačiau nei pati mama, nei pilnamečiai vaikai dėl palikimo, likusio po tėvo mirties, į notarą nesikreipė, tėvo turtas savaime perėjo mamai, niekas dėl to pretenzijų nereiškė.
1.3. 1987m. pareiškėja ištekėjo, gyveno netoli motinos namų, tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, visokeriopai mamai padėjo, o ilgainiui mamai senstant ir jos sveikatai prastėjant, perėmė visos tėvų namų valdos ir žemės sklypų valdymą. A. R. pasitikėjo dukra, todėl 1995-10-31 Sutartimi perleido dukrai savo turimą teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, o 2002-09-17 surašė įgaliojimą, kuriuo pavedė dukrai tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo į 3,17 ha žemės sklypą reikalus. 2003 metais mamai mirus, pareiškėja, nenorėdama apleisti statinių, saugodama turtą nuo galimų grėsmių, persikėlė gyventi į tėvų namus su visa šeima ir nuo tada nepertraukiamai ten gyvena. Per tą laiką mokėjo reikiamus mokesčius, iš esmės suremontavo esamus statinius - namą apšiltino, pakeitė stogo dangą, įrengė vandentiekio inžinerinius tinklus, t. y., visu turtu naudojasi, jį valdo kaip savo. Tėvams priklausiusio turto valdymo nepertraukiamumą labai gerai patvirtina pareiškėjos turimos sąskaitos už sunaudotą elektrą iki šiol vartotoju tebėra įvardijama A. R., tačiau mokėjimai vykdomi sistemingai tiek mamai esant gyvai, tiek jai mirus (duomenys neskelbtini).
1.4. Po tėvų mirties likusį palikimą būtų galėję priimti jų keturi vaikai, nes pareiškėja tuo metu dar turėjo brolį ir dvi seseris. Brolis G. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini); sesuo B. Ž.. gim. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini); sesuo Z. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties niekas į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta. VĮ Registrų centro išduotoje pažymoje apie asmens duomenis A. R. vaikai nurodomi tik du - pareiškėja ir jos sesuo Z. J.; kiti nėra įregistruoti dėl galimai techninių duomenų neatitikimų.
1.5. Likusi viena pati savo tėvų turto paveldėtoja, valdžiusi jų turtą kaip savo nuo pat jų mirties ir tebevaldydama iki šiol, pareiškėja kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimo priėmimo faktiškai valdant, t. y. faktą, kad tėvo turtą faktiškai valdydama priėmė mama, o mamos turtą faktiškai valdydama priėmė pareiškėja. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas palikimo priėmimui.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad jog nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).
4. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos R. B. tėvai yra V. R. ir A. R.. Tėvas V. R. mirė (duomenys neskelbtini), motina A. R. mirė (duomenys neskelbtini), kurios pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą yra pareiškėja. Iš Gyventojų registro pažymos matyti, kad V. R. ir A. R. turėjo dar vieną dukrą – Z. J., mirusi (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjos (duomenys neskelbtini) gimimo akto įraše nurodyta, kad ji yra penktas vaikas, likę gyvi keturi. Pareiškėja nurodė, kad ji dar turėjo brolį G. R., miręs (duomenys neskelbtini), ir sesę B. Ž., mirusią (duomenys neskelbtini) Gyventojų registras duomenų apie G. R. neturi.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad A. R. po savo sutuoktinio V. R. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų nustatyta, kad 1973 m. rugpjūčio 8 d. sutarties dėl žemė sklypo perdavimo individualinio gyvenamojo namo statybai kaimo vietovėje, nustatyta, kad V. R. buvo suteikta teisė naudotis žemės sklypu gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Nurodyta, kad statyba baigti iki 1974 m. gruodžio 31 d. Iš žemės sklypo plano, skirto 1973 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 7 R. V., M., gyvenamo namo statybai, 0,15 ha, nustatyta, kad statybos vieta (duomenys neskelbtini) gyvenvietė ir statybos darbams vykdyti leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas 1973 m. spalio 9 d. galioja iki 1975 m. spalio 9 d. Pareiškėjos teigimu, statiniai buvo pastatyti statybos leidimo galiojimo laikotarpiu, tačiau jie liko neįregistruoti. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 21 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos A. R. vyras V. R., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. paskelbtos nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdė 3,17 ha miško. Faktas nustatytas dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą atkūrimo.
7. Nustatyti duomenys patvirtina, kad V. R. iki mirties turėjo turto. Dėl jo palikimo priėmimo į notarų biurą nei vienas iš įpėdinių nesikreipė. Iš Mažeikių rajono 3-ojo notarų biuro notarės D. V. 2021 m. rugsėjo 29 d. pažymos nustatyta, kad V. R. ir A. R. paveldėjimo bylos nėra užvestos. Pareiškėja nurodė, kad ji buvo nepilnametė, o kiti vaikai gyveno atskirai ir nepretendavo į tėvo palikimą, viską valdė motina A. R..
8. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Reivyčių seniūnijos pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjos motina A. R., kurios turtą ji paveldi, mirusi (duomenys neskelbtini), buvo V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė (santuoką sudaryta (duomenys neskelbtini)). Iš prie pareiškimo pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja tėvui mirus buvo nepilnametė (17 m.) ir gyveno kartu su motina, kuri, kaip nurodė pareiškėja, visą savo sutuoktinio paliktą turtą faktiškai valdė iki pat savo mirties. Liko gyventi statiniuose, kurie statyti iki tėvo mirties, tačiau nebuvo įregistruoti. Netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent jos motina A. R. po savo sutuoktinio V. R. mirties priėmė jo paliktą palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, teismas neturi jokio pagrindo. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtina, kad būtent A. R. po savo sutuoktinio mirties ėmėsi veiksmų atkurti savo sutuoktinio nuosavybės teises į turėtą žemę (1996 m. liepos 29 d. Telšių apskrities valdytojo administracijos sprendimas). Be to, yra duomenys, kad jos vardu ėjo sąskaitos už elektrą, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Teismas šiuo atveju neturi jokio pagrindo netikėti pareiškėjos pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent jos motina po savo sutuoktinio mirties rūpinosi turtu, kurį paliko jos sutuoktinis, elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą ir priėmė jo paliktą palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti. Niekas pretenzijų į V. R. palikimą nereiškė.
9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjos motina A. R. priėmė savo sutuoktinio V. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktai nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad R. B. po savo motinos A. R. mirties priėmė jos palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.
10. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad A. R. vardu registruotas šis nekilnojamasis turtas : -žemės sklypas, kurio plotas 3,1700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2002 m.); - žemės sklypas, kurio plotas 0,1900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigytas 1996 m.); žemės sklypas, kurio plotas 0.2500 ha. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (įsigytas 1996 m.).
11. Pareiškėja teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, kurie nėra įregistruoti viešajame registre. Ji po motinos mirties liko gyventi tuose namuose, jį prižiūrėjo, gerino ir mokėjo mokesčius. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Reivyčių seniūnijos 2021 m. rugpjūčio 13 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. B., gimusi (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai po mamos mirties (nuo 2003 m.) pradėjo gyventi paliktame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurį su sutuoktiniu pavyzdingai tvarko, prižiūri pastatus ir sodybą. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad 1995 m. spalio 31 d. sutartimi A. R. perleido dukrai savo turimą teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės atstatymą, o 2002 m. rugsėjo 17 d. surašė įgaliojimą, kuriuo pavedė dukrai tvarkyti nuosavybės teisių atkūrimo į 3,17 ha žemės sklypą reikalus. Taip pat nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) 2011 m. spalio 17 d. pastatytas šiltnamis, objektas nurodytas „Gyvenamasis namas“. Iš 2011 m. spalio 17 d. garantijos sertifikato matyti, kad apšiltintas visas namas be verandos, nurodyta - pastatas „Gyvenamasis namas“, esantis (duomenys neskelbtini), keistas stogas, atlikti kiti darbai, kuriuos apmokėjo R. B. 2013 m. liepos 4 d.; 2013 m. gegužės 17 d.. Taip pat pateikti duomenys, kad R. B. sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų ir mokėjo komunalinius mokesčius. Komunalinių atliekų surinkimo viešoji sutartis sudaryta 2006 m. balandžio 23 d. su R. B., adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Pakuočių atliekų ir stiklo pakuočių surinkimo konteinerių panaudos sutartį R. B. sudarė 2016 m. vasario 1 d., nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Iš Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimo matyti, kad jis siųstas R. B., adresu (duomenys neskelbtini).
12. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja R. B. po motinos A. R. mirties su motinos paliktu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkė, turinti teisę į palikimą ir po motinos mirties priėmė jos paliktą palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti ir jį valdė kaip savo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja R. B. priėmė savo motinos A. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) po sutuoktinio V. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini)) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti paveldėjimo teisių įgyvendinimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.