Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. L., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.L. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VMI specialistės 2008 m. liepos 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2008 m. liepos 30 d., operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad R. L., neįsigijęs verslo liudijimo, nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą (kambarius), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnį, 35 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.3 punkto nuostatas ir įvykdė veiką, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)172 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

R. L. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, neįgijęs verslo liudijimo ir neįregistravęs individualios veiklos, 2008 m. liepos 30 d. apie 16:00 val. nuomojo jam nuosavybės teise priklausančius kambarius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (priedo – administracinės bylos 42 - 43 lapai), tiek skundžiamajame nutarime (b.l. 8-9) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnį bei 35 straipsnio 2 dalį, Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, 2.3 punkto reikalavimus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių (toliau – ir Mokesčių administratoriaus informavimo taisyklės) 4 punkto reikalavimus. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, nustato, jog norint užsiimti patalpų nuoma yra būtinas verslo liudijimas (50 punktas). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 35 straipsnio 2 dalis nustato pareigą nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pradėjusiam vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, informuoti mokesčių administratorių. Teisę verstis verslo liudijime nuodytos rūšies veikla suteikia išduotas verslo liudijimas (Taisyklių 2.3 punktas). Aiškinant šią teisės akto normą, darytina išvada, kad subjektas, kuriam ši norma adresuota, besąlygiškai privalo turėti verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, kitu atveju vertimasis individualia veikla yra laikomas neteisėtu ir užtraukia administracinę atsakomybę. Prieš išduodant verslo liudijimą turi būti sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (Įstatymo 26 straipsnis). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, inter alia privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą bei pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (Mokesčių administratoriaus informavimo taisyklių 4 punktas).

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn buvo pareikštas kaltinimas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį. Tai blanketinė teisės norma. Administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tada, kada asmuo užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Ši teisės norma bendroji. Tačiau jei asmuo verčiasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturėdamas licencijos veiklai, kuriai reikalinga licencija, arba kitokiu neteisėtu būdu (pavyzdžiui be verslo liudijimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka išduoto dokumento, patvirtinančio nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla, įtraukta į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą veiklos rūšių sąrašą - Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.) atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 173 straipsnį. Tokia teisės norma laikytina specialia, nes privalomas objektyvinės pusės požymis licencijos neturėjimas arba kitoks neteisėtas būdas. Teisės normų konkurencijos atveju taikytina specialioji teisės norma, siekiant subtiliau apspręsti atsakomybės ribas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N17– 1995/2006, nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3479/2008).

R.L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, neįgijęs verslo liudijimo ir neįregistravęs individualios veiklos, 2008 m. lipos 30 d. apie 16:00 val. nuomojo jam nuosavybės teise priklausančius kambarius, esančius (duomenys neskelbtini), Palangoje. Kaltinimas pareikštas dėl pradėtos veiklos vykdymo neteisėtu būdu: 1) nesumokėjus pajamų mokesčio; 2) neinformavus mokesčio administratoriaus. Minima veika suponuoja administracinę atsakomybę ne pagal administracinį teisės pažeidimą, įtvirtintą ATPK 172 straipsnio 1 dalyje, o pagal kitą specialią teisės normą, kuri už tai ir numato administracinio poveikio priemonių taikymą. Daroma išvada įgalintų grąžinti bylą tirti iš naujo, bet draudimas sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėtį, nesant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą skundo būtent dėl teisės pažeidimo perkvalifikavimo į kitą administracinį teisės pažeidimą, numatantį griežtesnę administracinę nuobaudą, eliminuoja tokį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N12-1209-04).

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas pirmosios instancijos teismui suteikia teisę panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tai atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Tačiau dėl aukščiau paminėtųjų aplinkybių teismas negali sunkinti traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens padėties ir pakeisti veikos kvalifikacijos, inkriminuojant veiką, už kurios įvykdymą numatyta griežtesnė administracinė nuobauda. Tačiau teismas, nežiūrint to, kad neturi teisės sunkinti asmens padėties, siekdamas atskleisti bylos esmę ir pasisakyti dėl visų skunde išdėstytų argumentų, vertina ir faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, jų pakankamumo veikos inkriminavimui aspektu.

Ginčijamame nutarime kaltinimas dėl administracinio teisės pažeidimo įvykdymo grindžiamas 2008 m. liepos 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma, administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.8-9). Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodoma, kad 2008 m. liepos 30 d. 15:15 val., (duomenys neskelbtini), Palanga, pradėjus R.L. veiklos patikrinimą nustatyta, kad „..patikrinimo metu radom išnuomotą vieną kambarį II – ame aukšte, kiti du kambariai antrame aukšte taip pat nuomojami (apsilankymo metu nebuvo gyventojų). Nuomojami kambariai randasi adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga, II aukštas. R. L. nepateikė duomenų apie nuomojamų kambarių nuomos kainą. Patikrinimo metu 2008 metų verslo liudijimo nepateikė (nėra įsigiję), nepateikė ir pirkimo – pardavimo kvitų knygelės, bei „Gyventojo įsigijusio verslo liudijimą pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo“. Nuomojamos patalpos nuosavybės teise priklauso R. L.“...“. 2008 m. liepos 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame R.L. nurodoma, kad „.....patikrinimo metu 2008-07-30 16 val. 10 min. neįgijęs verslo liudijimo nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą (kambarius) adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. R.L. neigė, kad nuomojo patalpas ir už patalpų nuomą gavo pajamų. Patikrinimo metu nuomojamame bute II aukšte radom gyventojus, tačiau nepateikė duomenų apie nuomojamų patalpų savininką ir sumokėtus nuompinigius. Patikrinimo metu nustatytas faktas, kad patalpos – butai, nuomojami siekiant gauti pajamų. Tokiu būdu R.L. pažeidė Gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnį, LR Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklių 2.3 punkto nuostatas....“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Vadovaujantis minėtos ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą ir priimantis galutinį sprendimą byloje, gali pakeisti tik traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens veikos, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole, teisinę kvalifikaciją, tačiau minėta teisės norma jokiu būdu nesudaro galimybės jam savo iniciatyva papildyti kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją.

Analizuojant R.L. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį, nėra aišku kokiais įrodymais ir nustatytais faktiniais duomenimis jam yra reiškiamas kaltinimas dėl patalpų nuomos siekiant gauti pajamų, neįgijus verslo liudijimo ar neįregistravus individualios veiklos. Kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu bei iš pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (administracinės bylos Nr. II-558-162/2008 b.l.32-40), (duomenys neskelbtini), Palanga esančio nekilnojamojo turto – poilsio namų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1K3p savininkais yra ne tik R.L. todėl pačiame protokole turėjo būti fiksuojami duomenys apie turto savininką, identifikuojamos patalpos, kurios buvo sandorio objektu, jas atlygintinai nuomojant. Dėl aukščiau paminėtų priežasčių byloje nesant tinkamai suformuluotam asmeniui reiškiamam kaltinimui, o šį kaltinimą tikslinant ir papildant vis naujomis aplinkybėmis, kurios nurodomos tarnybiniuose pranešimuose, o ne teisės pažeidimo protokole, yra pažeidžiama traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisė į gynybą.

ATPK 256 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įrodymams yra keliama turinio ir formos reikalavimų vienybė, todėl faktiniai duomenys, neatitinkantys šių reikalavimų, negali būti laikomi leistinais įrodymais. Pažymėtina, kad ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad įstatymų nustatyta tvarka surinktų ir užfiksuotų įrodymų įrodomoji galia išlieka visose proceso stadijose ir jie iš naujo paprasti neperžiūrimi. Tuo atveju, kai priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje yra remiamasi liudytojų parodymais, šie įrodymai turi būti surinkti ir fiksuojami įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pažeidimo įvykdymas grindžiamas 2008 m. liepos 30 d. operatyvaus patikrinimo pažyma (administracinės bylos Nr. II-558-162 b.l.27-28), kuria nurodoma, jog patikrinus patalpas (duomenys neskelbtini) Palangos mieste, rastas išnuomotas vienas kambarys 2- ajame pastato aukšte, kiti du kambariai antrame aukšte taip pat nuomojami (apsilankymo metu nerasti gyventojai). 2008 m. liepos 30 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr.179926 (administracinės bylos Nr. II-558-162-2008 b.l.9-10) nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, kad nuomojamas butas (duomenys neskelbtini), Palanga, 2- ame pastato aukšte, kuriame rasti gyventojai, tačiau jie nepateikė duomenų apie nuomojamų patalpų savininką ir sumokėtus nuompinigius. Teisminio nagrinėjimo metu apklausus operatyvų patikrinimą atlikusias liudytojas, pastarosios nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), Palanga, patalpoje žymimoje indeksu 2-18, buvo rasti nuomininkai, kurie nurodė, kad už jų poilsį sumokėjo tėvai. Tačiau iš šių asmenų nebuvo pareikalauta pateikti paaiškinimų, nenustatytos jų tapatybės ir kiti duomenys, taigi leistinais įrodymais neužfiksuotas pats galimai įvykdyto pažeidimo faktas (patalpų nuomos, neįgijus verslo liudijimo faktas), kitos reikšmingos aplinkybės. Dėl šių aplinkybių, teisminio nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti ar apskritai buvo teikiamos mokamos apgyvendinimo paslaugos ir tuo pažeistas aukščiau nurodytas teisinis reglamentavimas. Nenustačius asmenų, kurie tariamai už atlygį nuomojosi gyvenamąsias patalpas, nenustačius jų ryšio su R.L., neidentifikavus pačių nuomojamų patalpų ir šių aplinkybių tinkamai neužfiksavus procesiniais dokumentais, nebuvo tinkamai fiksuota ar tokios paslaugos buvo teikiamos už atlygį, bei ar šias paslaugas teikė būtent R.L. ar kiti patalpų bendraturčiai, kadangi pagal 2002 m. gruodžio 11 d. sutartį, minimų patalpų bendraturčiai yra ne tik R. L. bet ir R. L.. Be to operatyvaus patikrinimo pažymoje, kurioje fiksuoti patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nurodomos kitos aplinkybės nei teisės pažeidimo protokole, nes operatyvaus patikrinimo pažymoje teigiama, kad 2 – ame aukšte rastas išnuomotas 1 kambarys, kiti du kambariai antrame aukšte taip pat nuomojami, tačiau apsilankymo metu nerasti gyventojai (administracinės bylos Nr. II-558-162/2008, b.l. 28), protokole gi nurodoma, kad patikrinimo metu nuomojamame bute 2 ame aukšte rasti gyventojai, kurie nepateikė duomenų apie nuomojamų patalpų savininką ir sumokėtus nuompinigius (administracinės bylos Nr. II-558-162/2008, b.l. 24-25).

Kaip jau minėta nutarime, veikos, kvalifikavimui nepakanka konstatuoti, kad asmuo turi nuosavybę ir yra paskelbęs viešai apie patalpų nuomą. Šios veikos inkriminavimui būtina nustatyti, kad asmuo šia veikla verčiasi, t.y. nuomoja patalpas neįgijęs verslo liudijimo šios veiklos vykdymui ar neįregistravęs individualios veiklos. R.L. nurodė, kad skelbimą pateikė tikėdamasis pradėti nuomoti patalpas, tačiau užtruko pasiruošimo darbai ir verslo liudijimo įsigijimo procesas, todėl skelbimas pasirodė anksčiau nei pradėjo veiklą. Teisminio nagrinėjimo metu vertinant bylos medžiagą, operatyvaus patikrinimo pažymą, ją surašiusių pareigūnių paaiškinimų, akivaizdu, kad tinkamai nebuvo užfiksuotas nei pačios nuomos faktas, nei pačių nuompinigių mokėjimo už suteiktas paslaugas faktas ir šios aplinkybės grindžiamos ir plėtojamos tik pačių operatyvų patikrinimą atlikusių pareigūnių paaiškinimais ir jų vertinimu, todėl nėra surinkta faktinių duomenų, leidžiančių R.L. versiją atmesti kaip nepagrįstą. Nuorodos, kad skelbimai apie patalpų nuomą yra spausdinami nuo 2008 m. birželio mėnesio, tai kad patalpose buvo gausu patalynės, tai, kad po patikrinimo Linkevičiaus sutuoktinė kreipėsi dėl verslo liudijimo išdavimo būtent patalų nuomos veiklai, negali būti laikomi pakankamu pagrindu veiklos inkriminavimui ir tai gali būti tik prielaidos atlikti tam tikrus sankcionuotus veiksmus, siekiant surinkti faktinius duomenis leidžiančius patikrinti ir nustatyti ar asmuo verčiasi (vertėsi) komercine, ūkine ar profesine veikla neteisėtu būdu (neįgijęs verslo liudijimo ar neįregistravęs individualios veiklos). Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti ir tinkamai užfiksuoti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat yra atkreipusi dėmesį, kad teisėtumo principas yra vienas esminių principų, kurių privalo laikytis viešojo administravimo subjektai savo veikloje, ir kuris reiškia, kad visa viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti teisės normų reikalavimus. Šis principas ne sykį akcentuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A1–495–05, P-98-2003, A3-1143-02, Nr. I?-4-05 ir kt.). Taigi konstatavus, kad patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad R.L. nuomojo nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Palangoje, neįsigijęs verslo liudijimo šios veiklos vykdymui, jo atžvilgiu negalėjo būti pradėta administracinės bylos teisena, o pradėta turėjo būti nutraukta, nustačius šias aplinkybes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).

Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų visumos vertinimo teismas konstatuoja, kad nežiūrint šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių dėl netinkamo veikos kvalifikavimo, net ir veikos, numatytos ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įvykdymas yra grindžiamas prielaidomis, o išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą. Todėl vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu 2008 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus nutarimas dėl R.L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl šios veikos įvykdymo nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutarė:

R. L. skundą patenkinti.

Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. Ž5-306 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.