Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.L., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Juozui Adomui Grišanovui, 2008 m. rugsėjo 8 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.L. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2008-08-06 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistės 2008 m. liepos 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad R.L., neįsigijęs verslo liudijimo, patikrinimo metu 2008 m. liepos 30 d. nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą (kambarius), adresu (duomenys neskelbtini) Palanga. Taip pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio 4 dalį ir 26 straipsnį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimo išdavimo gyventojams taisyklių“ 2.3 punkto nuostatas. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK)172 straipsnio 2 dalį.

Konstatuojama.

Atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį iškyla už komercinės ir ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą.

R.L. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis, neturėdamas verslo liudijimo, nuomojo jam nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Palangoje. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 24-25), tiek skundžiamajame nutarime (b.l. 16-17) nurodyta, jog tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 straipsnio 4 dalį, 26 straipsnį bei 35 straipsnio 2 dalį, Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, 2.3 punkto reikalavimus bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių (toliau – ir Mokesčių administratoriaus informavimo taisyklės) 4 punkto reikalavimus.

Taikant ATPK 172 straipsnį būtina vadovautis norminiais aktais, kuriuose reglamentuojama komercinės ir ūkinės veiklos tvarka. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, nustato, jog norint užsiimti patalpų nuoma yra būtinas verslo liudijimas (50 punktas). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 35 straipsnio 2 dalis nustato pareigą nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pradėjusiam vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, informuoti mokesčių administratorių. Teisę verstis verslo liudijime nuodytos rūšies veikla suteikia išduotas verslo liudijimas (Taisyklių 2.3 punktas). Aiškinant šią teisės akto normą, darytina išvada, kad subjektas, kuriam ši norma adresuota, besąlygiškai privalo turėti verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, kitu atveju vertimasis individualia veikla yra laikomas neteisėtu ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 172 straipsnį. Prieš išduodant verslo liudijimą turi būti sumokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis (Įstatymo 26 straipsnis). Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, inter alia privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą bei pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (Mokesčių administratoriaus informavimo taisyklių 4 punktas).

Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: ar ji patenka į individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą, ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduoto verslo liudijimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė) padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Tiek operatyvaus patikrinimo pažymoje (b.l. 27-29), tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 24-25) nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, nuomojo jam nuosavybės teise priklausančius kambarius, esančius (duomenys neskelbtini) Palangoje, antrame aukšte, tačiau šios patalpos nedetalizuojamos. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad patalpos – poilsinės, esančios (duomenys neskelbtini) Palangoje, savininkų yra keletas (b.l. 50-64).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo teigia, jog antrame poilsinės, esančios (duomenys neskelbtini) Palangoje, aukšte jam nuosavybės teise nepriklauso jokios patalpos ir jis šių patalpų neišnuomojo. Toks teiginys administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nepaneigtas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b.l. 32-33, 34-35, 36-38) patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.L. nuosavybės teise priklauso patalpos pirmame (74/200 patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis) ir trečiame aukšte (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/15 statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis), adresu (duomenys neskelbtini) Palanga. Byloje nepateikti rašytiniai įrodymai dėl patalpų, nuosavybės teise valdančio pastatus antrame aukšte, savininko. Institucijos atstovo paaiškinimu (b.l. 78) nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas R.L. pagal nuomininkų paaiškinimus, tačiau duomenų, patvirtinančių, kam nuosavybės teise priklauso antrame aukšte esančios patalpos, nepateikta.

Liudytoja D.E.S. parodė (b.l. 78-79), jog nuomininkai buvo rasti antrame pastato aukšte, galimai – patalpose, antro aukšto plane (b.l. 65) pažymėtose indeksu 2-18. Liudytoja G.V.S. parodė (b.l. 79-80), kad pagal pateiktą planą negali paaiškinti, kokiose konkrečiai antro aukšto patalpose buvo rasti nuomininkai. Liudytoja teigė, kad tik dar kartą apžiūrėjusi patalpas vietoje ir turėdama patalpų planą galėtų konkretizuoti patalpas, kuriose buvo rasti nuomininkai. Abi liudytojos teigė, kad operatyvaus patikrinimo medžiaga bei administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašyti remiantis antrame namo aukšte rastų nuomininkų paaiškinimais, jog patalpas išnuomojo R. bei internete skelbta informacija apie nuomojamas patalpas, kur nurodytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens mobiliojo telefono numeris. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, patalpos, pažymėtos indeksu 2-18, kuriose liudytojos D.E.R. teigimu, buvo rasti nuomininkai, nuosavybės teise priklauso ne jam, bet jo dukrai R.L. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, operatyvaus patikrinimo metu nuomininkai buvo rasti patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso R.P.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad surinkti įrodymai nepakankami R.L. kaltei pagrįsti arba konstatuoti, jog jis pažeidimo nepadarė. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu nutarimas naikintinas ir byla grąžinama Institucijai nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant bylą iš naujo, būtina nustatyti, kokiose patalpose (tiksliai nurodyti patalpų žymėjimą) buvo rasti nuomininkai ir išsiaiškinti, kas yra šių patalpų savininkas, t.y. nustatyti teisės pažeidimo subjektą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus 2008 m. rugpjūčio 6 d. nutarimą, kuriuo R.L. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 750 litų bauda, panaikinti ir bylą grąžinti Institucijai nagrinėti iš naujo.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.