Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų O. P. ir A. P. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Utenos rajono savivaldybė, G. P., R. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad daržinės statybos metus kadastrinių matavimų byloje nurodė patys matininkai. Negali pasakyti, kurioje žemės sklypo dalyje (įsigytoje ar toje, į kurią atkurtos nuosavybės teisės natūra į pareiškėjų protėviams priklausiusią žemę) stovi daržinė, daržinė stovi prie posūkio taško, žemės sklype pažymėto Nr. 3. Pareiškėjai neturi duomenų, kad daržinė būtų pastatyta jų protėvių. Pareiškėjas iki daržinės yra įrengęs kelią, kad ja būtų galima naudoti ūkio reikmėms, daržinę remontavo, tai matyti iš fotonuotraukų, visus tuos metus niekas nereiškė pretenzijų dėl daržinės priklausomybės. Kadangi ūkininkavimo veikla užsiėmė tik pareiškėjai, pareiškimą teikė tik jie, suinteresuoti asmenys, kuriems yra padovanotos dalys žemės sklypo, žemės ūkio veiklos nevykdė, daržine nesinaudojo.

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

pareiškimas tenkinamas.

8. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Vadinasi, įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

9. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pareiškėjai turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

10. Pagal CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr. VIII-1864, 33 straipsnyje nustatyta, kad CK ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

12. Kaip matyti iš pareiškėjų, suinteresuoto asmens G. P. ir liudytojo L. S. nurodytų faktinių aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjai nuo 1990 m., kada jiems pagal Valstiečių ūkio įstatymą buvo suteikta žemė, naudojasi ir valdo šiame žemės sklype stovinčią medinę daržinę. 1995 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjui į dalį šio žemės sklypo (žemės ūkio paskirties žemę) buvo atkurtos nuosavybės teisės, likusią žemės sklypo dalį 1995 m. kovo 20 d. potvarkiu leista privataus ūkio kūrimui įsigyti iš valstybės, 1996 m. sudaryta valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartis, kurios 3.1 punkte nurodyta sklypą naudoti žemės ūkio veiklai. Daržinės perdavimas nurodytais dokumentais neaptartas. Nekilnojamojo turto registre daržinė nėra įregistruota. Pareiškėjų iniciatyva ir lėšomis sudaryta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, tačiau daržinė VĮ Registrų centras nebuvo įregistruota, kadangi pareiškėjai nepateikė dokumentų dėl daržinės perdavimo pareiškėjams. Įvertinus šiuos duomenis, buvusį teisinį reglamentavimą, pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daržinę kitokiu nei įgyjamoji senatis CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

13. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytais nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra ar nėra registruotas valstybės vardu. Jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Daržinės kadastrinių matavimų byloje nurodyti daržinės statybos pradžios-pabaigos metai – 1939 m., kitokių duomenų byloje nėra. Iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. buvo galima ir privati nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad daržinė būtų sukurta kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, panaudojant viešąsias lėšas. Persiuntus suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas pareiškėjų 2022 m. birželio 29 d. prašymą ir pasiūlius pateikti papildomus argumentus dėl pareikšto reikalavimo, suinteresuotas asmuo papildomų duomenų dėl daržinės priklausymo valstybei ar savivaldybei nepateikė. Daržinė nėra įregistruota viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu, Utenos rajono savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 22 d. pažymoje patvirtino, kad neturi jokių žinių apie pastato savininkus ar pretendentus į jį. Utenos rajono savivaldybė atsiliepime yra nurodžiusi, kad daržinė, į kurią siekiama įgyti nuosavybės teisę, nėra registruota savivaldybės vardu, nėra savivaldybės turto apskaitoje, nėra įtraukta į statinių, kurie neturi savininkų (arba kurių savininkai nežinomi) apskaitos aktų registrą. Reikšminga aplinkybė ir tai, kad pareiškėjai nuo 1995 m. yra atkūrę bei įgiję nuosavybės teises į žemę, ant kurios stovi daržinė. Žemės sandorių metu galiojo 1964 m. Civilinio kodekso 153 straipsnio nuostata, jog daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju daržinės teisinio statuso pasikeitimas nebuvo neaptartas. Tai leidžia teigti, jog atkurdama nuosavybės teise, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu valstybė jokių pretenzijų į ant atkuriamos ir parduodamos žemės stovinčią daržinę neturėjo. Šių aplinkybių pagrindu daroma išvada nesant CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto draudimo pareiškėjams įgyti nuosavybės teisę į daržinę įgyjamąja senatimi. Toks vertinimas atitiktų ir pareiškėjų teisėtų lūkesčių principą, kad po to, kai 1990 metais žemės ūkio veiklos vykdymui jiems buvo perduotas žemės sklypas kartus su ant jo stovinčia daržine, o vėliau į tą žemės sklypą atkūrus nuosavybės teises bei sudarius valstybinės žemės pirkimo sutartį, jiems kartu su žemės sklypu naudotis kaip savininkams yra perduota ir jame stovinti daržinė, kurią visą naudojimosi laikotarpį remontavo, prižiūrėjo, naudojo žemės ūkio veiklai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021 nutarties 33 punktą ir kt).

14. Byloje nėra duomenų, kad daikto valdymas būtų įgytas neteisėtai, pareiškėjams daržinė buvo perduota valdyti kartu su pagal Valstiečių ūkio įstatymą perduotu žemės ūkio paskirties sklypu, žemės ūkio veiklai. Liudytojo L. S. parodymai, (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos duomenys patvirtina, kad daržinės valdymo faktas tiek tretiesiems privatiems asmenims, tiek savivaldos administracijai buvo žinomas, ginčijamas nebuvo. Pareiškėjai, pradėję valdyti nekilnojamąjį daiktą, jį eksploatavo, remontavo, prižiūrėjo, sąžiningai ir nepertraukiamai kaip savą valdo iki šio laiko, todėl daikto valdymas buvo ir yra teisėtas, atviras, sąžiningas, o valdymo terminas, prasidėjęs prieš 32 metus, nebuvo kada nors nutrūkęs (CK 4.71 straipsnio 2 dalis).

15. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuojama esant CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiškėjų valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą: 1) pareiškėjai nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į daiktus kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y., daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjai elgėsi kaip daikto savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, todėl pripažintina, kad valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

16. Pareiškėjai nuo 1969 m. yra sutuoktiniai, todėl, esant nurodytam, pareiškimas tenkinamas, pripažįstama, jog pareiškėjai įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (CK 3.88, 4.68-4.71 straipsniai, CPK 533 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėjai O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo nuosavybės teises į pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.