Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Vilijos Mikuckienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Vaclovo Pauliko teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Abastas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2007-466/2016 pagal ieškovo UAB „Abastas“ ieškinį atsakovui UAB „Versina“, trečiajam asmeniui UAB ,,Lekopa“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, skolos ir negautų pajamų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl Statybos rangos sutarties sudarymo fakto bei dėl nuostolių negautų pajamų forma atlyginimo.Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir pripažinti tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Statybos rangos sutartį nutraukta neteisėtai dėl atsakovo kaltės, laikyti ją nutraukta nuo ieškinio teismui padavimo dienos ir priteisti ieškovui iš atsakovo 18 177,20 Eur negautų pajamų. Atsakovas nepripažįsta sutarties sudarymo fakto, teigdamas, kad šalys tarėsi dėl rašytinės sutarties sudarymo, tačiau ji taip ir nebuvo sudaryta, nes derybos nutrūko. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimą atmestų ieškinio reikalavimų dalyje kvestionuoja netinkamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, susijusių su ofertos ir akcepto pateikimu, netinkamų teisės normų, reglamentuojančių ofertą ir akceptą aiškinimu bei taikymu, ir Statybos rangos sutarties sudarymo momento netinkamu nustatymu.Sutarties sudarymo procedūrą reglamentuoja CK 6.162 – 6.187 straipsniai. Be šių normų, sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, yra reikšmingos ir kitos CK normos, o būtent, CK 6.154, 6.156, 6.158, 6.159 straipsniai. Aiškinantis, ar sutartis buvo sudaryta, taip pat svarbu atsižvelgti į sutarties sudarymo būdą, t. y. ar sutartis buvo sudaroma derybų būdu, konkurso ar kitokiu būdu. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateikto sutarties apibrėžimo matyti, kad sutarties esmė pirmiausia yra šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. CK 6.162 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Galioja bendra taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu. Tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra, nes CK 6.162 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė šalių susitarimą pasiekti ir kitokiais veiksmais. Ši aplinkybė ypač reikšminga tais atvejais, kai šalys dėl sutarties sudarymo derasi. Vykstant deryboms, riba tarp ofertos ir akcepto dažnai išnyksta, nes šalys ne kartą apsikeičia savo pasiūlymais, juos operatyviai modifikuoja ir t. t. Šalių susitarimas tokiais atvejais pasiekiamas palaipsniui, žingsnis po žingsnio derantis ir ieškant konsensuso dėl atskirų sutarties sąlygų. Todėl tokiais atvejais sprendžiant klausimą, ar sutartis buvo sudaryta, klasikinė ofertos – akcepto taisyklė nėra pakankama, nes sunku atriboti, kur buvo oferta, o kur – akceptas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-38/2005 ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių bendravimas dėl darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prasidėjo 2015 m. rugpjūčio 11 d., kai ieškovo UAB „Abastas“ direktorius atsiliepė į atsakovo skelbimą, pagal kurį buvo ieškoma subrangovo apdailos darbams atlikti. UAB „Abastas“ direktorius 2015 m. rugpjūčio 11 d. rašte nurodė, jog darbus būtų galima pradėti vykdyti tik parengus sąmatą ir pakoregavus atsakovo tipinę sutartį pagal ieškovo nurodytus pasiūlymus. Šalys 2015 m. rugpjūčio 27 d. suderino Lokalinę sąmatą, kurią pasirašė šalių atstovai ir kurioje nurodyta 700 kv. m gipso kartono montavimo darbų ir 2 500 kv. m sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo darbų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirmajame, antrajame ir trečiajame aukštuose. Darbų atlikimui ieškovas pasitelkė subrangovą UAB „Lekopa“, kurio darbuotojai, ieškovo atstovo teigimu, 2015 m. pirmąją rugsėjo savaitę dirbo minėtame objekte kartu su ieškovo darbuotojais. Pagal atsakovo pateiktus duomenis, 2015 m . rugpjūčio 26 d. buvo parengtas ieškovo UAB „Abastas“ ir atsakovo UAB „Versina“ Statybos rangos darbų sutarties Nr. 2015/0/8/26-VERSINA-ARBA-01 projektas, bet tą dieną Sutartis nebuvo pasirašyta. Taip pat atsakovas pateikė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Statybos rangos darbų sutarties Nr. 571-6 projektą su UAB „Versina“ pateiktomis sąlygomis, bet šis Sutarties variantas taip pat nebuvo pasirašytas. Iš šalių 2015 m. rugsėjo 2 d. elektroninio susirašinėjimo matyti, kad UAB „Versina“ projektų vadovas E. V. siuntė Sutarties su atsakovo pastabomis tekstą UAB „Abastas“ direktoriui, tačiau šalims nesusitarus dėl sąlygų, Sutartis nebuvo pasirašyta. Teigdamas, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinė sąmata buvo tik preliminari, atsakovas teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 9 d. elektroninį laišką, su kuriuo E. V. nusiuntė UAB „Abastas“ direktoriui patikslintą Lokalinę sąmatą, kurioje buvo nurodyta 200 kv. m gipso kartono montavimo darbų ir 500 kv. m sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo darbų.Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį, sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. CK 6.159 straipsnyje nurodoma, kad sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, įstatymų nustatytais atvejais ir sutarties forma.Apelianto teigimu, įstatymas šalims nenustatė privalomos rašytinės Statybos rangos sutarties formos, todėl šalims pakako susitarti dėl esminių Statybos rangos sutarties sąlygų. Be to, pasak epelianto, kad ieškovas su atsakovu buvo susitarę dėl konkrečių objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbų, jų kainos (kuri patvirtinta šalių parašais 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinėje sąmatoje Nr. 1) bei terminų šiems darbams atlikti. Be to, šalims buvo žinomos konkrečios darbų atlikimo vietos objekte, ieškovas 2016 m. rugpjūčio 26 d. buvo supažindintas su objekto projektu „Aukšto planai“, todėl remiantis šiais rašytiniais įrodymais bei atsakovo konkliudentiniais veiksmais bei šalims faktiškai pradėjus vykdyti Sutartį, akivaizdu, kad sutartis tarp šalių buvo sudaryta.Teisėjų kolegija, atsakydama į šiuos apelianto argumentus pažymi, kad nors pagal bendrąją taisyklę laikoma, kad sutartis sudaryta, kai šalys susitaria dėl jos esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.), tačiau remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, tuo atveju, jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus susitarta dėl tam tikrų sąlygų, arba tol, kol susitarimas nebus atitinkamai įforminamas, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria arba savo susitarimo atitinkamai neįformina (CK 6.181 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 11 d. ieškovui pateikus kvietimą teikti pasiūlymą Statybos rangos darbams, atsakovas nusiuntė rašytinį Statybos rangos darbų sutarties projektą, kuriame buvo numatyta, jog sutartis ir jos priedai įsigalios tik pasirašius sutartį šalių įgaliotiems atstovams. Tą pačią dieną pats apeliantas elektroniniu paštu aiškiai nurodė, kad dirbti galės tik tuo atveju, jeigu pateikta tipinė atsakovo rangos sutartis bus pataisyta ir pasirašyta pagal jo pastabas. Šios aplinkybės rodo, kad abi šalys nuo pat derybų pradžios sutartinių santykių sukūrimo aplinkybes suprato vienodai, t. y. kad statybos rangos santykiai bus įforminti rašytine statybos rangos sutartimi, kuri įsigalios tik ją kartu su priedais pasirašius šalių įgaliotiems atstovams, taip pat sutartyje turės būti numatytos visos šalims svarbios ir priimtinos sąlygos. Taigi, faktą, jog šalys sudarė Statybos rangos darbų sutartį, įrodytų tik į bylą pateikta šalių įgaliotų asmenų pasirašyta statybos rangos sutartis su priedais, tačiau tokia sutartis į bylą pateikta nebuvo, todėl teisėjų kolegija negali daryti išvados, jog šalys susitarė dėl esminių Statybos rangos sutarties sąlygų ir laikyti ją faktiškai sudaryta žodine forma. Bylos duomenys (elektroniniai laiškai ir teiktos sutarčių redakcijos su pastabomis po 2015 m. rugsėjo 2 d.), tik patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. rugsėjo 9 d. šalys vis dar derėjosi dėl sutarties sąlygų ir teikė viena kitai rašytinės statybos darbų sutarties sąlygų korekcijas, taigi nebuvo susitarta dėl esminių Statybos rangos sutarties sąlygų – sutarties nutraukimo sąlygų, sutartinių sankcijų taikymo sąlygų, darbų perdavimo tvarkos, atsiskaitymo už darbus tvarkos ir terminų ir kt., todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad ginčo atveju susitarimas, kuris yra būtina sutarties sudarymo sąlyga, taip ir nebuvo pasiektas, o nesant abiejų šalių valios sutapimo, sutartis negali būti laikoma sudaryta. Aplinkybė, jog ieškovas darbus objekte vykdė, o atsakovas tam neprieštaravo ir elektroniniu laišku 2015 m. rugpjūčio 28 d. patvirtino 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinę sąmatą Nr. 1 ir nurodė, jog patvirtina pasiūlymą – pati savaime nereiškia, jog 2015 m. rugpjūčio 28 d. šalys sudarė Statybų rangos sutartį, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant atsakovo elgesį sąžiningumo prasme. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertinant, ar buvo sudaryta sutartis, svarbu išanalizuoti šalių elgesį derybų metu, t. y. ikisutartinių santykių požiūriu (šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklosto tam tikri santykiai, vadinami ikisutartiniais). Šių santykių šalys turi abipuses teises ir pareigas. Vykstant deryboms dėl sutarties sudarymo, pagrindinė abipusė šalių pareiga yra pareiga elgtis sąžiningai, kuri įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 straipsniuose. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties. Draudimas nutraukti toli pažengusias derybas paaiškinamas tuo, kad tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Taigi ši CK norma nustato civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą. Todėl net ir pripažinus, kad sutartis nebuvo sudaryta, būtina įvertinti derybas nutraukusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu ir atsakyti į klausimą, derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė ar ne kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Jeigu atsakymas į šį klausimą būtų teigiamas, tai nesąžininga šalis privalėtų kitai šaliai atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro derybų metu turėtos išlaidos bei prarastos galimybės piniginė vertė. Net ir pripažinus, kad rangos sutartis šalių nebuvo sudaryta, šalių veiksmai vertintini sąžiningumo vedant derybas požiūriu. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo elgesį derybų metu, konstatuodamas, jog atsakovas elgėsi nesąžiningai, leisdamas ieškovo darbuotojams dirbti statybos objekte nesudarius su šalimi Sutarties, ir kad atsakovo sutikimu organizavęs darbų atlikimą ieškovas pagrįstai tikėjosi atlyginimo už faktiškai atliktus darbus, todėl tenkino reikalavimą dėl 1 438,45 Eur skolos priteisimo. Ieškovas atsakovo nesąžiningą elgesį grindžia ir aplinkybe, jog atsakovas su ieškovu rangos teisinius santykius nutraukė perėmęs ieškovo subrangovą UAB „Lekopa“ ir su juo 2015 m. rugsėjo 9 d. sudaręs Statybos rangos sutartį dėl tų pačių rangos darbų, dėl kurių buvo sudaryta sutartis su ieškovu. Bylos medžiaga patvirtina, jog darbų atlikimui ieškovas buvo pasitelkęs subrangovą UAB „Lekopa“, kurio darbuotojai, ieškovo atstovo teigimu, 2015 m. pirmąją rugsėjo savaitę dirbo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su ieškovo darbuotojais. Taip pat ieškovas 2015 m. rugsėjo 2 d. buvo parengęs Statybos rangos darbų sutartį su UAB „Lekopa“, tačiau ji šalių nebuvo pasirašyta. Atsakovo teigimu, atsakovas sutartį sudarė po to, kai į atsakovą kreipėsi pati UAB „Lekopa“, be to, sutarties su UAB „Lekopa“ objektas nesutampa su ieškovo, sutarties, kurios sudarymą įrodinėja ieškovas, objektu. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo elgesį derybų metu, atkreipia dėmesį į tai, jog bylos duomenys rodo, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. tarp ginčo šalių vis dar vyko derybos. 2015 m. rugsėjo 9 d. elektroniniu laišku atsakovo atstovas E. V. nusiuntė UAB „Abastas“ direktoriui L. J. patikslintą Lokalinę sąmatą, kurioje nurodyta 200 kv. m gipso kartono montavimo darbų ir 500 kv. m sienų tinkavimo, glaistymo ir dažymo darbų, t. y. nurodyti žymiai mažesni darbų kiekiai nei šalių suderintoje ir pasirašytoje 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinėje sąmatoje. Kita vertus, 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinė sąmata, dar nepasirašius Statybos rangos sutarties, nereiškia, kad ieškovas galėjo dėl to turėti neabejotiną lūkestį, kad jis gaus iš atsakovo tokią darbų apimtį. Kaip matyti ieškovo atstovas L. J. bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad pats padarė išvadą / nusprendė, jog su juo atsakovas sutartį nutraukia vienašališkai po to, kai 2015 m. rugsėjo 9 d. iš atsakovo gavo kitą siūlomą svarstyti lokalinę sąmatą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad šalių derybos nutrūko, nepasiekus abiems šalims priimtino sutarimo, todėl nėra pagrindo teigti, jog derybos nutrūko išimtinai dėl atsakovo kaltės. Ieškovas apeliaciniu skundu tai pat teigia, jog atsakovui neteisėtai ir nepagrįstai nutraukus su ieškovu sudarytą sutartį kyla civilinė atsakomybė ir atsakovas privalo ieškovui atlyginti jo patirtus nuostolius negautų pajamų forma. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Tai reiškia, kad įstatyminė visiško nuostolių atlyginimo paskirtis – grąžinti šalis į iki teisės pažeidimo (prievolės neįvykdymo) buvusią padėtį, atsakingam už padarytą žalą asmeniui (skolininkui prievolėje) atlyginus tiesioginius ir (ar) netiesioginius nuostolius, adekvačiai kompensuojant nukentėjusiam asmeniui (kreditoriui) jo patirtą nuostolių dydį.Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), deliktinės atsakomybės taikymo atveju turi būti atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl neteisėtų veiksmų pasekmių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, nuostoliai, šių sąlygų priežastinis ryšys, taip pat žalą padariusio ir atsakingo asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Apelianto teigimu, jei Statybos rangos sutartis būtų buvusi pasirašyta, o ieškovas būtų atlikęs sutartyje numatytus darbus su pasitelktais subrangovais, jam būtų likęs grynasis pelnas – 18 177,20 Eur suma, kurio ieškovas tikėjosi, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negavo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovas turėjo suvokti, jog atsakovas derasi dėl Statybos rangos sutarties sąlygų ir ieškovui nepritarus atsakovo siūlomoms sąlygoms, Sutartis gali būti nepasirašyta. Taip pat, kad 2015 m. rugpjūčio 27 d. Lokalinė sąmata, dar nepasirašius Sutarties, nereiškia, kad ieškovas galėjo dėl to turėti neabejotiną lūkestį, kad jis gaus iš atsakovo tokią darbų apimtį, kokią nurodė Nuostolių sąmatoje Nr. 1. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog abi ginčo šalys yra verslininkai, todėl jiems taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje pateiktas UAB „NK Baltic“ komercinis pasiūlymas, UAB „SRPM Technology“ komercinis pasiūlymas, savaime neįrodo ieškovo nurodomų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog ieškovo nurodyti nuostoliai negali būti pripažinti pagrįstais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, juolab, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė sumas už faktiškai ieškovo atliktus darbus, nors sutartis ir nebuvo pasirašyta. Kiti ieškovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi proceso teisės normose įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir minėtu teisniu reglamentavimu, atsižvelgusi į faktinius šios bylos duomenis bei procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neįrodė Statybos rangos sutarties sudarymo fakto, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialiosios bei proceso teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo. Atsakovas pateikė prašymą priteisti iš ieškovo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.Teismas, įvertinęs Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą nustatytus maksimalius dydžius, bylos sudėtingumą bei galimas advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina (CPK 98 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Abastas“ atsakovo UAB „Versina“ naudai 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.