Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Snieguolė Vilutienė, sekretoriaujant Ievai Mikalauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo V. M. atstovui advokato padėjėjui Tautvydui Tomkui, suinteresuotam asmeniui A. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. M., mirusios 2012-01-20, mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškime nurodė, kad po Z. M. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Jis yra vienintelis mirusiosios vaikas ir pirmos eilės paveldėtojas. Jo teigimu, mirties dieną Z. M. priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį, nors nuosavybės teisės į šį butą nebuvo įregistruotos VĮ Registrų centras. Šiame bute jis gyveno kartu su motina jai gyvai esant. Po jos mirties jis valdė likusį motinos nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, jį prižiūrėjo ir juo rūpinosi iki buvo sulaikytas ir įkalintas. Juridinį faktą prašo nustatyti dėl to, kad nori sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas po motinos mirties mokėjo buto mokesčius, perduodamas pinigus A. P., o ši sumokėdavo už abu butus bendrai, kadangi Z. M. ir A. P. butuose yra bendras elektros skaitiklis. Suinteresuotas asmuo A. P., kuri sudarė su mirusiąja Z. M. mainų sutartį, įregistravo savo nuosavybės teises į įsigytą butą. Be to, pareiškėjas rūpinosi ir valdė po motinos mirties likusį kilnojamąjį turtą – išmetė jos drabužius, spintelę, priėmė motinos asmens dokumentus, mokėjimo knygeles, buities daiktus. Pareiškėjas registruotas kaip neturintis gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai gyveno motinos bute. Pareiškėjas neturėjo galimybės kreiptis į notarinę kontorą, nes buvo suimtas 2013 m. balandžio 19 d.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjui įrodžius faktinį valdymą, t.y. pateikus pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą bei mokesčių mokėjimo kvitus, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos neprieštaraus dėl prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo A. P. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad ji su Z. M. sudarė mainų sutartį, pasikeisdamos butais. Po sutarties sudarymo ji įregistravo VĮ Registrų centre savo nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), tačiau Z. M. neįregistravo savo nuosavybės teisių į įgytą butą, todėl butas (duomenys neskelbtini). tebėra likęs įregistruotas jos (– A. P.) vardu. Paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini). pareiškėjas gyveno kartu su motina Z. M., taip pat kurį laiką šiame bute jis gyveno ir po jos mirties. Pareiškėjas tvarkėsi bute, naudojosi velionės daiktais. Mirus Z. M., pareiškėjas organizavo jos laidotuves. Mirusiosios Z. M. bute yra kontrolinis abiejų butų elektros skaitiklis, todėl pareiškėjas atnešdavo jai mokesčiams pinigus, o ji (- A. P.) mokėjo mokesčius.

Liudytoja V. P. parodė, kad pažinojo pareiškėją kaip savo kaimyną, gyvenusį bute (duomenys neskelbtini) Jo motina mirė prieš porą metų, po to bute jis gyveno vienas.

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad Z. M. mirė 2012 m. sausio 20 d. (b.l. 9). Pareiškėjas V. M. yra mirusiosios sūnus (b.l. 10). Testamentų registro duomenimis, po Z. M. mirties palikimo priėmimo faktų nebuvo įregistruota (b.l. 11). Mirusioji nuo (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 19). Teismui yra pateikta Z. M. ir A. P. sudarytos 1998-09-22 sutarties kopija, iš kurios matyti, kad sumainius butus Z. M. atiteko butas Nr. 2A 33,78 kv.m bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad iki sudarant (duomenys neskelbtini) mainų sutartį Z. M. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Įregistravus mainų sutartį VĮ Registrų centre nuosavybės teisės į minėtą butą (Nr.2) įregistruotos A. P. (b.l. 17). Buto adresu: (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės ir šiuo metu tebėra įregistruotos A. P. vardu, kaip įgytos (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartimi, o Z. M. nuosavybės teisės į šį butą pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį nebuvo įregistruotos (b.l. 16).

Pagal CPK 444 str. 1 d. nuostatą teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CK 5.1 str. 1 d. nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba ( ir ) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos ( CK 5.1 str. 1,2 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (LR CK 5.50 str. 2 d ir 3d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ar pan.).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia sutvarkyti dokumentus dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių (taip nurodyta pareiškime). Yra nustatyta, kad mirusioji Z. M. nebuvo įregistravusi nuosavybės teisės į butą pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį. Taigi, spręstina, ar palikimo priėmimo fakto nustatymas turėtų juridinės reikšmės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įregistravimui.

Kadangi pareiškėjo motina Z. M. mirė, nuosavybės teises į butą turėtų įregistruoti įpėdinis. Nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas yra, tik neatlikta nuosavybės teisinė registracija, kuri neleidžia įrodyti nuosavybes teises prieš trečiuosius asmenis (CK 4.256 str.). Pareiškėjas V. M. nėra motinos įpėdinis iki šiol, nes neturi dokumentų, patvirtinančių, kad jis po motinos mirties per 3 mėn. priėmė jos palikimą.

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia ir palikimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 17 d. nutartimi Nr. 3K-3-285/2011).

Nors nuo 2012-03-14 pareiškėjas buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o 2013-04-18 buvo sulaikytas ir yra laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje (b.l. 48), tačiau teismas sprendžia, jog pakanka įrodymų padaryti išvadą, kad pareiškėjas po motinos mirties gyveno jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir valdė šį turtą kaip savo nuosavą. Jo faktinio gyvenimo šiame bute aplinkybes patvirtino kaimynystėje gyvenanti liudytoja V. P. bei suinteresuotas asmuo A. P.. Be to, teismas iš LITEKO duomenų bazės nustato, jog pareiškėjo V. M. faktinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto apylinkės teismo 2012-03-14 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.1-1574-738/2012, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-22 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3275-651/2012).

Pareiškėjo pateikti įrodymai dėl atsiskaitymo už buto (duomenys neskelbtini) elektros energiją po Z. M. mirties patvirtina mokesčių sumokėjimą. Iš mokėjimo nurodymų matyti, kad mokesčius už elektros energiją AB Lesto 2012-02-08, 2012-04-30 ir vėliau mokėjo A. P., nurodydama, kad yra mokama už butą (duomenys neskelbtini) tačiau kaip matyti iš 1998-09-22 mainų sutarties, ankstesnis adresas abiejų butų buvo Vandžiogalos 48a-2 (b.l. 50- 62, 12), todėl nėra pagrindo netikėti pareiškėjo atstovo ir suinteresuoto asmens A. P. paaiškinimais, jog butuose Nr.2 ir Nr. 2A yra bendras kontrolinis elektros skaitiklis. UAB „Kauno vandenys“ pažyma apie atsiskaitymą už šaltą vandenį nėra informatyvi, kadangi joje nėra jokių duomenų apie tai kas palikimo priėmimo laikotarpiu (nuo 2012-01-20 iki 2012-04-20) mokėjo mokesčius (b.l. 63).

Nagrinėtinos bylos aplinkybėmis yra svarbu, kad palikėja mirties momentu neturėjo savo vardu įregistruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, todėl reikšmingais palikimo priėmimo veiksmais laikytina tai, kad pareiškėjas savo valią priimti palikimą atskleidė valdydamas likusį motinos turtą – buities daiktus, drabužius, dokumentus. Suinteresuotas asmuo A. P. patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po motinos mirties pareiškėjas sutvarkė motinos daiktus, organizavo jos laidotuves, todėl teismas vertina, kad šios faktinės aplinkybės yra įrodytos (CPK 185str.).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas po palikėjos mirties per tris mėnesius ėmė valdyti palikimu likusį turtą, juo rūpinosi kaip savu, pasirūpino jo naudojimu, disponavo ir prižiūrėjo, todėl teismas sprendžia, kad jis priėmė palikimą, likusį po motinos mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui V. M. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį įregistravimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.51str.1d., Civilinio proceso kodekso 448 str.,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po motinos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2012-01-20, mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjui V. M. buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių pagal (duomenys neskelbtini) mainų sutartį įregistravimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.