Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Gintui Pikčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. B. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Šalčininkų r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. 2014 m. liepos 17 d. bausmę atliko;

2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), galutine bausme – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 11 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžius, vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis subendrintos, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 4 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas – 5 metams;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 18 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir iš dalies atlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams 24 dienos;

7. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 60 parų. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bausmės, paskirtos pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 25 d. nuosprendį ir Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamąjį įsakymą subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 5 dienoms. 2023 m. sausio 19 d. paleistas, atlikus bausmę;

8. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 20 parų;

9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Byloje ištirtų įrodymų esmė

2. Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog praėjusią vasarą draugas pažadėjo darbo Palangoje. Atvyko, bet nebuvo nei darbo, nei kur gyventi, tai nutarė vogti, bet ne iš žmonių, o iš parduotuvės. Sutinka, kad pavogė kaltinime nurodytas prekes. Vogė, nes neturėjo ko valgyti, taip pat vogė prekes, kurias galima parduoti ir grįžti į miestą už tuos pinigus. Tas draugas, kur žadėjo darbą, dingo. Jis buvo su drauge. Kai kurias prekes paprašė, kad pavogtų, žadėjo duoti pinigų kelionei. Jis išėjo per vartelius ir apsauga jį pasivijo. Jis paliko apsauginiui kuprinę ir nuėjo. Kiti turistai užsakė, kad pavogtų tas vytintas žuvis, žadėjo pinigų kelionei. Buvo gaila sugyventinės. Turi 5 metų vaiką su sugyventine. Gailisi dėl nusikaltimo. Buvo blaivus. Sulaikymo metu iš jo paimtų daiktų prašo jam negrąžinti.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorui ir kaltinamojo gynėjui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

4. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

5. Liudytojas S. M. parodė, kad yra UAB „Grifs AG“ apsaugos darbuotojas, 2023 m. birželio 30 d. dirbo prekybos centre „MAXIMA“, Plytų g. 9A, Palangoje. Apie 15.19 val. atkreipė dėmesį į jaunuolį, kuris buvo be viršutinių rūbų, basas ir vilkėjo šortus. Jaunuolis buvo su mergina. Pradėjo per vaizdo kameras stebėti jaunuolius. Jie dėjosi prekes į vežimėlį, po to jas dėjo į su savimi turėtą kuprinę. Susidėję prekes, patraukė link išėjimo ir išėjo pro tarpą, esantį tarp savitarnos kasų ir įėjimo. Įsitikinus, kad jie tikrai už prekes nemokės, bėgo link jų. Pavijo patalpoje prie išėjimo jau beveik einančius per duris. Čiupo abiem rankomis už kuprinės, esančios ant jaunuolio nugaros, petnešų sakydamas „kur ponas susiruošėt, kas mokės“. Jaunuolis traukėsi kartu su savimi tempdamas kuprinę. Jaunuolis sakė „ko tu čia nori“ ir toliau tempė kuprinę, norėdamas išplėšti iš rankų. Tempė kuprinę į savo pusę, o jaunuolis - į savo pusę. Kažkuriuo momentu jaunuolis suklupo ant grindinio, bet kuprinės vis tiek nepaleido. Grumtynių / stumdymosi metu jaunuolis sakė „atstok, atšok, gausi į galvą“, o jis vis kartojo „kas sumokės“, bet jaunuolis į tai nereagavo ir toliau tempė kuprinę. Matydamas, kad nesusitvarkys ir reikalinga išsikviesti pagalbą, įkišo ranką į kelnių kišenę, ketindamas nuspausti pavojaus mygtuką. Jaunuolis matyt pagalvojo, kad panaudos ašarines dujas, todėl pradėjo grasinti „jeigu panaudosi dujas, užmušiu“. Besistumdant ir aplinkiniams stebint, jaunuoliui pasakė „per tokius kaip tu, paprastiems piliečiams kainos ir kyla, nes už pavogtas prekes kažkas turi sumokėti“. Jaunuolis atsakė „vagiu ne iš žmonių, o iš firmos“. Aplinkiniai pradėjo replikuoti „padla tu paleisk, ką tu čia šoki, tau juk pasakė, kad paleisti“. Jaunuolis, matydamas, kad jam gali blogai baigtis, paleido kuprinę ir pasišalino. Kuprinę parsinešė į patalpas, pasikvietė parduotuvės vadybininkę L. S. ir, išėmę iš kuprinės prekes, jas skenavo, kad nustatyti bandytų pavogti prekių kainą. Viso išimtų iš kuprinės ir bandytų pavogtų prekių suma 72,09 Eur. Kuprinėje taip pat buvo sulankstomas peilis, vaistų buteliukas (t. 1, b. l. 41-43).

6. Maxima LT, UAB pareiškimu nustatyta, kad 2023 m. birželio 30 d. buvo pasikėsinta pagrobti bendrovei priklausančio turto už 72,09 Eur, mokėjimo kvite pateiktas pasikėsintų pagrobti prekių sąrašas su vertėmis (t. 1, b. l. 1, 4).

7. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įgaliotas atstovas tyrimui pateikė kuprinę, vaistų buteliuką, „Ežys“ papildymo kortelę, peilį. Daiktai apžiūrėti ir perduoti saugojimui į Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugyklą Kauno g. 6, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 62-63, 66-71).

8. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti Maxima LT, UAB pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kad juose užfiksuotas pasikėsinimas pagrobti prekes (prekių susidėjimas į kuprinę, jos gabenimas iš parduotuvės, apsaugos darbuotojo kuprinės pačiupimas dar parduotuvės patalpoje, apsaugos darbuotojo ir Ž. B. kuprinės tempimas parduotuvėje ir lauke, kuprinės atėmimas iš Ž. B.) (t. 1, b. l. 54-60).

9. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai, tame tarpe svetimo turto pagrobimas atvirai, daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-91/2013). Slaptajai vagystei perėjus į atvirąją, ji laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą daiktą paslėpti arba išmesti, o paslėpus vėliau galimai tuo turtu naudotis, disponuoti ir valdyti, todėl aplinkybė, kad pagrobtu turtu nebuvo spėta pasinaudoti veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes svarbu ne tai, ar turtu buvo pasinaudota, o tai, kad kaltinamasis turėjo galimybę juo pasinaudoti savo nuožiūra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2006).

10. Bylos medžiaga nustatyta, jog apsaugos darbuotojas liudytojas S. M. visa laiką stebėjo per vaizdo kameras kaltinamąjį ir pamatęs, kad kaltinamasis Ž. B. susidėjęs prekes į su savimi atsineštą kuprinę patraukė link išėjimo ir išėjo pro tarpą, esantį tarp savitarnos kasų ir įėjimo, tai yra nesusimokėjęs už prekes, pasivijo kaltinamąjį prie išėjimo jau beveik einantį per duris. Liudytojas čiupo abiem rankomis už kuprinės, tačiau kaltinamasis traukėsi kartu su savimi tempdamas kuprinę, norėdamas liudytojui kuprinę išplėšti iš rankų. Liudytojui kartojant, kad reikia susimokėti, kaltinamasis grasino liudytojui, kad atstotų, atšoktų, kad gaus į galvą ir toliau tempė kuprinę ir paleido tik išsigandęs pašalinių žmonių reakcijos.

11. Tokiu būdu akivaizdu, kad kaltinimas Ž. B. padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pasitvirtino visiškai. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atvira vagystė, įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

III. Bausmės skyrimo motyvai

12. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.

13. Kaltinamasis Ž. B. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veikos nebaigta, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Iš byloje pateikto Nuteistųjų registro išrašo bei Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, jog Ž. B. teisiamas dešimtą kartą. Be to, jis baustas administracine tvarka ir už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus (t. 1, b. l. 125-159), baudų nemoka. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarytos nusikalstamos veikos atžvilgiu pripažintina tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jį padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo Ž. B. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, išvadų iš nusikalstamų veikų darymo nepadarė, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant jo terminą mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

15. Kaltinamasis Ž. B. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Ž. B. iki šio nuosprendžio priėmimo yra nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – areštu 20 parų ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams. Šiais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės nėra subendrintos, baudžiamieji įsakymai yra įsiteisėję, todėl teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrina su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu (viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms) apėmimo būdu subendrinta bausmė, subendrintina su šiuo nuosprendžiu visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu pridedant visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, pakeistos BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu dalį – tris mėnesius laisvės atėmimo.

IV. Kiti klausimai

17. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 1, b. l. 196-198).

18. BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimti kaltinamajam priklausantys daiktai - kuprinė, vaistų buteliukas, „Ežys“ papildymo kortelė, peilis, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, Kauno g. 6, Klaipėdoje (t. 1, b. l. 73-76) kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Vaizdo įrašai, saugomi byloje, paliktini saugoti byloje.

19. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Taip pat pažymėta, kad tuo atveju, kai siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

21. Nors byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (2024 m. kovo 13 d. Nr. APD-2024-02851; 75 Eur) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo kaltinamajam Ž. B., atsižvelgus į tai, kad Ž. B. gynėjas buvo paskirtas esant įstatyme numatytiems pagrindams be kaltinamojo valios (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), taip pat atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas), Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302–308 straipsniais, 312, 313 ir 432 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. B. galutinę 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu (vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms) apėmimo būdu subendrintą bausmę, subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu pridedant visą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, pakeistą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto papunkčiu – tris mėnesius, galutinę subendrintą bausmę Ž. B. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio Ž. B., vykdant šį nuosprendį, sulaikymo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

Atmesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 75,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo Ž. B. valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimtus kaltinamajam priklausančius daiktus - kuprinę, vaistų buteliuką, „Ežys“ papildymo kortelę, peilį, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugykloje, Kauno g. 6, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vaizdo įrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.