Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje 2YT-467-308/2016 pagal pareiškėjos (skolininkės) M. K. skundą dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja (skolininkė) M. K. antstoliui pateikė skundą, prašydama panaikinti antstolės A. M. 2016 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. SD-I-5291 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (b.l. 4). Nurodė, kad minėtas patvarkymas nepagrįstas, nes CPK 611 straipsnio 2 dalis numato, kad skundo dėl vykdymo išlaidų padavimas sustabdo jų išmokėjimą, nurodydama, kad yra vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas. Be to, reikia vadovautis CPK 610 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas.Antstolė A. M. 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui (b.l. 6-9).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė (b.l. 12-14).Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis ir motyvais nėra pagrindo naikinti antstolės A. M. 2016 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. SD-I-5291. Teismas sutiko su antstolės 2016 m. kovo 25 d. patvarkymo Nr. SD-504, kuriuo pareiškėjos skundas atmestas, motyvais, jog vykdomoji byla užvesta ir vykdoma Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduoto vykdomojo rašto pagrindu. Vykdomasis raštas išduotas Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 pagrindu. Šis sprendimas įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. Iš bylos aplinkybių matyti, kad visi skolininkei papildomai duoti 2011 m. liepos 4 d. sprendimo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo įvykdymo terminai yra pasibaigę, todėl teismo sprendimas, skolininkei jo nevykdant savo valia, turi būti vykdomas priverstinai, atitinkamai nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas. Antstolė patvarkyme Nr. SD-504 pagrįstai nurodė, jog teisės normų turinys niekaip nesuponuoja fakto, jog teisės skųsti antstolio veiksmus įgyvendinimas ir privalomas vykdymo išlaidų išmokėjimo pateikus skundą sustabdymas savaime daro antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teisiškai nepagrįstu. CPK 610 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos, o vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punkte numatyta, kad visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 punktas numato, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punktu numato, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, antstolė patvarkyme Nr. SD-504 pagrįstai nurodė, kad kompleksiškai aiškinant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas vykdymo išlaidos gali būti ne pilnai apmokamos ar visai neapmokamos išieškotojo, o vykdymo išlaidų išieškojimas iš skolininko, vadovaujantis CPK 610-611 straipsniais bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu, gali būti atliekamas ne tik įvykdžius vykdomąjį dokumentą, bet ir viso vykdymo proceso metu. Teismas darė išvadą, kad skolininkė yra atsakinga už 500,79 Eur vykdymo išlaidų sumos, kuri buvo apskaičiuota pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus įkainius, susidarymą vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 ir turi prievolę apmokėti šias išlaidas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde pareiškėja (skolininkė) M. K. praš4 2016 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (b.l. 23-24). Apeliantė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (b.l. 39-42). Atskirąjį skundą ieškovė grindžia šiais argumentais:Teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl skundo 1 punkte nurodytų aplinkybių ir teisinio pagrindimo, t. y. CPK 512 straipsnio taikymo. Šiuo atveju antstolė nepagrįstai reikalavo per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos sumokėti į antstolės A. M. kontoros depozitinę 500,79 Eur vykdymo išlaidas. Antstolė viršijo teisės aktais nustatytus įgaliojimus.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas. Varėnos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 dėl vykdymo pasekmių priimtas 2016 m. birželio 21 d. ir procesas šioje byloje dar nepasibaigęs. Teismas neatsižvelgė, kad CPK 610 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdomosios bylos administravimo išlaidas apmoka išieškotojas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punkte nustatyta, jog vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka.Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-21504-595/2016 dėl pareigos įvykdymo ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo, t.y. specialisto, nuo kurio priklauso ginčo objekto projekto parengimas.Apeliantė 2016 m. spalio 14 d. teismui pateikė naujus įrodymus (b.l. 43-82).Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolė A. M. prašė skolininkės M. K. atskirąjį skundą atmesti (b.l. 29-33). Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai išnagrinėjo, aiškino ir įvertino visas klausimui teisingai išspręsti reikšmingas teisės normas bei aplinkybes, jų pagrindu padarė tinkamas išvadas bei priėmė teisingą sprendimą. Sistemiškai aiškinant minėtas teisės normas, akivaizdu, kad nors įstatymu ir yra nustatyti priimtų procesinių dokumentų apskundimo terminai, jie netapatinami su procesiniais dokumentais išreikštų reikalavimų įsigaliojimo bei vykdymo pradžios momentu, priešingu atveju tai niekaip nebūtų suderinama su priverstinio proceso operatyvumo principu vykdant teismų sprendimus, kuriuos skolininkai privalėjo jau įvykdyti dar iki teismo sprendimams įsiteisėjant. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. sprendimas priimtas ne civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011, o civilinėje byloje Nr. 2VP-559-445/2016, nagrinėtoje pagal antstolės pareiškimą vykdymo procese, pareikštą CPK 771 straipsnio pagrindu. Pastarojoje byloje įstatymų nustatyta tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 sprendimu nustatytų pasekmių. Vykdymo išlaidos gali būti ne pilnai apmokamos ar visai neapmokamos išieškotojo. Skolininkės ir architekto tarpusavyje susiklostę civiliniai santykiai niekaip nesusiję su 2011 m. liepos 4 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 vykdymu. V. K. nėra priverstinio vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 dalyviu.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK329 str., 338 str.).Bylos keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Apeliantė pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes pareiškėja turėjo galimybę išdėstyti savo procesiniuose dokumentuose ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neturėtų galimybės ją išnagrinėti tinkamai.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Apeliantė kartu su 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei 2016 m. spalio 14 d. teismui pateikė naujus įrodymus (b.l. 43-82). Pažymėtina, jog esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliantės su 2016 m. rugpjūčio 24 d. prašymu pateiktus rašytinius įrodymus atsisakytina priimti, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 314 str.).

Dėl atskirojo skundo esmės

Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 str. 2 d., Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.Antstolio teikiamos paslaugos yra mokamos. Be to, vykdant sprendimą atsiranda kitokių išlaidų, kurias privalu atlyginti.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė A. M. vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 vykdė Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 pagal 2012 m. rugpjūčio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą (vykdomosios bylos b.l. 1-5). Iš vykdomosios bylos Nr. 0151/13/01008 medžiagos matyti, kad vykdymo procese eilę kartų tiek paties išieškotojo, tiek antstolės buvo konstatuotas sprendimo neįvykdymo faktas (vykdomosios bylos b.l. 23-24, 39, 83, 105, 123, 148). 2016 m. kovo 3 d. priėmė patvarkymą Nr. SD-I-5291 Dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kuriuo skolininkei pasiūlė per 10 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos sumokėti į antstolės A. M. kontoros depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) 500,79 Eur vykdymo išlaidų, nurodydama, kad nesumokėjus vykdymo išlaidų per antstolio nurodytą terminą vykdomoje byloje bus atliekami papildomi vykdymo veiksmai, bei surašė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 5292 ir (vykdomosios bylos b.l. 158-159). 2016 m. kovo 25 d. patvarkymu Nr. SD-504 antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl 2016 m. kovo 3 d. patvarkymo Nr. SD-I-5291 panaikinimo (b.l. 6-9).Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad antstolė pareiškėjos skundo netenkino pagrįstai, 2016 m. kovo 3 d. patvarkymas Nr. SD-I-5291 yra pagrįstas ir teisėtas. Susipažinęs su bylos medžiaga apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis ir sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti šią nutartį.Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 įsiteisėjo 2011 m. rugpjūčio 4 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis yra priimta kitoje civilinėje byloje Nr. 2VP-559-445/2016, nagrinėtoje pagal antstolės pareiškimą vykdymo procese, pareikštą CPK 771 straipsnio pagrindu. Pastarojoje byloje įstatymų nustatyta tvarka buvo sprendžiamas klausimas dėl civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 sprendimu nustatytų pasekmių. Nustatęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentą, kad vykdomas neįsiteisėjęs teismo sprendimas, atmeta kaip nepagrįstą, vykdomoji byla užvesta ir vykdoma įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (CPK 179 str. 3 d.).CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, taigi, šiame straipsnyje nustatyta teisė skųsti antstolio veiksmus bei antstolio veiksmų, o tuo pačiu ir patvarkymų, apskundimo tvarka. Minėtos teisės normos kontekste nėra pagrindo sutikti, kad 2016 m. kovo 3 d. patvarkyme Nr. SD-I-5291 nustatytas 10 dienų terminas vykdymo išlaidoms sumokėti yra neteisėtas ir kad antstolė, nustačiusi tokį terminą viršijo savo įgaliojimus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog teisės skųsti antstolio veiksmus įgyvendinimas ir privalomas vykdymo išlaidų išmokėjimo pateikus skundą sustabdymas savaime nedaro antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo teisiškai nepagrįstu (CPK 611 str. 2 d.).Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų išieškojimą reglamentuojančias teisės normas. CPK 609 straipsnyje nustatyta, jog vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 610 straipsnis numato, jog išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti, vykdomosios bylos administravimo papildomas išlaidas, patiriamas atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje, ir Sprendimų vykdymo instrukcijos numatytais atvejais atlygį antstoliui. CPK 611 straipsnyje numatyta, kad vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 33 punktą visos vykdymo išlaidos, išskyrus Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos. Sprendimų vykdymo instrukcijos 39 punktas numato, kad vykdymo veiksmai atliekami po to, kai išieškotojas apmoka jų atlikimą, išskyrus atvejus, kai išieškotojo ir antstolio susitarimu apmokėjimas už vykdymo veiksmų atlikimą buvo atidėtas ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punktu nustatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 36 punkte nustatyta, kad vykdant teismų sprendimus valstybės naudai dėl savavališkos statybos ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybos leidimą padarinių šalinimo, valstybei atstovauja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri apmoka vykdymo išlaidas šioje Instrukcijoje nustatyta tvarka. Tačiau pagal imperatyvias CPK 610 straipsnio 1 dalies nuostatas vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. Pažymėtina, kad sprendimų vykdymo instrukcijos 42 punktu numato, kad išieškotojo apmokėtos ir iš skolininko išieškotos vykdymo išlaidos grąžinamos išieškotojui. Be to, kompleksiškai aiškinant Civilio proceso kodekso ir Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, vykdymo išlaidos gali būti ne pilnai apmokamos ar visai neapmokamos išieškotojo. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nesutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, kad vykdomosios bylos administravimo išlaidas šiuo atveju privalo apmokėti išieškotojas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja yra atsakinga už 500,79 Eur vykdymo išlaidų sumos susidarymą vykdomojoje byloje Nr. 0151/13/01008 ir turi prievolę šias išlaidas apmokėti.Atskirajame skunde nurodomas argumentas dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-21504-595/2016 šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Skolininkės ir architekto tarpusavyje susiklostę civiliniai teisiniai santykiai nesusiję su 2011 m. liepos 4 d. teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-445/2011 vykdymu, todėl išsamiau dėl šio argumento nepasisakytina. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė vykdymo išlaidų išieškojimą reglamentuojančias teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.