Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotam atstovui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, vykdo individualią veiklą – konsultuoja statybų klausimais, nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), Palangoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. apgaulingai tvarkė UAB "K.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-03-15 iki 2014-12-06, o būtent:

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, V. K., siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio – birželio, spalio mėn. PVM deklaracijas bei 2012 m. ir 2013 m. pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „K.“ pajamas ir pelną bei pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

V. K., nuo 2012-03-15 būdamas UAB „K.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktoriumi ir pagal šias užimamas pareigas turėdamas teisę atstovauti šiai įmonei ir priimti sprendimus pastarosios vardu, realiai valdydamas UAB „K.“ bei vadovaudamas jos veiklai, ir tokiu būdu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostatas, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už UAB „K.“ apskaitos organizavimą, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „K.“, laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2013 m. spalio mėn. suteikdama paslaugas T. L. bei suteikdama paslaugas ir parduodama prekes UAB – ei „L. B.“, gavo iš šių pirkėjų bendrai 129.754,67 Lt (kas atitinka 37.579,55 Eur) apmokestinamųjų pajamų, bei turėjo bendrai 27.248,47 Lt (kas atitinka 7.891,70 Eur) pardavimo PVM, siekdamas nuslėpti ir išvengti UAB „K.“ prievolės nuo pastarųjų pajamų ir pardavimo PVM apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomus PVM ir pelno mokestį, bei suvokdamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažinti UAB „K.“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai, laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2014-05-03 veikdamas Vilniaus mieste, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 str. 2 d. nuostatą, kad „...į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. nuostatą, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalie teritorijoje teikiamą prekę arba teikiamų paslaugų atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra“ bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 p. nuostatą, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 11 str. nuostata, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“, tyčia nepateikė UAB "K." buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei UAB "R." duomenų apie įvykusius sandorius su bendrove UAB „L. B.“ bei suteiktas paslaugas fiziniam asmeniui T. L., tokiu būdu neįtraukė į UAB „K.“ 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio – birželio, spalio mėn. PVM deklaracijas (FR0600) bendrai 27.248 Lt (kas atitinka 7.892 Eur) pardavimo ir atitinkamai mokėtino PVM bei tyčia neįrašė į UAB „K.“ 2012 m. ir 2013 m. metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) bendrai 129.755 Lt (kas atitinka 37.580 Eur) apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai 6.488 Lt (kas atitinka 1.879 Eur) mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „K.“ pajamas ir pelną įrašymą į minėtas deklaracijas, po ko, 2013-11-04 ir 2014-03-26 nurodytas PVM deklaracijas bei 2014-03-21 ir 2014-05-03 nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB „K.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2012 m. ir 2013 m. nesumokėjo bendrai 33.736 Lt (kas atitinka 9.771 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų, 27.248 Lt (kas atitinka 7.892 Eur) PVM ir 6.488 Lt (kas atitinka 1.879 Eur) pelno mokesčio.

Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino. Šias aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir paaiškinimai, duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-02-19 pranešimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, 2014-04-14 Vilniaus apskr. VMI operatyvaus patikrinimo ataskaita (t. 1, b. l. 34-44), kiti prie pranešimo pateikti dokumentai, taip pat 2017-11-17 Specialisto išvada Nr. 5-1/94. Šie įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir vieni kutus patvirtina. Jais remiantis neabejotinai nustatyta, kad UAB K.“ direktorius V. K. už laikotarpiu nuo 2012-05-28 iki 2013-06-26 T. L. suteiktas paslaugas neišrašė PVM sąskaitos-faktūros už 2258,70 Lt (kas atitinka 654,16 Eur), tame tarpe 392 Lt (kas atitinka 113,53 Eur) PVM, bei į UAB „K.“ buhalterinę apskaitą neįtraukė nuo 2012-05-28 iki 2013-06-26 T. L. suteiktų paslaugų už 2.258,70 Lt (kas atitinka 654,16 Eur), tame tarpe, 392 Lt (kas atitinka 113,53 Eur) PVM, 2013-03-25 UAB – ei „L. B.“ suteiktų paslaugų už 1.500 Lt (kas atitinka 434,43 Eur), tame tarpe, 260,33 Lt (kas atitinka 75,40 Eur) PVM ir 2013-10-04 prekių pardavimo UAB – ei „L. B.“ už 153.244,44 Lt (kas atitinka 44.382,66 Eur), tame tarpe, 26.596,14 Lt (kas atitinka 7.702,77 Eur) PVM bei jų metu gautų pajamų, taip pat, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. visų suvestinių buhalterinės apskaitos registrų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų) ir pardavimo dokumentų nuo 2012-01-01 iki 2014-12-06 bei pirkimo dokumentų nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn., dėl ko buvo iškraipyta tikroji UAB „K.“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie įmonės veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-03-15 iki 2014-12-06. Kaltinamasis V. K. už suteiktas paslaugas neišrašydamas PVM sąskaitų faktūrų bei tyčia paslėpdamas įmonės dokumentus pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 12 str. 4 d. nuostatą „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 str. 1, 2 d. nuostatas, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologinę, sisteminę arba kita tvarka“, 19 str. 1, 2 d. nuostatas, kad „apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones užtikrinančias dokumentų saugumą; patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 79 str. 1, 2, 3 d. nuostatas, kad „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita-faktūra<...>, „PVM sąskaita-faktūra privalo būti išrašyta nedelsiant pateikus prekes ar suteikus paslaugas“, „Lietuvos Respublikos PVM mokėtojai PVM sąskaitą-faktūrą privalo įforminti ir prekių tiekimą ar paslaugų teikimą fiziniams asmenims, kurie nėra apmokestinamieji asmenys, jeigu prekių tiekimas ar paslaugų teikimas įvyko šalies teritorijoje<...>“ bei 2011-03-09 Lietuvos vyriausiojo archyvaro įsakymu „Dėl bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės patvirtinimo“ Nr. V-100 patvirtintų „Bendrijų dokumentų saugojimo terminų rodyklės“ 10.15, 10.19 p. nuostatas, kad „ūkinę operaciją ar ūkinį įvykį patvirtinantys apskaitos dokumentai (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimai, avanso apyskaitos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai ir kita); apskaitos registrai saugomi 10 metų“. V. K. nurodė, kad įmonės veiklos metu buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „R.“, kuriai jis teikė ne visus buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. tuos, kurie buvo susiję su fizinio asmens T. L. ir UAB L. B.“ sandoriais. V. K. norėdamas sumažinti UAB „K.“ mokėtinus mokesčiu ir taip padidinti jos pelningumą šių apskaitos dokumentų nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, todėl nuo jų nebuvo paskaičiuota mokėti mokesčiai. Taip pat V. K. nurodė, jog žinodamas, kad įmonės apskaitoje neužfiksuoti visi duomenys ir bujodamas VMI patikrinimo atsikratė dalies įmonės buhalterinių dokumentų. Už dokumentų saugojimą buvo atsakingas V. K., kuris dalį dokumentų, tarp kurių buvo pirkimo ir pardavimo dokumentai ir registrai, išmetė prie savo namų, esančių Žukausko g. 18, Vilniuje. Taigi, kaltinamasis tyčia, siekdamas nuslėpti tikrąją įmonės ūkinę, finansinę būklę, jos pajamas ir turtą bei išvengti UAB „K.“ prievolės nuo jos gautų pajamų apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomą pridėtinės PVM ir pelno mokestį, ir suvokdamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėtų siekių įgyvendinimą, nebus galima pilna apimtimi nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, be to, nebus sumokėti UAB „K.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtini PVM ir pelno mokestis, neįformino dalies ūkinių operacijų (su T. L.), o įformintų apskaitos dokumentų neįtraukė į įmonės apskaitą, taip pat ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė dalį UAB „K.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. visų suvestinių buhalterinės apskaitos registrų (turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų) ir pardavimo dokumentų nuo 2012-01-01 iki 2014-12-06 bei pirkimo dokumentų nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.. Dėl šių veiksmų buvo iškraipyta tikroji UAB „K.“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos veiklą, pajamas bei turtą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2012-03-15 iki 2014-12-06. BK 222 straipsnio pirmoji dalis numato atsakomybę už apgaulingą buhalterinę apskaitą, t. y. kai apgaulingai yra tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba sunaikinami apskaitos dokumentai ir dėl to iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. V. K. neįformindamas dalies ūkinių operacijų, taip pat neįtraukdamas į buhalterinę apskaitą dalies apskaitos dokumentų tikslu sumažinti įmonės mokesčius ir padidinti pelningumą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, bei sunaikindamas dalį apskaitos dokumentų taip pat apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Šie kaltinamojo V. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Taip pat pasitvirtino ir faktinės aplinkybės, jog V. K. laikotarpiu nuo 2013-11-04 iki 2014-05-03 nepateikė UAB "K." buhalterinę apskaitą tvarkiusiai bendrovei UAB "R." duomenų apie įvykusius sandorius su bendrove UAB „L. B.“ bei suteiktas paslaugas fiziniam asmeniui T. L., tokiu būdu neįtraukė į UAB „K.“ 2012 m. gegužės – gruodžio mėn. ir 2013 m. sausio – birželio, spalio mėn. PVM deklaracijas (FR0600) bendrai 27.248 Lt (kas atitinka 7.892 Eur) pardavimo ir atitinkamai mokėtino PVM bei tyčia neįrašė į UAB „K.“ 2012 m. ir 2013 m. metines pelno mokesčio deklaracijas ((duomenys neskelbtini) bendrai 129.755 Lt (kas atitinka 37.580 Eur) apmokestinamųjų pajamų ir atitinkamai 6.488 Lt (kas atitinka 1.879 Eur) mokėtino pelno mokesčio, tokiu būdu, organizavo neteisingų duomenų apie UAB „K.“ pajamas ir pelną įrašymą į minėtas deklaracijas, po ko, 2013-11-04 ir 2014-03-26 nurodytas PVM deklaracijas bei 2014-03-21 ir 2014-05-03 nurodytas metines pelno mokesčio deklaracijas su įrašytais neteisingais duomenimis apie įmonės pajamas ir pelną elektroniniu būdu per elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, reg. Ulonų g. 2, Vilniuje, dėl ko, UAB „K.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2012 m. ir 2013 m. nesumokėjo bendrai 33.736 Lt (kas atitinka 9.771 Eur) PVM ir pelno mokesčio, iš jų, 27.248 Lt (kas atitinka 7.892 Eur) PVM ir 6.488 Lt (kas atitinka 1.879 Eur) pelno mokesčio. Kaltinamasis nurodė, jog ne visas ūkines operacijas su T. L. įformino apskaitos dokumentais, taip pat įformintų operacijų apskaitos dokumentų nepateikė buhalterijai, taip pat nepateikė buhalterijai apskaitos dokumentų, susijusių su sandoriais su UAB „L. B.“ ir taip padarė dėl to, kad norėjo sumažinti įmonės mokėtinus mokesčius ir padidinti pelningumą, taigi, veiksmus atliko sąmoningai, siekdamas nuslėpti ir išvengti UAB „K.“ prievolės nuo aukščiau minėtų pajamų ir pardavimo PVM apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomus PVM ir pelno mokestį, bei suvokdamas, kad dėl jo neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, bus sumažinti UAB „K.“ Lietuvos Respublikos valstybei mokėtinų PVM ir pelno mokesčio dydžiai. Šiais veiksmais V. K. pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. nuostatą, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir 6 str. 2 d. nuostatą, kad „...į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius, su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. nuostatą, kad „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalie teritorijoje teikiamą prekę arba teikiamų paslaugų atsiranda, kai šio įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra“ bei 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 4 str. 1 p. nuostatą, kad „Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje“ ir 11 str. nuostata, kad „apskaičiuojant Lietuvos vieneto apmokestinamąjį pelną, jeigu šis straipsnis nenustato ko kita, iš pajamų: 1) atimamos neapmokestinamosios pajamos, 2) atskaitomi leidžiami atskaitymai, 3) atskaitomi ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“. BK 220 straipsnio 1 dalies numato atsakomybę už neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą. Dispozicijoje veika apibrėžiama kaip siekiant išvengti mokesčių, įrašymas į deklaraciją žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikimas jų valstybės įgaliotai institucijai. Taigi, aukščiau nurodyti V. K. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (Redakcija, galiojusi 2014-12-06 dienai).

Bausmės skyrimas

Kaltinamasis V. K. BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 9, b. l. 54-55).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis V. K. šiuo metu teisiamas pirmą kartą, todėl jo atžvilgiu yra taikytinos BK 55 straipsnio nuostatos numatančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Skiriant bausmę V. K. atsižvelgtina į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus, vieną nusikaltimų yra nesunkus, kitas apysunkis. Taip pat atsižvelgtina į nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. V. K. yra dirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, duomenų apie buvimą narkologinėje įskaitoje ar gydymąsi psichiatrijos ligoninėje nepateikta. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai galisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje yra apysunkis, tyčinis, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, sankcijoje numatyta baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 4 metų bausmės. Nusikaltimas numatytas 220 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus, tyčinis, padarytas tiesiogine tyčia, sankcijoje numatyta bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Nusikaltimai sudaro realiąją sutaptį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus baudos bausmę. Parenkant jos dydį įvertintina tai, kad nusikalstamos veikos padaryta 2012-2014 metų laikotarpiu, todėl parenkant baudos dydį turi būti taikoma BK 47 straipsnio redakcija, galiojusi būtent šiuo laikotarpiu. BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas numatė, kad už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama nuo 1 MGL iki 1000 MGL dydžio bauda, o už nesunkų nusikaltimą nuo 1 MGL iki 500 MGL bauda.

Civilinis ieškinys.

Civilinis ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM byloje pareiškė 9 771 eurų dydžio civilinį ieškinį, kurį sudaro 7 892 eurai nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 1 879 eurų nesumokėto pelno mokesčio. Ieškinį grindė tuo, kad dėl neteisėtų V. K. veiksmų valstybė patyrė 9 771 euro žalą.

BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys. BK 220 straipsnio dispozicija yra su formaliaisiais veikos požymiais, todėl nenumato materialių padarinių, t. y. turtinės žalos padarymo. Šios veikos subjektyvusis požymis – siekimas išvengti mokesčių – yra nusikalstamos veikos motyvas ir neapima padarinių, kurie kyla išvengiant mokesčių, panaikinant mokestinę prievolę ar įgyjant pinigines lėšas. Jei tokie padariniai atsiranda, tai tokie veiksmai kartu su BK 220 straipsniu kvalifikuotini ir pagal kitus BK straipsnius. BK 222 straipsnio 1 dalis numato veikos padarinius, tačiau šio straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai taip pat nėra susiję su neteisėtu turto ar teisės į turtą įgijimu, piniginės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Jei vykdant apgaulingą buhalterinę apskaitą yra įgyjamas svetimas turtas ar kitu pavidalu neteisėtai gaunama turtinė nauda, tai tokie veiksmai kartu su BK 222 straipsniu turi būti kvalifikuojami pagal atitinkamus BK straipsnius. Vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra gaunamas, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia veiklos neteisėtumo ir jokie tiesioginiai turtiniai padariniai kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016, 2K-308-697/2016). Taigi. Šiuo atveju ieškinyje reikalaujamos priteisti sumos atsiranda iš mokestinių teisinių santykių, o ne iš nusikaltimo padarinių. Pažymėtina, kad mokestinės prievolės subjektas buvo ne V. K., o įmonė UAB „K.“. Tais atvejais, kai dėl neteisėtų ir kaltų įmonės vadovo veiksmų padaroma žala įmonei ar kitiems asmenims, vadovo atsakomybės klausimas už šią žalą sprendžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais pagrindais ir negali būti baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalyku. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 90 MGL (3 389,40 eurų) baudą.

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 70 MGL (2 636,20 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirti galutinę subendrintą 108 MGL (4 067,28 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir laikyti V. K. nubaustu 72 MGL (2 711,52 eurų) baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos civilinį ieškinį dėl 9 771 eurų žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajai, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.