- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- II-747-408/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01442-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VS
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. R. skundą dėl Kauno apskrities VPK Žaliakalnio policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos D. N. 2021 m. birželio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:21135990519.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje ROIK:21135990519 S. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2021 m. birželio 10 d. nuo 16 val. iki 18 val. vaikų darželio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)Kaune, teritorijoje, mažametės dukros išleistuvių šventėje, savo nepilnamečių vaikų G. R. ir A. R. akivaizdoje, įžeidžiančiais žodžiais žemino vaikų motiną L. S., taip pat grasino dukrai G. panaudoti fizinę jėgą. Toks elgesys vertintinas kaip amoralus ir neabejotinai yra žalingas vaikų visapusiškam vystymuisi, daro žalą vaikų pasaulėžiūros formavimuisi, jų psichikai bei laikytinas priešingas vaikų interesams.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas S. R. skundas, kuriame prašoma Institucijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti, nes jis nepadarė to, už ką yra nubaustas. Skunde nurodė, kad į policiją kreipėsi buvusi jo sugyventinė L. S., kuri visokiais būdais siekia užvaldyti jo turtą, jį šmeižia ir kaltina, yra prirašiusi daug pareiškimų, bet visi tyrimai arba nutraukti, arba atsisakyta juos pradėti, o nuobaudos arba panaikintos, arba laukia nagrinėjimo. Dabar L. S. surado palaikymo komandą, tai – Žaliakalnio PK tyrėjos D. N. ir V. Š., kurios priiminėja L. S. pareiškimus ir baudžia jį baudomis. Mano, kad įtakos turi tai, kad L. S. yra buvusi policininkė. Nurodo, kad per visus bendro gyvenimo metus ji į jį tik keletą kartų yra kreipusis vardu prie svetimų žmonių, o visais kitais atvejais jį vadina „senu ožiu“, tai greitai perėmė ir vaikai. L. S. visada mokina vaikus negerbti tėvo ir tai aktyviai demonstruoja. 2021 m. birželio 10 d. jis atvežė su juo kartu gyvenančią 6 metų dukrą A. iš Palangos į vaikų darželyje vykusią išleistuvių šventę. Įpusėjus šventei, pasirodė L. S. su įjungtu diktofonu, norėdama jį išprovokuoti. Vėliau atėjo kita dukra G., kuri su juo nepasisveikino, o paklausus kodėl nesisveikina, ji atsakė, kad nemato reikalo ir, kad kažkas tuoj bus. Vėliau dukra G. bandė iš jo rankų išplėšti dukters A. darželyje gautas dovanas.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į S. R. skundą nurodė, kad Institucijai S. R. ir L. S. žinomi nuo 2019 metų dėl nuolatinių konfliktų. Apklausų metu S. R. L. S. visada vadina „šiukšle“, „brudu“ ir retai vadina ją vardu. 2021 m. birželio 22 d. apklausos metu S. R. elgėsi arogantiškai, agresyviai, savo vaikų mamą L. S. vadino „šiukšle“, „baidykle“, buvo piktas, pagiežingas ne tik L. S., bet ir policijos pareigūnų atžvilgiu. Pats teigė nemanantis, kad vaikų akivaizdoje vadindamas vaikų mamą tokiais žodžiais, pažeidė jų teises. Į apklausą S. R. atėjo su mažamete dukra A., gimusia (duomenys neskelbtini), kuri būdama netoliese, girdėjo tėvo žodžius.
Prašo S. R. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos priimtą nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas S. R. skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė Institucijos 2021 m. birželio 30 d. nutarimą panaikinti.
Liudytoja L. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra buvęs sugyventinis, santykiai yra konfliktiški. 2021 m. birželio 10 d. buvo mažiausios dukros A. darželio išleistuvių šventė, kurioje dalyvavo ir buvęs sugyventinis. Ji pati atėjo su sūnumi. Su sugyventiniu nebendravo. Po kiek laiko atėjo vyriausia dukra G.. Kai ji atėjo, prie jos priėjo pareiškėjas, pradėjo su ja kalbėtis, pagrasino jai trenkti nes ji nepasisveikino su juo. Jie buvo nesimatę gal porą mėnesių. Dukra pasakė, kad vieša vieta ar išdrįsi, atvažiuos policija. Kaip tikrai ten viskas buvo, liudytoja neprisiminė, tačiau pagarsinus jos parodymus, duotus tiriant administracinio nusižengimo bylą (b. l. 13), ji juos patvirtino, kad viskas taip ir buvo. Parodė, kad jos nuomone, tų žodžių negirdėjo niekas, nes jis vis prieidavo, kalbėjo tyliai, bet tą birželio 10 d. vaikai tuos žodžius turėjo girdėti.
Liudytojas A. R. posėdžio metu parodė, kad buvo sesers A. šventėje darželyje, kur buvo ir tėtis, ir mama, ir vyresnė sesė. Ar tėtis sakė kokius nors nepagarbius žodžius mamos atžvilgiu, liudytojas neprisiminė, o G. atžvilgiu negirdėjo, kad būtų vartojęs necenzūrinius žodžius.
Liudytoja G. R. posėdžio metu parodė, kad darželyje vyko šventė, sesės išleistuvės. Ji į šventę atėjo vėliau, po pamokų. Ten buvo brolis, mama, sesė ir tėtis. Ji iš karto nuėjo į kiemą, o tėtis ją sustabdė, kad ji nesisveikina su tėvu. Ką ji kalbėjo su tėvu neprisimena. Po šventės vaikai gavo diplomus ir knygeles, ji norėjo paimti iš A. knygutę, bet pirma paėmė tėtis. Ji norėjo pažiūrėti kas ten yra ir tėčio paprašė duoti tą knygelę, tėtis nedavė. Kelis kartus ji bandė paimti knygelę, bet tėtis taip padarė, kad ji nepaimtų tos knygelės, kažką pasakė, bet ką neprisiminė. Kiekvieną kartą tėtis kalba netinkamais žodžiais, mamą vadina šiukšle, ožka, kad ji vaikus iškeitė į kitus vyrus. Kiekvieną kartą kai susitinka su tėvu, jai jis sako visokius nepagarbius žodžius, negali susilaikyti. Neatsimena ar mamą, ar ją toje šventėje pavadino kokiu nors necenzūriniu žodžiu. Santykiai su tėčiu nekokie, jis mamą vadina šiukšle, ją pačia keikia visokiais žodžiais. Per tą popietę darželyje jos, brolio ir sesės A. akivaizdoje tėtis sakė necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, bet kokius, neatsimena.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime į skundą nurodė, kad prašo skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pareiškėjas S. R. skundžia 2021 m. birželio 30 d. nutarimą ir prašo jį panaikinti, nurodydamas, kad nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 2 dalyje.
Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).
ANK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika.
ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už pakartotiną šio aprašyto administracinio nusižengimo padarymą.
Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada, pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19straipsnis).
Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. 6 dalyje gi nurodyta, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, negali būti pagrįstos vien tik liudytojų, kurių konfidencialumas yra užtikrintas, parodymais.
Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
Nagrinėjant S. R. skundą teismas nustatė, kad ir iki įvykio vaikų darželyje, ir tuo metu, kai buvo užfiksuotas įvykis, ir šiuo metu, tarp buvusių sugyventinių vyksta turto dalybos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo teisminiai procesai. Tarp buvusių sugyventinių nusistovėję konfliktiški santykiai, todėl teismas itin atidžiai vertina susidariusią situaciją. Tai, jog buvusių sugyventinių santykiai yra konfliktiški patvirtina ir teismų informacinėje programoje LITEKO nurodyti duomenys apie kitus ginčus tarp šalių. Teismas, analizuodamas byloje esančius surinktus duomenis mano, kad L. S. parodymai ir veiksmai yra šališki. L. S. teismo posėdžio metu nepateikė jokių papildomų įrodymų apie analizuojamą faktinę situaciją, be to, apklausiama teisme parodė, kad S. R. žodžių niekas negirdėjo, tik ji mano, kad turėjo girdėti. Taigi, norint S. R. pripažinti kaltu, padarius ANK 72 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą, reikia remtis ne tik liudytojos L. S., bet ir paties pareiškėjo parodymais bei kita ištirta bylos medžiaga.
Teisme apklausti liudytojai A. R. ir G. R. nepatvirtino, kad būtent birželio 10 d. darželyje vykusioje vaikų šventėje S. R. įžeidžiamais žodžiais vadintų jų mamą L. S. bei grasintų G. R.. Vaikai patvirtino tik bendro pobūdžio nesutarimus su tėvu bei tėvo nesutarimus su jų mama L. S., apie tai teismas jau pasisakė anksčiau, paminėdamas kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad teismuose vyksta kitų bylų nagrinėjimas tarp šių asmenų.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje yra pateiktas garso įrašas, kuriame nėra užfiksuota, kad S. R. konkrečiai 2021 m. birželio 10 d. vaikų darželyje vykusios šventės metu, nepilnamečių vaikų G. R. ir A. R. akivaizdoje žeidžiančiais žodžiais žemintų vaikų motiną L. S., taip pat grasintų dukrai G. panaudoti fizinę jėgą. Administracinio nusižengimo byloje esančio garso įrašo, pateikto L. S., teismas plačiau netyrė, nes jis padarytas nesilaikant tokiems įrodymams keliamų reikalavimų ir teismas juo nesivadovauja kaip įrodymu, turinčiu reikšmės šiam faktui tirti.
Remdamasis tuo, kas aprašyta, teismas konstatuoja, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiškimą vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą). Pažeidimas turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi būti aiškiai nustatytas subjektyvusis kaltės požymis asmens veiksmuose. Tokiais atvejais, siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir panašias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiame kontekste teismas pasisako, kad nėra surinkta įrodymų, jog S. R. dalyvavimas vaikų darželyje vykusios šventės metu ir jo elgesys su vaikais bei jų motiną užtrauktų jo atsakomybę ANK 72 straipsnio 2 dalies prasme.
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus bei teismo posėdyje išklausęs pareiškėją, liudytojus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus, mano, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas, nesurinkus pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę.
Asmens kaltė gali būti konstatuota tik tada, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas priėjo prie išvados, kad nesurinkta objektyvių duomenų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog S. R. 2021 m. birželio 10 d. vaikų darželyje vykusios šventės metu, savo nepilnamečių vaikų akivaizdoje, žeidžiančiais žodžiais žemino vaikų motiną L. S., taip pat grasino dukrai G. panaudoti fizinę jėgą, kad jis būtų elgęsis neabejotinai amoraliai ir žalingai vaikų atžvilgiu, kai už tokius veiksmus jau buvo baustas, t. y., kad tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 2 dalyje.
Esant nurodytoms aplinkybėms S. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo byla nutrauktina, nesant pakankamai įrodymų patvirtinančių jo veiksmuose ANK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 dalies l punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
S. R. skundą tenkinti.
P. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Žaliakalnio policijos komisariato 2021 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. 25-ANR_N-1054-2021 bei administracinio nusižengimo teiseną S. R. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.