- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-03
- Bylos Nr.
- 2A-643-221/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02256-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis (pirm.), Virginija Lozoraitytė (pran.), Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. B. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. B. ieškinį atsakovei R. B., institucija teikianti išvadą byloje - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. B. ieškiniu (b. l. 1-2) prašė pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu nustatytą išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį ir nustatyti, kad jis sūnaus E. ir dukros A. išlaikymui mokės po 250 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2012 m. vasario 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo ir atsakovės R. B. santuoka. Teismas tuo pačiu sprendimu patvirtino 2012 m. vasario 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.7. punktu ieškovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą sūnui E. ir dukrai A.kas mėnesį mokėdamas po 500 Lt kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės. Savo įsipareigojimą jis vykdė. 2012 m. balandžio 18 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimu ieškovui buvo paskirta valstybinė socialinio draudimo pensija nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos. Šios pensijos dydis – 1 248,95 Lt per mėnesį. Dirbdamas UAB „Kėdbusas“ ieškovas gaudavo 4 800 Lt darbo užmokestį, todėl po santuokos nutraukimo galėjo skirti vaikų išlaikymui po 500 Lt kiekvienam. Tačiau jo pajamos sumažėjo keturis kartus ir skirti dviejų vaikų išlaikymui po 500 Lt, iš viso 1000 Lt kas mėnesį, jis neišgali, nes pačiam pragyvenimui lieka 248,95 Lt. Kadangi po teismo sprendimo priėmimo jo finansinė padėtis žymiai pablogėjo, kaip senatvės pensininkas jis yra nedarbingas, todėl kreipėsi į atsakovę dėl vaikams teikiamo išlaikymo sumažinimo, tačiau atsakovė nesutiko, kad išlaikymo suma būtų mažinama.
Teismo posėdžio metu ieškovas L. B., sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašė nustatytą sūnui E. teikiamo išlaikymo dydį sumažinti iki 400 Lt, dukrai A. teikiamo išlaikymo dydį sumažinti iki ieškinyje nurodyto dydžio, t. y. 250 Lt. Paaiškino, kad teikiant tokio dydžio išlaikymą vaikams pusė jo gaunamų pajamų būtų skirta vaikų poreikiams, pusė pajamų liktų jam pačiam. Jo nuomone, vieno vaiko išlaikymui per mėnesį pilnai pakanka 800 Lt sumos, tuo tarpu atsakovės pateiktuose vaikų poreikių paskaičiavimuose išlaidos yra akivaizdžiai padidintos (b. l. 90-91).
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į tai, kad L. B. pajamos yra sumažėjusios, gali būti tenkinamas, tačiau ieškovo siūloma 250 Lt išlaikymo suma yra per maža (b. l. 12).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimu (b. l. 93-98) ieškinį tenkino iš dalies; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291-550/2012 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.7. punkte nustatytą 500 Lt dydžio išlaikymą, kurį L. B. kas mėnesį turi teikti nepilnamečiams vaikams E. B. ir A. B., sumažino ir nustatė, kad L. B. sūnaus E. B., dukters A. B. išlaikymui mokės po 400 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo L. B., atsakovei R. B. 110 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatytas ieškovo teikiamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, jo pajamos ženkliai sumažėjo, kas laikytina esminiu ieškovo turtinės padėties pablogėjimu. Iš gaunamos 1 248,95 Lt senatvės pensijos, sumokėjus nustatytą išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ieškovui pragyvenimui lieka tik 248,95 Lt suma savo paties poreikių tenkinimui. Esant šiandieninei sunkiai ekonominei situacijai Lietuvoje, tokio amžiaus žmogui susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra labai ribotos. Visa tai rodo, kad ieškovas dėl turtinės padėties pablogėjimo šiuo metu objektyviai neišgali teikti 2012 m. vasario 6 d. teismo sprendimu nustatyto dydžio išlaikymo nepilnamečiams vaikams. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys rodo, jog šalių kas mėnesį gaunamos pajamos ženkliai nesiskiria (atsakovės mėnesinės pajamos vos 250 Lt yra didesnės nei ieškovo), tačiau ieškovo turtinė padėtis, įvertinus šalių turimą nekilnojamąjį turtą, yra akivaizdžiai geresnė nei atsakovės. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, nors ir yra darbingo amžiaus, turėtų didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, nėra pagrindo spręsti, jog per nurodytą laikotarpį iš esmės pasikeitė šalių nepilnamečių vaikų poreikiai, to neįrodinėjo ir šalys. Išanalizavęs atsakovės pateiktą išlaidų paskaičiavimą, teismas darė išvadą, kad nurodytos išlaidų sumos yra pernelyg didelės ir neprotingos. Atsižvelgdamas į abiejų tėvų gaunamų pajamų dydį ir jų finansines galimybes, teismas sprendė, kad racionaliai ir taupiai naudojant lėšas pilnai patenkinti būtiniausius vaikų poreikius galima būtų ir už 800 Lt per mėnesį. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, sprendė, jog yra pagrindas sumažinti nustatytą L. B. teikiamo išlaikymo vaikams E.ir A. dydį iki 400 Lt dydžio išmokų kiekvienam vaikui kas mėnesį (CK 3.201 straipsnis). Be to, nurodė, kad mažinti išlaikymą dukrai A. iki ieškovo prašomos sumos, t. y. 250 Lt per mėnesį, nėra pagrindo, kadangi tokio dydžio išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas ir nepatekintų būtinų vaiko poreikių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė R. B. (b. l. 100-102) prašo teismo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012m. gruodžio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2560-550/2012 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo L. B. ieškinį; priteisti iš L. B. apeliantei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
1. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad vaikų poreikiai per nurodytą laiką nepasikeitė, kadangi sūnus pradėjo žymiai daugiau valgyti, todėl išlaidos patenkinti vaiko poreikį maistui yra padidėjusios. Dėl sūnaus augimo ir kūno apimčių pasikeitimo rūbus ir avalynę tenka keisti dažniau, todėl padidėjo išlaidos šioms reikmėms.
2. Teismas nepagrįstai vertino, kad apeliantės nurodytos išlaidos vaistams yra per didelės, kadangi abu vaikai per 2012 m. sveikatos priežiūros įstaigose lankėsi daugybę kartų: sūnus E. – 9 kartus, o A. dėl įvairių kvėpavimo takų susirgimų – 14 kartų. Teismas nurodė, kad neva vaikai neturi žymių sveikatos sutrikimų, dėl kurių reikėtų nuolat vartoti medikamentus ir vitaminus, kainuojančius po 100 Lt kas mėnesį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vaikai dažnai serga, padidėjo išlaidos vitaminams. Ligoms, kuriomis serga vaikai, gydyti vaistai dažniausiai yra nekompensuojami, todėl nurodytos išlaidos nėra išgalvotos.
3. Teismas, konstatuodamas faktą, kad vaikų poreikiai yra nepasikeitę, 100 Lt sumažino ieškovo dalį, skirtą vienam vaikui išlaikyti. Todėl, apeliantė turi skirti dar didesnę dalį lėšų vaikų išlaikymui, nors jos ir ieškovo materialinė padėtis yra visiškai skirtinga: teismo skaičiavimais apeliantės nekilnojamojo turto vertė sudaro 27 457 Lt, o ieškovo – net 417 253 Lt. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po santuokos nutraukimo apeliantė su abiem nepilnamečiais vaikais išsikėlė iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, palikdama jam praktiškai beveik visą turtą: baldus, buitinę techniką, automobilius. Apeliantei buvo išmokėta nedidelė kompensacija, už kurią įsigijo automobilį ir kelis baldus vaikams.
Šalies argumentai
4. Apeliantės teigimu, pasirašant 2012 m. vasario 6 d. santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, ieškovui buvo žinoma, kad artimiausiu metu jis taps senatvės pensininku, o senatvės pensija tikrai bus mažesnė nei jo gaunamas darbo užmokestis, tačiau sutartimi įsipareigojo skirti vaikų išlaikymui po 500 Lt. Todėl pasirašant sutartį ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes skirti vaikams po 500 Lt kiekvienam ir ateityje.
5. Teismas, priimdamas sprendimą, atkreipė dėmesį į ieškovo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti šiam turtui reikia turėti nemažai lėšų, kas leidžia teigti, kad ieškovo pragyvenimo šaltinis yra ne tik jo gaunama 1248,95 Lt dydžio senatvės pensija. Be to, ieškovo valdomas turtas – miškas – duoda pagrindą apsirūpinti ir kuru jo gyvenamojo namo šildymui, todėl ieškovo išlaidos žiemos metu yra žymiai mažesnės, nei apeliantės.
6. Teismas, vertindamas ieškovo turtinę padėtį, nevertino fakto, kaip ieškovas panaudojo gautą 50 000 Lt išeitinę išmoką. Ieškovas nurodė, kad šiuos pinigus išleido namo remontui ir dar pasiskolino trūkstamą sumą. Tačiau nepateikė įrodymų, kad ėmė paskolą. Ir ši aplinkybė verčia abejoti, kad ieškovo vienintelis pragyvenimo šaltinis yra senatvės pensija. Todėl, vien tik sumažėjus ieškovo gaunamoms pajamoms per mėnesį, jo turimas didelės vertės nekilnojamais turtas neduoda pagrindo teigti, kad yra pablogėjusi ieškovo turtinė padėtis, kas sudaro pagrindą mažinti vaikų išlaikymo dydį.
7. Teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas teikia vaikams išlaikymą ir kitais būdais. Apeliantės teigimu, L. B. nuveža dukterį A. į muzikos mokyklą, retkarčiais į kokį nors renginį, tačiau su sūnumi E. bendrauja retai, nes sūnus nenori su juo bendrauti. Ieškovo pažadai vaikams nupirkti kokį nors daiktą ateityje nėra laikytini išlaikymo teikimu kitais būdais, nes tie pažadai retai kada tęsiami. Todėl šis teismo nurodytas motyvas, neparemtas jokiais įrodymais, negali būti pagrindu sumažinti išlaikymo dydį vaikams.
8. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad patenkinti būtiniausius vaikų poreikius galima ir už 800 Lt. Formuojamoje Aukščiausio Teismo praktikoje nustatyta, kad vaiko poreikių patenkinimui turi būti skiriama 1 minimalaus minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymo suma. Sprendimo priėmimo dieną MMA buvo 850 Lt, o nuo 2013 m. sausio l d. MMA padidėjo iki 1000 Lt. Taigi ieškovo 2012 m. vasario 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-291-550/2012 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.7. punkte nustatyta 500 Lt dydžio išlaikymo suma visiškai atitinka tą sumą, kuri turi būti skiriama vieno vaiko išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106-108) ieškovas prašo teismo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovui 300 Lt išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo paruošimą apmokėti.
Atsiliepime ieškovas nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nenukrypo nuo apeliantės skunde nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismas ieškovo reikalavimus tenkino tik iš dalies ir praktiškai nepažeisdamas jokių teisės normų priėmė tokį sprendimą. Be to, institucija teikianti išvadą, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo sutiko. Apeliantės skunde nurodyti argumentai parodo, kad ji laiko, jog vaikų išlaikymo pareiga tenka tik ieškovui, o apeliantė prie jos prisideda tik tuo, kad vaikai gyvena kartu su ja ir jai tenka didesnis rūpestis vaikais. Tokiais teiginiais apeliantė pažeidžia CK 1. 5 straipsnyje nustatytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Be to, teismas sprendime aiškiai motyvavo, kodėl apeliantės pateikti teismui duomenys apie išlaidas vaikų poreikių tenkinimui yra abejotini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnis 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių ginčas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. sutarties sąlygų, susijusių su nepilnamečių vaikų išlaikymu, pakeitimo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šalių santuoka nutraukta 2012 m. vasario 6 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimu. Teismas tuo pačiu sprendimu patvirtino 2012 m. vasario 2 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.7. punktu ieškovas įsipareigojo teikti materialinį išlaikymą sūnui E. ir dukrai A. kas mėnesį mokėdamas po 500 Lt kiekvienam vaikui iki jie sulauks pilnametystės (b. l. 6-7). Nagrinėjamu atveju, ieškovas kreipėsi į teismą dėl minėtos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygos (Sutarties 3.7 punktas) pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, t. y. ženkliai sumažėjus jo gaunamoms pajamoms.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai detaliai aptaria ir nustato be kita ko ir savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos ir tėvų dalyvavimo juos auklėjant klausimus. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai ar vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, kad vaiko poreikių tenkinimui turi būti skiriama vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, pripažįsta, kad minimali mėnesio alga yra orientacinis kriterijus nustatant priteistino išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Kolegija pažymi, kad išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.
Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pripažįstama, kad gali būti keičiama sutarties dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nustatymo. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalies turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Konkrečioje byloje pagrindas keisti sutarties sąlygas dėl išlaikymo priteisimo yra ieškovo turtinės padėties pablogėjimas. Teismas konstatavo, jog ženkliai sumažėjo ieškovo gaunamos pajamos, kadangi spendimo dėl santuokos nutraukimo priėmimo metu ieškovas dirbo UAB „Kėdbusas“ direktoriumi, jam buvo mokamas 4800 Lt atlyginimas (b. l. 5), tuo tarpu VSDFV 2012 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovui buvo paskirta 1248,95 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki gyvos galvos (b. l. 4). Nors apeliantė su tuo nesutikdama teigia, jog jos buvęs sutuoktinis turi didelės vertės nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija apeliantės turimo turto vertę net 15 kartų, tačiau teisėjų kolegija pastebi, jog minėtas turtas ieškovui priklausė ir santuokos nutraukimo metu, kuomet buvo patvirtinta ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria nustatytas išlaikymas vaikams (b. l. 46-67). Įvertinus tokias aplinkybes, spęstina apie tai, jog šalims bendru sutikimu nustatant išlaikymo vaikams dydį buvo atsižvelgta tiek į šalių turėtą turtą, tiek į jų gautas pajamas, tiek į vaikių poreikius. Apeliantės argumentai, kad nekilnojamasis turtas ieškovui duoda naudą ir kad jis gyvena ne tik iš 1248,95 Lt pensijos, niekuo nepagrįsti. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, spręsdamas apie ieškovo turtinės padėties pablogėjimą, pagrįstai atsižvelgė į jo gaunamas pajamas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas yra senatvės pensininkas ir tokio amžiaus žmogui susirasti darbą ir gauti papildomų pajamų, kurias galėtų skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui, galimybės yra labai ribotos. Apeliantės nuomone, J. B., žinodamas, jog artimiausiu metu taps pensininkas, įsipareigodamas mokėti vaikams po 500 Lt, turėjo įvertinti savo galimybes. Teisėjų kolegija iš bylos aplinkybių sprendžia, kad ieškovas, ką pripažino ir jis pats, santuokos nutraukimo metu turėjo galimybę vaikams teikti išlaikymą po 500 Lt ir tokį išlaikymą teikė, taigi, buvo įvertinęs ir savo galimybes. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Nors apeliantė teigia, kad kitais būdais ieškovas išlaikymo vaikams neteikia, tačiau ji pati pripažįsta, kad ieškovas nuveža dukrą į muzikos mokyklą, vežasi į renginius, sūnus su tėvu nevažiuoja, nes pats to nenori.
Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo motyvais dėl išlaidų medikamentams ir kitiems būtiniems vaikų poreikiams dydžio, todėl jų nekartoja.
Kolegija pažymi, kad vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, keisdamas sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatytą išlaikymo vaikams dydį iš ieškovo, nurodytų normų ir principų laikėsi, tinkamai įvertino įrodymus. Tai, kad neaptartas atskirai kiekvienas argumentas, nedaro priimto teismo sprendimo negaliojančiu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta, bendravimo tvarka ar priteistas išlaikymas, esant suinteresuoto asmens prašymui šiuo klausimu, gali būti pakeisti, priimant naują sprendimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 300 Lt, pateikė išlaidas patvirtinantį įrodymą (b. l. 109-110). Atsižvelgiant į Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktą, atsakovės apeliacinį skundą atmetus, priteistina iš jos 300 Lt ieškovui L. B. (CPK 88 straipsnio 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
n utaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui L. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.