Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Astraneta NT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9016-608/2013 pagal ieškovo UAB „Astraneta NT“ ieškinį atsakovams J. T. ir D. J. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo (tretieji asmenys G. L., Vilniaus rajono trečiojo notarų biuro notaras T. P.) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Astraneta NT“ pareiškė ieškinį atsakovams J. T. ir D. J., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo 2012 m. gruodžio 5 d. išduotą paprastąjį vekselį dėl 102 000 Lt sumos sumokėjimo D. J., panaikinti 2012 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Vilniaus rajono trečiojo notarų biuro notaro Tomo P. V., notarinio registro Nr. 7569.

Nurodė, kad UAB „Astraneta NT“ vardu išduotu 2012 m. gruodžio 5 d. atsakovei D. J. vekseliu ieškovas besąlygiškai įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. sumokėti D. J. 102 000 Lt. Vekselį ieškovo vardu išdavė ieškovo buvęs vadovas J. T. Vilniaus rajono trečiojo notaro biuro notaras T. P. V. 2012 m. gruodžio 14 d. vykdomuoju įrašu pareikalavo iš vekselio davėjo UAB „Astraneta NT“ išieškoti 102 427,90 Lt bei 6 proc. metines palūkanas nuo vekselio apmokėjimo termino, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki galutinio apmokėjimo dienos.

Anot ieškovo, buvusio vadovo J. T. įsipareigojimas sumokėti 102 000 Lt per vekselyje nurodytą 7 dienų terminą prisiimtas ne tik be pagrindo, bet iš anksto žinant, jog bendrovė tokio įsipareigojimo įvykdyti negali, nes veiklos nevykdė. Be to, 102 000 Lt vertės paslaugų suteikimas turi būti patvirtintas dokumentais. Atsakovė D. J. nepateikė ataskaitos apie atliktą darbą, kad būtų galima vertinti, kokius darbus ji atliko už 102 000 Lt veiklos nevykdančios bendrovės naudai ir interesais, vekselio gavimą pagrindė tik bendro turinio pasisakymais. Juridinis asmuo negali be pagrindo sukurti sau įsipareigojimų, juridinio asmens įsipareigojimų atsiradimas turi būti pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais, kurių vekselio išrašymo metu J. T. neturėjo. J. T. žinodamas, kad pagrindo nėra, pasirašo įmonei nenaudingą sandorį. Įgydama vertybinį popierių, atsakovė D. J. žinojo arba turėjo žinoti kad Paslaugų teikimo sutartis savaime negali būti laikoma tinkamu pagrindu išrašyti vekselį bendrovės vardu, t. y. buvo nesąžininga įgijėja.

Be to, ieškovas teigia, kad atsakovai yra susiję asmenys, kuriuos 2012 m. vasarą siejo bendri interesai, todėl vekselio išrašymo metu šie asmenys veikė piktavališkai susitarę. Tokių asmenų nesąžiningumas yra preziumuojamas. Taigi, kaip vekselio davėjas, taip ir vekselio gavėjas buvo nesąžiningi, šis sandoris pažeidžia juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytą valdymo organų kompetenciją ir prieštarauja juridinio asmens tikslams siekti pelno, yra ekonomiškai nenaudingas, žalingas bendrovės interesams, todėl turi būti pripažintas negaliojančiu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.82 str. 1 d.

Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo argumentus, kuriais jis grindė vekselio turėtojo nesąžiningumą. Nurodė, kad ginčijamas vekselis išduotas D. J. kaip fiziniam asmeniui. Tuo tarpu ieškovo nurodytos aplinkybės patvirtina tik atsakovų J. T. ir D. J. buvimą vienos bendrovės valdymo organais, kas nepatvirtina bendrų J. T. ir D. J. turtinių interesų buvimo bei J. T. suinteresuotumo ginčijamo vekselio išdavimu D. J.. Pažymėjo, kad ieškovas neginčijo nei šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties galiojimo, nei skolos už D. J. pagal šią sutartį suteiktas paslaugas dydžio. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių jog UAB „Astraneta NT“ paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir galiojimo laikotarpiu nevykdė veiklos. Taip pat nurodė, kad J. T. 2012 m. gruodžio 27 d. rašytiniame atsistatydinimo pranešime tik nurodomos aplinkybės, trukdančios J. T. eiti bendrovės vadovo pareigas. Pažymėjo, jog atsakovas J. T. paslaugų teikimo sutarties sudarymo ir vykdymo laikotarpiu taip pat buvo vienas iš UAB „Astraneta NT“ akcininkų, todėl teismas padarė išvadą, kad nelogiškas būtų šio asmens suinteresuotumas sudaryti sandorius, bloginančius įmonės turtinę padėtį.

Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad vekselis prieštarauja įmonės veiklos tikslams. Pažymėjo, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog paslaugų teikimo sutartyje numatytos paslaugos bendrovei nebuvo reikalingos, kad šios paslaugos nebuvo teikiamos ar buvo teikiamos kito asmens. Byloje nėra įrodymų apie tai, kas minėtu laikotarpiu tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, rūpinosi privalomų mokesčių sumokėjimu bei apskaičiavimu, taip pat kitų bendrovės prievolių vykdymu. Taip pat byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėti veiksmai paslaugų sutarties galiojimo laikotarpiu neturėjo būti atliekami. Aplinkybę, jog paslaugų teikimo sutartis buvo tik formalus sandoris ir skolos, dėl kurios grąžinimo išduotas ginčijamas vekselis, realiai neegzistavo, privalo įrodyti ieškovas, tokios įrodinėjimo naštos perkėlimas atsakovams nagrinėjamu atveju pažeistų įstatymo nustatytą įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007, yra išaiškinęs, kad vekselio, kaip vertybinio popieriaus, viešo patikimumo savybė, kurią užtikrina griežti vekselio formalumo ir jame įtvirtintos prievolės abstraktumo reikalavimai, lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas teisėtu jo savininku ir šiame dokumente įtvirtintos reikalavimo teisės turėtoju. Dėl to įsipareigojęs pagal vekselį asmuo neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselio turėtojui vekselyje įrašytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas šį vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Tai reiškia, kad pagal ĮPVĮ 19 straipsnio prasmę skolininkas pagal vekselį gali reikšti prieštaravimus dėl reikalavimo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tik tokius, kurie susiję su formaliais vekselio, kaip vertybinio popieriaus, trūkumais (jo rekvizitais), arba su tiesioginiais (asmeniais) skolininko pagal vekselį ir pirmojo vekselio turėtojo santykiais, taip pat dėl vekselio turėtojo nesąžiningumo, įgyjant vekselį.

Byloje nustatyta, kad bendrovės vadovui, kuris pagal įstatus turėjo organizuoti ir vykdyti visą bendrovės veiklą, turėjo būti nustatytas 500 Lt mėnesinis atlyginimas, kas reiškia, kad per metus vadovas galėjo gauti tik 6 000 Lt atlyginimą, tuo tarpu 102 000 Lt suma už neaiškios apimties paslaugas teismo pripažinta kaip sąžininga ir teisinga. Teismas visiškai nevertino byloje nustatytos aplinkybės, kad bendrovė tiek sutarties dėl paslaugų teikimo, tiek vekselio išrašymo momentu nevykdė veiklos, neturėjo lėšų, todėl vekselio išrašymas, neturint lėšų jam apmokėti, bet nurodant 7 dienų apmokėjimo terminą, turi būti įvertinamas kaip siekis užvaldyti bendrovės turtą, apie ką nurodė savo raštuose J. T..

Anot atsakovės, pagal ieškovės vadovo nurodymus ji rengė ieškovės vidaus dokumentų projektus, atstovavo ieškovę rengiant ir teikiant dokumentus SoDrai, VMI, VĮ „Registrų centras“

Juridinių asmenų registrui, antstoliui, atstovavo teismuose ir bankuose, teikė konsultacijas ieškovei, organizavo ataskaitų rengimą ir pan. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys: ieškovės 2012 m. liepos 4 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.61), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose ir rengti reikalingus dokumentus; 2012 m. liepos 5 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.62), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta atstovauti įmonę VMI ir kitose biudžetinėse įstaigose; 2012 m. liepos 6d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.63), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus, teikti juos advokatų kontorai „LAWIN“; 2012 m. liepos 7 d. pavedimas atlikti organizuoti būtiną įmonės buhalterijos tvarkymą; 2012 m. liepos 10 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.65), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus ir atstovauti įmonę VĮ Registrų centras, sudaryti ir teikti VĮ Registrų centras akcininkų sąrašus ir kitus įmonės veiklai reikalingus dokumentus; 2012 m. liepos 11 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.66), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus, bendradarbiauti su advokatų kontora ir atstovauti Bendrovę Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-6903-433/2012; 2012 m. rugpjūčio 11d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.67), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus įmonės dokumentus ir teikti juos antstoliui V. M.; 2012 m. rugsėjo 15 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.68), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta atstovauti įmonę santykiuose su jos skolininkais.

Teiktas paslaugas patvirtina 2013 m. rugpjūčio 7 d. antstolio V. M. raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.29768; 2013 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Registrų centras raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.VILIJ(12.5.20)-21198; 2013 m. rugpjūčio 27 d. VMI raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.(4.66)-46-MPD-7069.

Atsižvelgdamas į tai, kad buvusi direktorė ir akcininkė G. L. neperdavė J. T. įmonės dokumentų, patalpų, jis būdamas atidus ir rūpestingas, kreipėsi į kompetentingą asmenį - atsakovę D. J. dėl paslaugų įmonei suteikimo siekiant stabilizuoti įmonės veiklą ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą. Vien trumpas vekselio apmokėjimo terminas taip pat nėra pagrindas pripažinti prieštaravimą juridinio asmens įstatuose šabloniškai pagal Akcinių bendrovių įstatymą numatytam uždarosios akcinės bendrovės siekiui - pelno siekimui.

atsakovei – pateikti detalią ataskaitą apie UAB „Astraneta NT“ suteiktas paslaugas pagal Paslaugų teikimo 2012 m. liepos 3 d. sutartį;

pateikti detalią ataskaitą apie UAB „Astraneta NT“ vardu atliktus veiksmus pagal UAB „Astraneta NT“ išduotą įgaliojimą;

pateikti detalią ataskaitą pagal kiekvieną iš ieškovo pavedimų, esančių byloje, o būtent:

2012 m. liepos 4 d. pavedimas dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose, ruošti ir teikti susirinkimams reikalingus dokumentus (1t. b.1.61);

2012 m. liepos 5 d. pavedimas atstovauti bendrovę VMI ir kitose biudžetinėse įstaigose (1t. b.1.62);

2012 m. liepos 6d. pavedimas ruošti visus reikalingus dokumentus, teikti juos advokatų kontorai „LAWIN“ (1t. b.1.63);

2012 m. liepos 7 d. pavedimas organizuoti būtiną įmonės buhalterijos tvarkymą (1t. b.1.64);

2012 m. liepos 10 d. pavedimas ruošti visus reikalingus dokumentus ir atstovauti įmonę VĮ Registrų centras, sudaryti ir teikti VĮ Registrų centras akcininkų sąrašus ir kitus įmonės veiklai reikalingus dokumentus (1t. b.1.65);

2012 m. liepos 11 d. pavedimas ruošti visus reikalingus dokumentus, bendradarbiauti su advokatų kontora ir atstovauti Bendrovę Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-6903-433/2012 (1t. b.1.66);

2012 m. rugpjūčio 11d. pavedimas ruošti visus reikalingus Bendrovės dokumentus ir teikti juos antstoliui V. M. (1t., b.1.67);

2012 m. rugsėjo 15 d. pavedimas atstovauti bendrovę santykiuose su jos skolininkais (1t., b.1.68).

Pasiūlyti atsakovei pateikti įrodymus, patvirtinančius jos kompetenciją (atsakovė teigia, kad J. T., būdamas atidus ir rūpestingas, kreipėsi į kompetentingą asmenį - atsakovę D. J. dėl paslaugų įmonei suteikimo siekiant stabilizuoti įmonės veiklą ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, todėl teismas nagrinėja bylą apeliacinio skundo ribose.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo UAB „Astraneta NT“ vadovas J. T. įmonės vardu 2012 m. gruodžio 5 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. sumokėti D. J. (atsakovei) 102 000 Lt.

Tarp šalių nėra ginčo, kad vekselis buvo išduotas UAB „Astraneta NT“ ir D. J. 2012 m. liepos 3 d. sudarytos atstovavimo paslaugų teikimo sutarties pagrindu (1t., b.l. 59). Iš sutarties turinio matyti, kad atsakovė įsipareigojo UAB „Astraneta NT“ laikotarpiu 2012 m. liepos 3 d. – 2013 m. birželio 3 d. atstovauti įmonei pagal įgaliojimą arba žodinius ir raštiškus susitarimus, arba/ir teikti kitas atstovavimo/konsultavimo paslaugas – atsiskaitymų su kreditoriais valdymas, investicijų ir finansų paieška, turto pirkėjų arba nuomininkų paieška, atstovavimas valstybinėse institucijose ir santykiuose su trečiaisiais asmenimis, vidaus dokumentų, ataskaitų rengimo organizavimas ir kt. Ieškovas UAB „Astraneta NT“ įsipareigojo sumokėti atsakovei už minėtu laikotarpiu teikiamas paslaugas 148 000 Lt ir 21 proc. pridėtinės vertės mokestį. Šalys susitarė, kad darbų atlikimas įforminamas pateiktuose sąskaitose.

Iš bylos duomenų matyti, kad praėjus 4 mėnesiams, atsakovė 2012-12-05 pateikė ieškovui sąskaitą faktūrą102 000 Lt, sąskaitoje nurodytas ūkinės operacijos turinys – atstovavimas bankuose, įmonės dokumentų tvarkymas, atstovavimas valstybinėse institucijose: VMI, Sodra, Registrų centras, atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir kt., užsakovo nurodytos atstovavimo paslaugas (1t. b.l. 69). Šalys patvirtina, kad būtent šioje sąskaitoje faktūroje nurodytai atsakovės sumai 102 000 Lt ir buvo išduotas ieškovo vadovo ginčo vekselis. Tokį vekselio ryšį su minėta suma patvirtina UAB „Astraneta NT“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimas pasirašyti vekselį D. J. naudai (1t. b.l. 70).

Dėl ginčo vekselio teisėtumo

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.97 str. 1 d., 1.101 str. vekselis yra vertybinis popierius. Vekseliu, kaip vertybiniu popieriumi, jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (LR CK 1.105 str. 1 d., LR įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str. 1 d.). Taigi įstatyme įtvirtinta vekselio, kaip vertybinio popieriaus, paskirtis lemia tai, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Todėl vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių.

Tačiau vekselis, kaip vienašalis sandoris, gali būti ginčijamas visais sandorių negaliojimo pagrindais, numatytais CK 1. 78-1.93 str. str. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu kaip prieštaraujantį juridinio asmens tikslams siekti pelno, teigia, kad vekselis yra ekonomiškai nenaudingas, žalingas bendrovės interesams, o vekselio davėjas ir vekselio gavėjas buvo nesąžiningi.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis ieškovo reikalavimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu, yra būtinas sandorio šalies nesąžiningumas ir akivaizdus sandorio žalingumas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2014). Pagal kasacinio teismo praktiką CK 1.82 straipsnio taikymas (egzistuojant visoms šio straipsnio taikymui svarbioms aplinkybėms) pateisinamas, jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumą apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose ir teismas konstatuoja aiškų, akivaizdų sandorio nenaudingumą, o tokio sandorio palikimas galioti reikštų aiškų neteisingumą vienai iš sandorio šalių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi AB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ v. UAB „Šklėriai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-462/2012; kt.).

Byloje nustatyta, kad vekselio davėjas UAB „Astraneta NT“ yra privatus juridinis asmuo. Jo direktorius J. T. gavęs 2012 m. gruodžio 5 d. atsakovės sąskaitą faktūrą 102 000 Lt sumai, tą pačią dieną priėmė sprendimą pasirašyti vekselį D. J. naudai ir 2012 m. gruodžio 5 d. išdavė paprastą neprotestuotiną vekselį atsakovei D. J., kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. t.y. po 7 dienų sumokėti D. J. 102 000 Lt už atsakovės atliktus keturių mėnesių laikotarpyje tam tikrus veiksmus(1t. b.l. 70). Tai reiškia kad įmonė įsipareigojo sumokėti atsakovei vidutiniškai per mėnesį 25 500 Lt.

UAB „Astraneta NT“ direktorius J. T. 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu konstatavo, kad bendrovė neturi jokių pretenzijų, finansinių reikalavimų ar kitų reikalavimų atsakovės atžvilgiu susijusių su jos veikla Bendrovėje Iš byloje esančio UAB „Astraneta NT“ esančių atsakovo J. T. procesinių dokumentų matyti, kad tokios pozicijos laikėsi ir bylos nagrinėjimo metu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokie įmonės vadovo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja nurodytos bendrovės įstatuose numatytiems tikslams, t. y. pelno siekimui, t.y. racionaliam bendrovės lėšų, turto ir kitų išteklių naudojimui bei pažeidžia CK 2. 87 str. nustatytą pareigą veikti juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai ir protingai.

Ginčo vekselyje nurodyta 102 000 Lt suma turėjo būti išmokėta D. J. už atsakovės atliktus keturių mėnesių laikotarpyje tam tikrus veiksmus 1t. b.l. 70). Tai reiškia kad įmonė įsipareigojo sumokėti atsakovei vidutiniškai per mėnesį 25 500 Lt. Teisėjų kolegijos manymų toks atlyginimas už paslaugas prieštarauja sveikai logikai bei protingumo teisingumo ir sąžiningumo principams, nes Lietuvos darbo rinkoje panašų atlyginimą gauna aukščiausios klasės specialistai – ekonomikos, finansų sferos, bankų analitikai, ekspertai. Apeliacinės instancijos teismui paprašius iš atsakovės pateikti įrodymus, patvirtinančius jos kompetenciją (atsakovė teigia, kad J. T., būdamas atidus ir rūpestingas, kreipėsi į kompetentingą asmenį - atsakovę D. J. dėl paslaugų įmonei suteikimo siekiant stabilizuoti įmonės veiklą ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą), atsakovės atstovė pateikė teismui atsakovės diplomą, patvirtinantį, kad atsakovė 2006 m. baigė Klaipėdos universitetą ir įgijo komunikacijos ir informacijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį , o iš pačios atsakovės gyvenimo aprašymo matyti, kad iki 2012 m. liepos 3 d. sudarytos su UAB „Astraneta NT“ atstovavimo paslaugų teikimo sutarties atsakovė dirbo pagal autorinį sutartį (įmonių įvaizdžio formavimas), Vidaus reikalų ministerijoje vyr. specialiste, vienu metu 2 privačių įmonių valdybos pirmininke. Taigi, kolegijos vertinimu, atsakovės kvalifikacija ir darbo patirtis nesuteikė pagrindo vertinti ją kaip aukščiausios klasės specialiste.

Minėta, kad pateikdama ieškovui sąskaitą faktūrą102 000 Lt, atsakovė nurodė sąskaitoje ūkinių operacijų turinį – atstovavimas bankuose, įmonės dokumentų tvarkymas, atstovavimas valstybinėse institucijose: VMI, Sodra, Registrų centras, atstovavimas santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir kt., užsakovo nurodytos atstovavimo paslaugas (1t. b.l. 69). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sąskaitos faktūros 102 000 Lt sumai pateikimo diena 2012-12-05 atsakovė buvo atlikusi keletą veiksmų, t.y. vieną kartą pateikė VMI deklaraciją, pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui ir antstolio kontorai jai išduotą įgaliojimą. Teiktas paslaugas patvirtina 2013 m. rugpjūčio 7 d. antstolio V. M. raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.29768; 2013 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Registrų centras raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.VILIJ(12.5.20)-21198; 2013 m. rugpjūčio 27 d. VMI raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.(4.66)-46-MPD-7069. Kolegijos manymu, tokius veiksmus galėjo atlikti kaip įmonės vyr. finansininkė R. K., kuri buvo priimta į darbą 2011-12-15 (ieškovo atstovo pateikta teismo posėdžio metu vyr. finansininkės darbo sutartis, 2 t.), taip ir pats įmonės vadovas. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės veiksmus, susijusius su įmonės atstovavimu bankuose, įmonės dokumentų tvarkymu, atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nėra kitų atstovavimo paslaugų.

Byloje nustatyta, kad UAB „Astraneta NT“ direktorius J. T. gavęs 2012 m. gruodžio 5 d. atsakovės sąskaitą faktūrą 102 000 Lt sumai ir tą pačią dieną priėmęs sprendimą pasirašyti vekselį D. J. naudai, žinojo, kad įmonė neturi lėšų, tačiau vekseliu 2012 m. gruodžio 5 d. besąlygiškai įsipareigojo iki 2012 m. gruodžio 12 d. t.y. po 7 dienų sumokėti D. J. 102 000 Lt už atsakovės atliktus keturių mėnesių laikotarpyje tam tikrus veiksmus(1t. b.l. 70). Toks trumpas atsiskaitymo laikotarpis taip pat turėjo įmonei neigiamų pasekmių, nes suėjus atsiskaitymo terminui, atsakovė kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir Vilniaus rajono trečiojo notaro biuro notaras Tomas P. V. 2012 m. gruodžio 14 d. vykdomuoju įrašu pareikalavo iš vekselio davėjo UAB „Astraneta NT“ išieškoti jau 102427,90 Lt bei 6 proc. metines palūkanas nuo vekselio apmokėjimo termino, t. y. nuo 2012 m. gruodžio 12 d. iki galutinio apmokėjimo dienos.

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad paslaugų tiekimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad buvusi įmonės vadovė neperdavė jam įmonės dokumentų, todėl reikėjo dokumentus atgaminti, nesudarė pagrindo laikyti vekselio išrašymą teisėtu, nes atsakovas turėjo galimybę ginti savo teises kitais teisėtais būdais – reikalauti perduoti dokumentus, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo perduoti dokumentus, turėjo teisę paduoti prašymą dėl atsistatydinimo.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytas akivaizdus sandorio žalingumas įmonei.

Tačiau siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu, yra būtinas sandorio šalies nesąžiningumas. Teisėju kolegija konstatuoja, kad bylos medžiaga patvirtina, kad ir atsakovės nesąžiningumas taip pat yra akivaizdus.

Anot atsakovės, pagal ieškovės vadovo nurodymus ji rengė ieškovės vidaus dokumentų projektus, atstovavo ieškovę rengiant ir teikiant dokumentus SoDrai, VMI, VĮ „Registrų centras“

Juridinių asmenų registrui, antstoliui, atstovavo teismuose ir bankuose, teikė konsultacijas ieškovei, organizavo ataskaitų rengimą ir pan. , o šias aplinkybes patvirtina byloje esantys: ieškovės 2012 m. liepos 4 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.61), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta dalyvauti bendrovės akcininkų susirinkimuose ir rengti reikalingus dokumentus; 2012 m. liepos 5 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.62), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta atstovauti įmonę VMI ir kitose biudžetinėse įstaigose; 2012 m. liepos 6d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.63), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus, teikti juos advokatų kontorai „LAWIN“; 2012 m. liepos 7 d. pavedimas atlikti organizuoti būtiną įmonės buhalterijos tvarkymą; 2012 m. liepos 10 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.65), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus ir atstovauti įmonę VĮ Registrų centras, sudaryti ir teikti VĮ Registrų centras akcininkų sąrašus ir kitus įmonės veiklai reikalingus dokumentus; 2012 m. liepos 11 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.66), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus dokumentus, bendradarbiauti su advokatų kontora ir atstovauti Bendrovę Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-6903-433/2012; 2012 m. rugpjūčio 11d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.67), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta ruošti visus reikalingus įmonės dokumentus ir teikti juos antstoliui V. M.; 2012 m. rugsėjo 15 d. pavedimas atlikti darbus ir atstovauti bendrovę (b.1.68), kuriuo atsakovei D. J. buvo pavesta atstovauti įmonę santykiuose su jos skolininkais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovei buvo pasiūlyta pateikti pagal kiekvieną pavedimą atliktų darbų aprašymą bei įrodymus, tačiau jokių įrodymų atsakovė nepateikė. Kadangi pagal paslaugų atlikimo esmę paslaugų tiekėjas gauna atlyginimą už paslaugų atlikimą o ne už pavedimų gavimą, tai ieškovo pavedimų būvimas savaime nereiškia ir nepatvirtino suteiktų paslaugų.

Kaip jau buvo minėta, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad sąskaitos faktūros 102 000 Lt sumai pateikimo diena 2012-12-05 atsakovė buvo atlikusi keletą veiksmų, t.y. vieną kartą pateikė VMI deklaraciją, pateikė prašymą Juridinių asmenų registrui ir antstolio kontorai jai išduotą įgaliojimą. Teiktas paslaugas patvirtina 2013 m. rugpjūčio 7 d. antstolio V. M. raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.29768; 2013 m. rugpjūčio 8 d. VĮ Registrų centras raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.VILIJ(12.5.20)-21198; 2013 m. rugpjūčio 27 d. VMI raštas Dėl informacijos suteikimo Nr.(4.66)-46-MPD-7069. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovės veiksmus, susijusius su įmonės atstovavimu bankuose, įmonės dokumentų tvarkymu, atstovavimu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, nėra kitų atstovavimo paslaugų. Atsakovės teiginiai, kad ji pagal ieškovo pavedimą teikė dokumentus advokatų kontorai „LAWIN“ ir atstovavo ieškovo bendrovę Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme civilinėje byloje Nr.2-6903-433/2012, nepatvirtintas įrodymais, o iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovo UAB „Astraneta NT“ atstovas aplamai nedalyvavo.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė išrašydama sąskaitą faktūrą didelei 102 000 Lt sumai už keletą paslaugų, elgęsi nesąžiningai, neteisingai bei neteisėtai, tai duoda pagrindą konstatuoti jos sąžiningumo prezumpcijos paneigimą.

Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių kontekste - nustačius akivaizdų sandorio (ginčo vekselio žalingumą įmonei ir atsakovės nesąžiningumą, yra visiškas pagrindas pripažinti ginčo vekselį prieštaraujančiu UAB „Astraneta NT“ tikslams ir dėl to pripažinti jį negaliojančiu CK 1.82 str. 1 d. pagrindu. Kiti apelianto ir atsakovo teiginiai neturi esminės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį nurodė, kad ieškovas neginčija nei šalių sudarytos minėtos atstovavimo paslaugų sutarties, nei įmonės direktoriaus sprendimų, kurių pagrindu išrašytas vekselis. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, negu vekselio išrašymas ir jų vykdymas, nei sutartis, nei sprendimas savaime nesukėlė įmonei neigiamų pasekmių, todėl ginčiti nėra būtinybės. Teisėjų kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, neatskleidė bylos esmės ir netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti, t.y. CK 1.82 str., todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikinamas ieškovo apeliaciniame skunde išdėstytų teiginių pagrindu.

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos

turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (1t. b.l. 8; 2t. b.l. 82), kuris priteisiamas ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis po 100 Lt arba 28, 96 Eur. Likusio žyminio mokesčio dalis 5920 Lt buvo ieškovui atidėta iki sprendimo priėmimo (1t. b.l. 57; 2t. b.l. 83), todėl valstybės naudai priteisiama iš atsakovų lygiomis dalimis po 2960 Lt arba 857, 27 Eur.

Iš atsakovų taip pat turi būti priteista valstybei lygiomis dalimis po 15, 24 Eur pašto išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 str. 1d. 12 p., 330 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo UAB „Astraneta NT“ (į.k. 302580099 , buveinės adresas A. Tumėno g. 4, Vilnius) ieškinį patenkinti.

Pripažinti UAB „Astraneta NT“ vadovo J. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2012 m. gruodžio 5 d. išduotą paprastąjį vekselį dėl 102 000 Lt sumos sumokėjimo D. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) negaliojančiu.

Panaikinti 2012 m. gruodžio 14 d. vykdomąjį įrašą, išduotą Vilniaus rajono trečiojo notarų biuro notaro T. P. V., notarinio registro Nr. 7569

Priteisti valstybės naudai iš atsakovų J. T. ir D. J. lygiomis dalimis po 857, 27 Eur žyminio mokesčio ir po 15, 24 Eur pašto išlaidų.