- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-22
- Bylos Nr.
- 1-520-543/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17316-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irmutė Kliučinskienė
- Kaltinamasis
- D. L.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Irmutė Kliučinskienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-17316-17 medžiagą, kurioje
D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis D. L. 2017 m. balandžio mėn. 7 d. apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. L.: sudavė jai du smūgius kumščiu į galvą, ir taip sukėlė nukentėjusiajai J. L. fizinį skausmą.
Be to, D. L. 2017 m. balandžio mėn. 7 d. apie 11.00 val. namuose, (duomenys neskelbtini), nuėjęs į buto svetainę, kuriame buvo mažametės jo dukros D. L., gimusi (duomenys neskelbtini). ir K. L., gimusi (duomenys neskelbtini)., sudavė kumščiu vieną kartą į galvą D. L. ir vieną kartą į galvą K. L., tokiais smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą mažametėms nukentėjusiosioms D. L. ir K. L. bei dėl laikino psichikos sutrikimo – kitos reakcijos į stiprų stresą, nežymiai sutrikdė mažametės D. L. sveikatą.
Kaltinamasis D. L. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje, kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad J. L. yra jo sutuoktinė, jie augina santuokoje gimusius tris vaikus: D. L., K. L. ir A. L., kartu veda bendrą ūkį. Su nukentėjusiąja ir vaikais sutaria labai gerai. Būna, kad kartais su nukentėjusiąja susipyksta, bet greit vėl susitaiko. Su mergaitėmis jis nesipyksta. Problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. 2017 m. balandžio 7 d. jis nuo pat ryto vienas namuose vartojo alkoholį, išgėrė 0,7 l. talpos butelį brendžio. Jautėsi neblaivus, todėl kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena dėl išgerto alkoholio kiekio. Būdamas neblaivus supyko ant J. L. ir sudavė jai du smūgius kumščiu į galvos sritį. Po to, nuėjo į svetainę, kur buvo mažametės jo dukros D. L. ir K. L. bei sudavė po vieną smūgį joms į galvas. Jis labai nuoširdžiai dėl to gailisi. Taip pasielgė dėl to, kad buvo neblaivus ir piktas. Jeigu būtų buvęs blaivus, taip būtų nepasielgęs. Tai buvo pirmas kartas, kai jis savo šeimos narių atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą (t.2, b. l. 25-26).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti bei žemiau aptarti įrodymai.
Nukentėjusioji J. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji nuo 2007 m. yra kaltinamojo sutuoktinė. Santuokoje jiems gimė trys vaikai. Jie sutaria gerai, tačiau kartais kyla žodinių konfliktų, taip pat jis jos atžvilgiu yra naudojęs fizinį smurtą. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo - būdamas neblaivus tampa agresyvus, pradeda prie jos kabinėtis, priekaištauti. Būdamas neblaivus D. L. taip pat šaukdavo ant mergaičių, bardavo jas, kartais, kai jos neklausydavo, suduodavo delnu per užpakalį dėl netinkamo elgesio. 2017 m. balandžio 7 d. apie 11 val. D. L. buvo namuose neblaivus. Jai būnant virtuvėje ir gaminant maistą, jis pradėjo jai priekaištauti, kaltinti nebūtais dalykais. Jai paprašius, kad jis nustotų kabinėtis, jis sudavė jai kumščiu du smūgius į galvos sritį. Dėl smūgių ji jautė fizinį skausmą, pradėjo verkti. Išgirdusios triukšmą virtuvėje, pradėjo šaukti ir mergaitės. Tada kaltinamasis nuėjo į kambarį, kur buvo mergaitės. Joms pradėjus verkti garsiau, ir ji nuėjo pas jas į kambarį. Dukterys pasakė, kad kaltinamasis kiekvienai sudavė po vieną kartą kumščiu į galvos sritį, skundėsi, kad skauda galvytes. Netrukus atėjo dvi darbuotojos iš vaikų teisių skyriaus. Jos pasakė, kad gavo pranešimą, jog vyksta konfliktas. Atėjusios darbuotojos D. L. liepė išeiti iš namų, o ji su savo vaikais išvyko į moterų krizių centrą. Vėliau atvyko pareigūnai, kuriems ji parašė pareiškimą dėl smurto jos ir mergaičių atžvilgiu. Civilinio ieškinio nereiškia. (t.1, b. l. 48-49, 52-53, 54-55).
Nukentėjusioji D. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Atsimena, kai vieną kartą ji nenupirko tėtei laikraščio, jis labai supyko, norėjo jai trenkti, bet ji pabėgo. Kai tėtė pasidaro piktas, jis pakelia dešinę ranką ir nori mušti per užpakalį. Yra buvę, kai tėtis per užpakalį sudavė. Tėtis yra jai ir sesei trenkęs ranka per galvą. Tėtis kumščiu trenkė sesei, tada ji labai verkė, bėgo pas mamytę ir ją apsikabino. Jai tėtis taip pat stipriai trenkė į kaktą. Tada ji pabėgo į kitą kambarį, nes labai išsigando. Ji jautėsi labai blogai. Po to, tėtis jų atsiprašė. Tą dieną tėtis buvo neblaivus, nes matėsi iš jo veido. Kai jis prisigeria, jo veidas būna keistas. Tėtis ir mamytę labai muša. Tėtis pradėjo kaltinti mamą, kad ji išleidžia visus pinigus. Tada jis mamai trenkė. Mama verkė ir nuėjo į vonią. Tėtis sesę mušė per galvą, kai ji norėjo apginti mamą (t.1, b. l. 107-109).
Nukentėjusioji K. L., ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Kartą tėtis jai buvo patempęs už rankos, virš alkūnės. Dėl to jautėsi liūdnai. Kartą tėtis leido muziką, atvažiavo moterys iš vaikų teisių ir jas išsivežė į globos namus. Kai tėtė būna išgėręs, jis pradeda kaltinti mamą. Daugiau neatsimena jokio įvykio (t.1, b. l. 140-141).
Liudytoja B. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad J. L. yra jos dukra. Su D. L. ji susituokė 2007 metais. Santuokoje jiems gimė trys vaikai - D, K ir A. Gyvendama Londone ji dažnai susiskambindavo su J. L., kuri telefonu pasakojo, kad D. L. kiekvieną savaitgalį vartoja alkoholį, išgėręs klauso radijo ir televizoriaus, neleidžia ramiai išsimiegoti, taip pat sakydavo, kad ją muša, bet smulkiai nepasakodavo. Kai jos kalbėdavo telefonu ir ji paklausdavo J. L. „ ar jis tave mušė“, ji atsakydavo „nu“, „taip nu“. Ji taip atsakydavo dėl to, kad prie jos būdavo mergaitės ir bijojo, kad jos nepapasakotų D. L. apie jų pokalbį. Mergaitės nė karto jai nesakė, kad tėtis jas muša (t.1, b. l. 164-166).
Liudytoja L. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra J. L. sesuo. Su J. L. ir jos šeima susitinka labai retai. Nukentėjusioji yra uždara, ji apie savo šeimą nesipasakoja. Kartais ji su mama vykdavo į Kauną pasiimti J. L. su vaikais ir parsivežti į Alytų. Ji verkdavo, tačiau nesakydavo, kad D. L. ją mušė. Tą pasakydavo vaikai, nurodydavo, kad tėtis mamą mušė, spyrė, tampė už plaukų. Jai yra žinoma, kad sesuo buvo apgyvendinta „Krizių centre“. Jai žinoma, kad 2017 m. balandžio mėn. pradžioje įvyko konfliktas tarp Jolantos ir Dangio, tačiau Jolanta jai nepasakojo. Ji tik sakydavo, kad nesikištų į jos gyvenimą. Apie tai, kad būtų mušamos mergaitės, ji nežino (t.1, b. l. 168-169).
Liudytoja I. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba VŠĮ socialinių paslaugų centre, socialine darbuotoja. 2017 m. balandžio 11 d. buvo gautas pranešimas iš Alytaus vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad smurtaujama prieš J. L. ir jos vaikus. 2017 m. balandžio 12 su J. L. ir jos vaikais lankėsi teismo medicinos tarnyboje, kur jie buvo apžiūrėti. Tada J. L. nurodė, kad jos vyras D. L. naudojo fizinį smurtą jos ir dukrų atžvilgiu. Po apžiūros ji kartu su J. L. ir jos vaikais vyko į butą pasiimti daiktų, nes ji sakė, kad bijo savo sutuoktinio. Pasiėmus daiktus, ji J. L. su vaikais pristatė į Alytaus vaikų globos namuose esantį vaiko ir motinos krizių centrą. J. L. jai sakė, kad sekančią dieną ji išvyks į Kauną pas savo pilnametę dukrą. Balandžio mėn. 18 d. paskambinus J. L. ji nurodė, kad yra sugrįžusi iš Kauno į Alytų, kad D. L. nebijo, jis jos atsiprašė, pažadėjo daugiau taip nesielgti. Ji lankėsi J. L. namuose balandžio mėn. 20 d., gegužės mėn. 3 d. ir gegužės mėn. 11 d. Namuose D. L. nerado. Paklausus J. L., nurodė, kad D. L. kartu negyvena, tik aplanko, atneša maisto, duoda pinigų (t. 1, b. l. 171-172).
Liudytoja J. Š. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba socialine darbuotoja Alytaus miesto socialinių paslaugų centre. Iš A. V. teisių apsaugos skyriaus gavo pranešimą, kad reikalinga apsilankyti J. L. ir D. L. šeimoje dėl galimai pavartoto smurto. J. L. namuose ji lankėsi kelis kartus, visus kartus namuose buvo nepriekaištinga švara ir tvarka, visuomet buvo pagamintas maistas, pati visuomet buvo labai tvarkinga. Visus kartus ją aplankius buvo sunku palaikyti kontaktą, nes pagalbos ji atsisako. Jolantos paklausus apie jos sutuoktinį ji atsako, kad ji jį myli, jis pasitaisys, ir ji niekaip nesupranta ko visi kišasi ir nori juos išskirti. Apie tai, kad jis smurtautų prieš ją ir vaikus ji nepasakojo, ji tik atsako: „kaip visose šeimose“ ir daugiau nieko neaiškina (t.1, b. l. 178-179).
Liudytoja A. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra K. L. mokytoja. Mergaitę ji gali charakterizuoti kaip ramią, labai paslaugią, vidutinių gabumų mergaitę. Niekada jai nekilo įtarimų, kad K šeimoje yra kažkas blogo. K visuomet gražiai kalba apie savo tėvus (t.1, b. l. 175-176).
Liudytoja A. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra D. L. mokytoja. D yra bendraujanti, klasės draugų mėgiama, vidutinių gabumų mergaitė. Ji net neįtarė, kad L šeimoje gali būti kažkas negero (t.1, b. l. 181-182).
Iš J. L. pareiškimo bei protokolo-pareiškimo, matyti, kad 2017 m. balandžio 7 d. ji kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą nurodydama, kad jos vyras D. L. nuolat namuose konfliktuoja, grasina susidorojimu jų mažamečių vaikų akivaizdoje, 2017 m. balandžio 7 d. namuose jos ir mažamečių dukrų atžvilgiu vartojo fizinį smurtą. (t.1, b. l. 1-3, 4-6).
Alytaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktu raštas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. balandžio 7 d. į skyrių paskambino neprisistačiusi moteris ir informavo, kad (duomenys neskelbtini), gyvenanti moteris ir vaikai nuolat patiria fizinį ir psichologinį smurtą nuo vyro D. L.. Patikrinus informaciją minėtu adresu rasta J. L., kuri patvirtino, kad sutuoktinis prieš ją smurtauja, tačiau vykti į Alytus vaikų globos namų šeimos krizių centrą atsisakė (t.1, b. l. 23-26);
Šeimos aplankymo akte užfiksuota, kad pagal gaut telefoninį pranešimą, kad šeimoje naudojamas smurtas, 2017 m. balandžio 7 d. apsilankyta (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo J. L., D. L. ir jų mažamečiai vaikai. J. L. neneigė, kad šeimoje vyras smurtauja (t 1, b. l. 29).
Nukentėjusiosios J. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu bei fotolentele, kuriais užfiksuota, kaip nukentėjusioji J. L. parodė vietas bute, (duomenys neskelbtini), kur jos ir dukrų atžvilgiu smurtavo D. L. (t.1, b. l. 59-64);
Nukentėjusiosios D. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu konstatuota, kad atsižvelgiant į D. L. amžių bei išsivystymo lygį, nukentėjusioji galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu galimai atliktų fizinio ir psichologinio smurto veiksmų pagrindines faktines aplinkybes, tačiau negalėjo suprasti smurto veiksmų esmės. Įtariamojo D. L. fizinio smurto veiksmų jos pačios, sesers K ir mamos J. L. metu D. L. išgyveno baimę, pyktį, liūdesį, nuoskaudą ir skausmą. Šiuo metu dėl psichologinio ir fizinio smurto stebimas padidėjęs tiriamosios nerimas, susijęs su šeimos situacija; dėl gyvenimo šeimoje, kurioje smurtaujama ir kurioje smurtas yra pateisinamas ir atleidžiamas, formuojasi savitas tiriamosios suvokimas apie smurtą kaip tinkamą elgesį su vaikais, kuris ateityje gali sąlygoti pačios tiriamosios smurtinį elgesį savo vaikų atžvilgiu. Šiuo metu D. L. konstatuojamas laikinas psichikos sutrikimas - kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusios dėl byloje nagrinėjamų įvykių. D. L. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nežymus. (t.1, b. l. 134-139);
Nukentėjusiosios K. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktukonstatuota, kad K. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka jos amžių bei išsivystymo lygį. Atsižvelgiant į K. L. amžių bei išsivystymo lygį, ji galėjo teisingai suprasti jos atžvilgiu galimai atliktų fizinio ir psichologinio smurto veiksmų pagrindines faktines aplinkybes, tačiau negalėjo suprasti smurto veiksmų esmės. Dėl D. L. galimai atliktų fizinio smurto veiksmų jos pačios atžvilgiu K. L. išgyveno išgąstį ir liūdesį. Šiuo metu K. L. psichikos sutrikimų, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradusių dėl byloje nagrinėjamų įvykių nekonstatuojama (t.1, b. l. 155-162).
Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. L. suduodamas du smūgius kumščiu į galvą savo sutuoktinei J. L. sukėlė jai fizinį skausmą. Ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Byloje taip pat įrodyta, kad D. L. sudavė ranka per galvą savo dukrai D. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir sukėlė jai fizinį skausmą, nežymiai ją sužalojo bei tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė ranka per galvą savo dukrai K. L., gimusiai (duomenys neskelbtini)., ir tuo jai sukėlė fizinį skausmą. Kadangi D. L. ir K. L. yra mažametės, šie D. L. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Prokurorės siūlomos bausmės už D. L. padarytus nusikaltimus yra per švelnios, neatitinka BK 41 straipsnyje bausmėms keliamų tikslų.
Skiriant bausmes, atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veikos pagal pavojingumą priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. D. L. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus bei nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos jų padarymui. Teismas teigiamai vertina tai, kad D. L. yra neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Tačiau įvertinus bylos aplinkybes teismas sprendžia, kad prokuroro siūlomos bausmės neatitinka bausmių individualizavimo reikalavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (kasacinė nutartis Nr. 2K-519/2013). D. L., padarė du tyčinius smurtinius nusikaltimus pasikėsinant į žmogaus sveikatą, gyvybę, smurtavo ne tik prieš savo sutuoktinę, tačiau taip pat ir prieš savo mažamečius vaikus. Iš byloje esančių duomenų - nukentėjusiųjų J. L. bei K. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, matyti, kad D. L. yra linkęs smurtauti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prokuroro siūlomos bausmės nėra adekvačios jo padarytoms veikoms. Bylos aplinkybės nesudaro pagrindo tikėtis, kad paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimą gali būti pasiekti visi bausmei keliami tikslai - nebus užkirstas kelias daryti naujoms veikoms. Be to, paskyrus jam baudą nukentėtų visos šeimos, jo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi kaltinamojo uždarbis yra vienintelis šeimos pajamų šaltinis. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad arešto bausmė nagrinėjamu atveju yra teisinga ir šioje situacijoje optimali priemonė, padėsianti tiek užtikrinti nukentėjusiųjų apsaugą, tiek ir nuteistojo atžvilgiu siekiamus bausmės tikslus, todėl D. L. už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės, jų dydį parenkant mažesnį už vidurkį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies nuostatomis, paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.). Kadangi nuteistasis dirba, paskirtą bausmę jam nustatytina atlikti poilsio dienomis.
BK 67 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, skirti kartu su bausme. Valstybės prievartos priemonėmis – bausmėmis, baudžiamojo poveikio priemonėmis siekiama ne tik nubaudimo, teisingumo principo užtikrinimo, kuris daugiausia asocijuojasi su atpildu. Bausmės paskirtis apriboti asmens galimybę daryti kitas nusikalstamas veikas taip pat apima ir valstybės pareigą apginti visuomenę bei konkretų nukentėjusįjį nuo naujų nusikalstamų veikų, nuo pakartotinio smurto taip užtikrinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtiną kiekvieno individo prigimtinę teisę į gyvybę, teisę, kad jis nebūtų kankinamas ir su juo nebūtų žiauriai ar kitaip nežmoniškai elgiamasi. Šiuo atveju kaltinamojo padaryto nusikaltimo padariniai apima ne tik fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiosioms, tačiau taip pat ir jų neigiamus dvasinius išgyvenimus. D. L. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas patvirtina, kad dėl gyvenimo šeimoje, kurioje smurtaujama ir kurioje smurtas yra pateisinamas ir atleidžiamas, formuojasi nukentėjusiosios savitas tiriamosios suvokimas apie smurtą kaip tinkamą elgesį su vaikais, kuris ateityje gali sąlygoti pačios tiriamosios smurtinį elgesį savo vaikų atžvilgiu. Taigi dėl šeimoje vartojamo smurto kenčia ypač pažeidžiami visuomenės nariai - vaikai, kuriems šiuo atveju nėra užtikrinamos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme imperatyviai įtvirtintos teisės į sąlygas gyventi ir augti sveikoje ir saugioje aplinkoje. Taigi siekiant apginti nukentėjusiųjų teises bei interesus, užkirsti kelią tolimesniam smurto prieš jas vartojimui, tikslinga kartu su skiriama bausme paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens bei dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje bei 140 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti:
- pagal 140 straipsnio 2 dalį - 40 parų areštu;
- pagal 140 straipsnio 3 dalį - 45 parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti D. L. 60 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 49 straipsnio 5 dalimi nustatyti D. L. paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. L. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 67 straispsnio 3 dalimi, 72¹ straipsnio 1 dalimi, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą bausmės vykdymo metu gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų J. L. K. L. ir D. L..
Vadovaujantis BK 67 straispsnio 3 dalimi, 72² straipsniu įpareigoti D. L. per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsitisėjimo dalyvavauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti D. L. kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.
Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.