- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-1930-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01573-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Atsakovas
- V. N.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ies?kovės uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos ryto“ spaustuvės ieškinį atsakovui V. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. N. (toliau – atsakovas) 36 113,45 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant ieškovei iš atsakovo 36 113,45 Eur skolos, 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36 113,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 267,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019, skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir is?reikalauti is? ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. teisiu? ir pareigu? perleidimo sutarties originala?. Nurodė, kad skola priteista remiantis 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties kopija, kurios jis neprisimena pasirašęs ir neatmeta galimybės, kad ją galėjo pasirašyti kitas asmuo. Nore?damas ginc?a? išspręsti taikiai, atsakovas kreipe?si i? ies?kovės atstovus su prašymu pateikti sutarties originalą su atsakovo parašu. Dėl to, kad ieškovė sutarties originala? pateikti delsė, atsakovas laiku nepareiškė atsiliepimo i? ies?kini?. Priėmus Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019, atsakovas pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydamas pateikti 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties originalą, tačiau jo prašymas nebuvo tenkintas, tokiu būdu atsakovui įsitikinant, kad originalo apskritai nėra.
4. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė UAB „AVVJ“, kurios atžvilgiu už suteiktas paslaugas yra susidaręs 36 113,45 Eur įsiskolinimas.
5. Kadangi UAB „AVVJ“ finansiniuose dokumentuose-balanse 36 113,45 Eur įsiskolinimo perleidimas nebuvo fiksuotas, i?mone?s i?sipareigojimai is?liko tokie patys, kaip iki 2016 m. rugsėjo 12 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas UAB „AVVJ“.
6. Esant sudėtingai UAB „AVVJ“ finansinei situacijai dėl nevykdomų trec?iu?ju? asmenu? atsiskaitymų, atsakovas, būdamas UAB „AVVJ“ akcininku, ru?pinosi įmonės reikalais, tačiau finansinių įsipareigojimų už juridinį asmenį neprisiėmė. Pagal dabartines atsakovo finansines galimybes, jis UAB „AVVJ“ skolą galėtų grąžinti tik per 10-12 metu? arba ture?tu? skelbti fizinio asmens bankrota?.
Atsiliepimas
7. Atsakovas nesutinka mokėti 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 36 113,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes jokios vykdytinos prievolės ieškovei jis neturi.
8. Ieškovė su pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nesutiko, prašydama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 palikti nepakeistą. Atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovui buvo tinkamai ir laiku įteikti procesiniai dokumentai. Tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti, rodo jo pasyvumą ir abejingumą šios bylos išnagrinėjimui. Visas savo abejones ir jas pagrindžiančius argumentus jis galėjo išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jo nepateikė. Atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pateisinančių priežasčių nenurodė ir savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 2019 m. rugpjūčio 7 d., t. y. jau po civilinės bylos iškėlimo, atsakovas buvo atvykęs pas ieškovo atstovą ir kartu su juo buvo aptariama susidariusi situacija. Atsakovas matė visus bylos dokumentus, jam buvo padarytos ir papildomos jų kopijos. Atsakovas neginčijo paties skolos fakto, paaiškino, kad, būdamas akcininku, sutiko perimti UAB „AVVJ“ skolą, nes norėjo atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir tęsti bendradarbiavimą su ieškove. Taip pat atsakovas kelis kartus buvo nuvykęs ir bendravo su ieškovės generaliniu direktoriumi. Buvo bandoma spręsti susidariusią situacija, tačiau bendras sprendimas nerastas. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra nurodytų rimtų argumentų, kodėl jis nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovo vizito metu, kai jam buvo pateikti visi dokumentai ir jų kopijos, jis neginčijo, kad ant reikalavimo perleidimo sutarties yra jo parašas. Nebuvo jokio ginčo dėl esamos skolos, atsakovas tik aiškino, kad jo galimybės padengti skolą yra labai ribotos. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neatitinka įstatyme nurodytų pagrindų, kuriais remiantis sprendimas už akių turėtų būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10654-213/2019 atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas ir priteista ieškovės naudai iš atsakovo 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9.1. Teismas pažymėjo, jog 2019 m. rugpjūčio 1 d. atsakovas asmeniškai pasirašė pažymą, kad jam įteikti procesiniai dokumentai ir neneigė, jog gavo teismo siųstus procesinius dokumentus, todėl laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai.
9.2. Teismo nuomone, atsakovo nurodytos priežastys, kad atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, nes jis manė, jog ginčą su ieškove pavyks išspręsti geruoju, nelaikytinos svarbiomis – visas savo abejones dėl ieškinio ir jas pagrindžiančius argumentus atsakovas galėjo išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jo nepateikė ir neprašė pratęsti termino atsiliepimui pateikti. Kadangi atsiliepimas į ieškinį nebuvo pateiktas, sutinkant su 36 113,45 Eur prievole, teismas pagrįstai į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, neįtraukė UAB „AVVJ“.
9.3. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų apie galimai suklastotą jo parašą 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje ar pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo, kurie galėtų turėti įtaką priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, savo nesutikimą su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 grįsdamas abstrakčiais, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10654-213/2019 ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis buvo netenkintas atsakovo prašymas išreikalauti iš ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, tokiu būdu nesivadovaudamas CPK 202 straipsnio nuostatomis. ?
Atsiliepimas
10.2. Atsakovo nurodytos aplinkybe?s ir byloje esantys rašytiniai i?rodymai ture?jo pirmosios instancijos teismui sukelti pagri?stu? abejoniu? de?l Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 teise?tumo ir pagri?stumo, jas išsiaiškinant bylos nagrine?jimo iš esme?s metu.
11. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir motyvuotą nutartį. Atsakovas asmeniškai pasirašė teismo pažymoje, kad jam buvo įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais, tarp kurių buvo ir 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartis. Tai reiškia, kad atsakovui buvo tinkamai ir laiku įteikti visi procesiniai dokumentai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei tuo metu nereiškė savo nesutikimo su ieškiniu, nepateikė jokių pretenzijų dėl ieškinio teisėtumo ir pagrįstumo, o tai rodo jo pasyvumą ir abejingumą šios bylos išnagrinėjimui. Esant tokiai faktinei ir teisinei situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo kitos galimybės, kaip tik priimti sprendimą už akių.
11.2. Atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neatitiko įstatyme imperatyviai nurodytų pagrindų, kuriais remiantis Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 galėjo būti panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės. Tokie pagrindai nenurodyti ir atskirajame skunde. ?
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 peržiūrėjimo, priteisiant iš jo ieškovės naudai 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo netenkinti atsakovo pareiškimo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
15. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumą ir ekonomiškumą, užkirsti kelią proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpą laiką (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).
16. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sąlygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimą. Tačiau pažymėtina, kad teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai, ar teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o yra tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu.
17. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti pasyviosios šalies teisės ir teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė atsakovui, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, sprendimą priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuo atveju, jeigu konstatuoja, kad atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad atsakovo pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnis). Iš to seka, kad sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinimas esant bent vienai iš šių sąlygų: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
18. Bylos nagrinėjimo atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-8573-213/2019 buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ginčo dėl to tarp šalių nėra (CPK 142 straipsnis). Atsakovas pripažino, jog procesinius dokumentus gavo, tačiau teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį praleido dėl ieškovės delsimo jam perduoti 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, kai kreipėsi į ją tikėdamasis ginčą išspręsti geruoju, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą ir pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šioje byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių.
19. Nustačius pagrindo pasyviosios šalies atžvilgiu priimti sprendimą už akių buvimą, turi būti vertinamos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės, sprendžiant ar šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
20. Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas jo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neištyrė ir tinkamai neįvertino aplinkybių, patvirtinančių sprendimo už akių neteisėtumą. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas tuo, kad: 1) 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje ranka padėtas parašas – suklastotas; 2) UAB „AVVJ“ finansiniuose dokumentuose-balanse 36 113,45 Eur įsiskolinimo perleidimas neužfiksuotas, todėl ieškinys turėjo būti pareikštas jai.
21. Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas principas, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai), t. y. įrodinėjimo pareigą civiliniame procese turi proceso šalys, o ne teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365-690/2018).
22. Teismo vertinimu, atsakovo pateikti argumentai yra vien formalus, t. y. nemotyvuotas ir (ar) aiškiai nepagrįstas, nesutikimas su ieškinio reikalavimais, todėl negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Remdamasis aplinkybėmis, atsakovo manymu, sudarančiomis pagrindą kvestionuoti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje, pagal kurią buvo priteista skola iš atsakovo, ranka padėtas parašas yra suklastotas, o ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, neturint duomenų apie UAB „AVVJ“ finansiniuose dokumentuose-balanse užfiksuotą 36 113,45 Eur įsiskolinimo perleidimą, atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui objektyvių įrodymų, kurių iš šalies įprastomis aplinkybėmis būtų buvę galima tikėtis, t. y. prašymo prokuratūrai ar ikiteisminio tyrimo įstaigai – policijai pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnį kopijos; UAB „AVVJ“ finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016-2017 metus.
23. Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovas, pareikšdamas atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, taip pat neginčijo ir ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių, kad gavęs teismo procesinius dokumentus, 2019 m. rugpjūčio 7 d. jis atvyko pas ieškovės atstovą aptarti susiklosčiusios situacijos, su skola sutiko, paaiškindamas, kad perėmė UAB „AVVJ“ skolą, norėdamas atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir tęsti bendradarbiavimą su ieškove, tačiau jo galimybės padengti skolą šiuo metu yra labai ribotos. Pats atsakovas, iš dalies pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo patvirtindamas ieškovės nurodytas aplinkybes, aiškino, kad kreipėsi į ieškovės atstovus su prašymu pateikti 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, kaip galima spręsti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, gavęs teismo procesinius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, jog nei pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde atsakovas nedetalizavo, kada ir į kokius konkrečiai ieškovės atstovus jis kreipėsi, kokiu būdu – žodžiu ar raštu su ieškovės atstovais bendravo, teikdamas prašymą dėl 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalo gavimo. Net tuo atveju, jeigu ieškovės atstovai iš tiesų ir būtų atsisakę išduoti jam 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, rūpindamasis savo teisių ir interesų gynybą, atsakovas galėjo, kaip minėta, kreiptis į prokuratūrą ar policiją su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kurį tenkinus, atitinkami valstybės pareigūnai būtų atsakovės pareikalavę pateikti 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, skiriant rašysenos ekspertizę. Bylos nagrinėjimo atveju vien 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje padėto parašo autentiškumo kvestionavimas, motyvuojant tuo, kad atsakovas neprisimena tokio dokumento pasirašęs ir neatmeta galimybės, kad jį galėjo pasirašyti kitas asmuo, tačiau nesiimant aktyvių veiksmų minėtą aplinkybę įrodyti, nesudaro pagrindo abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.
24. Be kita ko, atsakovas atskirajame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kokiu pagrindu remiantis nebuvo tenkintas atsakovo prašymas išreikalauti 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą.
25. CPK 199 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė prašyti teismo išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų. Pateikdamas prašymą, asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.
26. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo yra konstatuota, kad CPK 199 straipsnyje nustatyti rašytinių įrodymų rinkimo būdai yra dalyvaujančio byloje asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška; įrodymų išreikalavimas yra viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 8 straipsnis), bet ne teismui perkeliama įrodinėjimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-641/2013). Prašymo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pateikimo faktas pats savaime nereiškia įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo. Toks pripažinimas (dėl įrodinėjimo pareigos tinkamo įvykdymo) nėra galimas, jeigu rašytinių įrodymų išreikalavimo institutu, kaip ir bet kuriuo kitu procesiniu institutu, yra naudojamasi ne pagal paskirtį, t. y. siekiant kitų procesinių tikslų negu tie, kuriems įgyvendinti yra įtvirtintas šis institutas (pavyzdžiui, siekiant perkelti kitai bylos šaliai įrodinėjimo naštą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-695/2018).
27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas išreikalauti iš ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą nurodė, kad kreipusis tiesiogiai į ieškovę, jo prašymas nebuvo tenkintas. Teismas pažymi, jog laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, įrodinėjimo pareiga pirmosios instancijos teismui negali būti perkeliama – teismas su dalyvaujančiais byloje asmenimis turi bendradarbiauti, tačiau ne imtis aktyvaus vaidmens įrodinėjant faktines aplinkybes, sudarančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindą. Taigi, pateikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, atsakovas turėjo pridėti įrodymus, jog visų pirma, yra objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti parašo autentiškumu 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartyje, ir antra, jis yra išnaudojęs visas galimybes gauti 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalą, kreipdamasis į ieškovę. Kitaip tariant, atsakovo pareiga buvo įrodyti, kad pateikti jam minėtus įrodymus buvo atsisakyta ir jis jų gauti negalėjo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovui įrodinėjimo pareigos nevykdžius, teisėto pagrindo tenkinti atsakovo prašymą ir reikalauti iš ieškovės 2016 m. rugsėjo 12 d. teisių ir pareigų perleidimo sutarties originalo pirmosios instancijos teismas neturėjo.
28. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad kreipiantis su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, neužtenka nurodyti savo nesutikimą ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovo pateikti įrodymai turi besąlygiškai patvirtinti priimto sprendimo už akių akivaizdų neteisėtumą, dėl kurio jis turėtų būti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis. Tokių įrodymų ir argumentų atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).
29. Išnagrinėjus atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-10654-213/2019 palikti nepakeistą.