Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl antstolio Andriaus Liaškovo veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Andrius Liaškovas, (išieškotojas) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, (skolininkas) O. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio A. Liaškovo veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio A. Liaškovo 2016 m. rugpjūčio 16 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-159-33526 (toliau – išieškojimo negalimumo aktas), 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-159-33889 (toliau - patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo) ir toliau vykdyti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-302-300/2016, dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Pareiškėjas nurodė, kad antstolio priimti ginčo procesiniai dokumentai – išieškojimo negalimumo aktas ir patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo – yra priimti neteisėtai ir nepagrįstai, kadangi aplinkybė, jog konfiskuotas automobilis skolininko 2016 m. kovo 29 d. pirkimo - pardavimo sutartimi buvo perleistas kito asmens nuosavybėn, tačiau šis sandoris nebuvo įregistruotas į viešąjį registrą, buvo įvertintas jau teismo nutartimi, kurios vykdymą antstolis atliko. Teismas nutartyje pasisakė, jog konfiskuojamas automobilis bylos nagrinėjimo metu buvo O. N. nuosavybė, o įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas pirkimo – pardavimo sandoris negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Be to, cituodamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) normas, nurodė, jog daiktas yra konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, o tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Aptarto pasekoje, pareiškėjas mano, jog antstolis privalėjo imtis visų teisėtų priemonių, kad konfiskuotas automobilis būtų areštuotas ir paimtas valstybės nuosavybėn, nepaisant to, kur ir pas ką jis šiuo metu yra.Antstolis A. Liaškovas 2016 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu netenkinti skundo Nr. S-16-159-39193 (toliau – patvarkymas netenkinti skundo) pareiškėjo skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Nurodė, kad ginčo procesinius dokumentus priėmė skolininko gyvenamojoje vietoje neradęs konfiskuotino daikto ir iš skolininko pateiktos pirkimo - pardavimo sutarties kopijos nustatęs, jog konfiskuojamas daiktas buvo parduotas trečiajam asmeniui ir skolininkas nebėra konfiskuojamo daikto savininkas. Teigė, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai yra paneigiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika. Ją cituodamas, antstolis A. Liaškovas pažymėjo, jog skolininkui ginčijant areštuoto turto priklausomybę, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota taisyklė, kad tuo atveju, jei skolininkas, kurio vardu yra registruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar šis asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registre, turėtų būti taikoma ir vykdymo procese. Taip pat nurodė, jog jo prisiimtai vykdyti Šiaulių apygardos teismo nutarčiai įsiteisėjus 2016 m. liepos 11 d., konfiskuota transporto priemonė perėjo valstybės nuosavybėn, o skolininko nuosavybės teisės į šį daiktą pasibaigė, be to, O. N. nuosavybės teisės į konfiskuojamą daiktą buvo pasibaigusios dar iki teismo nutarties įsiteisėjimo, todėl anksčiau aptartų aplinkybių pasekoje nurodė, jog ginčo procesiniai dokumentai buvo priimti teisėtai ir pagrįstai, o pareiškėjo skundas nepagrįstas ir netenkintinas.Suinteresuoti asmenys VMI prie LR Finansų ministerijos, O. N. atsiliepimų į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas

Byloje kilo ginčas dėl antstolio A. Liaškovo vykdymo veiksmų, surašant išieškojimo negalimumo aktą, patvarkymu užbaigiant vykdomąją bylą Nr. 0159/16/01977 ir išieškotojui grąžinant vykdomąjį dokumentą, teisėtumo.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolio A. Liaškovo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0159/16/01977 dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, pagal Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-302-300/2016. 2016 m. rugpjūčio 8 d. antstolis A. Liaškovas priėmė vykdyti teismo vykdomąjį dokumentą - Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį Nr. ATP-302-300/2016 (vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 4-5 b. l.), patikrino Lietuvos Respublikos Kelių transporto priemonių registro duomenis apie konfiskuojamos transporto priemonės registruotą savininką ir nustatė, jog 2016 m. rugpjūčio 4 d. duomenimis konfiskuojamo automobilio savininkas yra skolininkas O. N., Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis apie skolininką, surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo konfiskuojama daiktą, arešto faktą įregistravo viešajame registre ir apie vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti pranešė skolininkui (vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 2, 3, 7-910-11, 12 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolio A. Liaškovo kontoroje gauta 2016 m. kovo 29 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopija ir 2016 m. balandžio 5 d. Draudimo liudijimo DS106-DL13/2 LD 105071491 nutraukimo akto kopija (vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 13, 14 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 12 d. antstolis A. Liaškovas priėmė patvarkymą dėl arešto turtui panaikinimo ir tą pačią dieną areštą išregistravo (vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 15-16, 17-18 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 16 d. surašė išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-159-33526, kuriame nurodė, jog nuvykus surasti ir apžiūrėti konfiskuojamo turto skolininko gyvenamojoje vietoje adresu, Spindulio g. 3-216, Šiauliuose, konfiskuotas turtas nebuvo rastas, skolininkas 2016 m. rugpjūčio 10 d. antstolio kontorai pateikė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią transporto priemonė parduota 2016 m. kovo 29 d. 18.30 val., todėl vadovaujantis kitais pagrindais, vykdomasis dokumentas grąžintas išieškotojui (vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 19-20 b. l.). 2016 m. rugpjūčio 17 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-159-33889, kuriuo, CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, išskyrus šio kodekso 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus, ir vadovaujantis CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktu, užbaigta vykdyti vykdomoji byla Nr. 0159/16/01977 ir vykdomasis dokumentas Nr. ATP-302-300/2016 grąžintas išieškotojui.Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 18 straipsnis). Teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. Vykdyti įsiteisėjusius teismo sprendimus yra antstolio pareiga (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalis). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad antstolis vykdymo procese veikia tam, kad naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą. Antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti - ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir numatytas pareigas. Atsižvelgiant į tai, antstolis negali teikti pirmenybės kuriai nors vykdymo proceso šaliai, jis privalo vadovautis jų interesų derinimo principu. CPK 654 straipsnis numato tokius pirminius vykdomuosius veiksmus – iškviesti ir išklausyti skolininko ir išieškotojo pasiūlymus dėl vykdomojo dokumento įvykdymo, užklausti reikiamus asmenis dėl skolininko turto ir atlikti kitus parengiamuosius veiksmus, reikalingus operatyviam ir efektyviam išieškojimui. Vėliau antstolis gali įpareigoti skolininką CPK 645 straipsnyje nustatyta tvarka pateikti duomenis apie turimą turtą, o kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti – turi teisę areštuoti skolininko turtą (CPK 658 straipsnis). Vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą, nutartį, nutarimą ar nuosprendį, antstolis turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų, kadastrų ir registrų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, tarp jų iš bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, reikalingus duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis ar jų kopijas apie skolininko turtą, lėšas, pajamas, išlaidas ir veiklą bei kitus duomenis, reikalingus antstolio funkcijoms atlikti (Antstolių įstatymo 22 straipsnio 1 dalis). Kai išieškotojui yra priteisti tam tikri teismo sprendime nurodyti daiktai, antstolis paima tuos daiktus iš skolininko ar trečiojo asmens ir perduoda išieškotojui, jų neradimo ar negalėjo perduoti dėl kitų priežasčių – surašo tai patvirtinantį aktą (CPK 765 straipsnis). Teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 692 straipsnis). Vykdomajame dokumente - Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. ATP-302-300/2016 - nurodyta, jog O. N. skiriama papildoma nuobauda – transporto priemonės – automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir antstolio 2016 m. rugpjūčio 4 d. buvo priimta vykdyti, todėl antstolio pareiga priėmus vykdyti minėtą dokumentą buvo kuo greičiau teisėtomis priemonėmis konfiskuojamą kilnojamąjį daiktą areštuoti, surasti, paimti ir perduoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai. Vykdomosios bylos Nr. 0159/16/01977 duomenimis nustatyta, jog, priėmęs vykdomąjį dokumentą dėl transporto priemonės konfiskavimo vykdyti, antstolis A. Liaškovas nedelsdamas, jau tą pačią dieną, ėmėsi vykdymo veiksmų – patikrino registrų duomenis apie skolininką ir konfiskuotinos transporto priemonės registruotą savininką, ko pasekoje, nustatė skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą ir tai, jog konfiskuojamo automobilio registruotas savininkas yra skolininkas O. N. bei areštavo konfiskuojamą automobilį. Tačiau vėliau, skolininko gyvenamojoje vietoje neradęs konfiskuotinos transporto priemonės ir iš skolininko gavęs transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, jokių kitų aktyvių teismo nutarties vykdymo veiksmų nesiėmė, o priešingai – panaikino vykdymo procese konfiskuojamam turtui taikytą areštą, surašė išieškojimo negalimumo aktą bei priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. Teismas su tokia antstolio A. Liaškovo atliktų procesinių veiksmų išieškojimo procese eiga nesutinka ir vykdomojoje byloje Nr. 0159/16/01977 esamų faktinių duomenų apimtyje daro išvadą, jog teismo nutarties vykdymo procese antstolis nebuvo pakankamai aktyvus ir neišnaudojo visų CPK jam suteiktų procesinių galimybių, kad užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą – nereikalavo skolininko raštu pateikti duomenis apie konfiskuojamo turto buvimo vietą, tiek iš vykdomos teismo nutarties, tiek ir iš skolininko vykdymo procese pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties turinio matydamas, jog konfiskuojama transporto priemonė galimai yra pas tretįjį asmenį M. T., nesiėmė priemonių šiam asmeniui ir konfiskuojamos transporto priemonės faktinei buvimo vietai nustatyti, pasinaudojant visomis įstatymo antstoliui suteiktomis procesinėmis galimybėmis, konfiskuojamą turtą iš trečiojo asmens paimti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vykdomojoje byloje net nėra informacijos apie tai, ar konfiskuojama transporto priemonė pažeidimo padarymo metu buvo sulaikyta ir ar ji nėra saugoma policijos pareigūnų, nors O. N. administracine tvarka buvo nubaustas už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurio padarymą numatyta sankcija apima ir transporto priemonės konfiskavimą.Antstolio A. Liaškovo patvarkyme netenkinti skundo nurodomi samprotavimai dėl skolininko nuosavybės teisių, daiktinių teisių aiškinimo, pasiremiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, atmestini kaip nesusiję su ginčo dalyku. Teismas pažymi, jog antstolis turi pareigą vykdyti teismo procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau jokiu būdu neturi teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, vertinti vykdomojo dokumento pagrįstumą, ar tuo labiau jį keisti. Antstolis A. Liaškovas prisiėmė vykdyti teismo nutartį dėl O. N. paskirtos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo - ir ją privalo vykdyti visomis įstatymo antstoliui suteiktomis priemonėmis, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesai ir nepažeistos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai, o ne polemizuoti skolininko turimų ar neturimų nuosavybės teisių klausimu ir/ar vertinti teismo nutarties pagrįstumą. Teismas sutinka su antstolio patvarkyme netenkinti skundo nurodomu argumentu, jog nuo Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties įsiteisėjimo momento konfiskuojama transporto priemonė perėjo valstybės nuosavybėn, kadangi daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Tačiau tuo pačiu pažymi, jog ši faktinė aplinkybė nepanaikina antstolio prisiimtos vykdyti teismo nutarties vykdytinumo. Priešingai - ATPK 320 straipsnio 1 punkte nurodoma, kad nutarimą konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, vykdo antstoliai – padarius šio kodekso, be kita ko, 130² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą. Kaip jau minėta anksčiau, teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip (CPK 692 straipsnis). CPK 692 straipsnio norma tiesiogiai įtvirtina antstolio pareigą teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą perduoti realizuoti Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, nepaliekant kitokios alternatyvos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taigi tiek ATPK, tiek CPK, tiek poįstatyminių teisės aktų nuostatos aiškiai įtvirtina, kad konfiskuotą turtą teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai perduoda būtent antstolis. Nepaisant to, kad skolininkas (pažeidėjas) O. N. galimai buvo ar yra praradęs nuosavybės teisę į konfiskuotą transporto priemonę, pažymėtina, kad konfiskavimas buvo skirtas būtent skolininko (pažeidėjo) atžvilgiu, kaip administracinė nuobauda, todėl vykdymo veiksmai pagrįstai buvo nukreipti į O. N., kaip į skolininką. Nors asmens, kurio turtas konfiskuojamas, nuosavybės teisė, antstoliui perimant turtą, yra jau pasibaigusi ir perėjusi valstybei, tačiau asmuo, padaręs administracinį pažeidimą, dėl kurio priimtas nutarimas, kai skiriant nuobaudą taikomas turto konfiskavimas, turi prisiimti iš šio nutarimo vykdymo kilusias pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų bylose konfiskuojami ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė. Taigi įstatymai nenumato, jog konfiskuotinas gali būti tik pažeidėjo arba su pažeidimais susijusio asmens turtas ir priėmus sprendimą konfiskuoti daiktą, yra visiškai nesvarbu kas šio daikto savininkas. Nustatyto pasekoje konstatuotina, jog nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, automobilis, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra, todėl tokį teismo sprendimą prisiėmęs vykdyti antstolis turi procesinę pareigą surasti, apimti ir perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijos įstaigai realizuoti konfiskuotą turtą, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pas skolininką, ar pas trečiuosius asmenis (CPK 692 straipsnis, 765 straipsnio 1 dalis), ir tik išnaudojus visiškai visas realiai įmanomas, teisėtas priemones teismo nutartimi konfiskuotam daiktui surasti ir paimti, galima prieiti prie išvados, jog konfiskuoto daikto surasti, paimti, t. y. vykdomąjį dokumentą įvykdyti nėra galimybės. Šiuo konkrečiu atveju to nebuvo padaryta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti argumentai dėl antstolio veiksmų, priimant 2016 m. rugpjūčio 16 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-159-33526, 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-16-159-33889, pasitvirtino ir yra pagrįsti, ginčijami antstolio A. Liaškovo procesiniai veiksmai buvo atlikti nesavalaikiai, neišsamiai, t. y. neatlikus visų galimų procesinių veiksmų išieškomo konfiskuojamo automobilio suradimui, paėmimui ir perdavimui realizuoti valstybės įgaliotai įstaigai, todėl skundas tenkinamas, šie antstolio procesiniai dokumentai panaikinami ir antstolis A. Liaškovas įpareigojamas tęsti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-302-300/2016, dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, vykdymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 443 straipsnio 1 dalimi, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2016 m. rugpjūčio 16 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-16-159-33526.

Panaikinti antstolio Andriaus Liaškovo 2016 m. rugpjūčio 17 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento Nr. S-16-159-33889 grąžinimo ir įpareigoti antstolį Andrių Liaškovą tęsti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-302-300/2016, dėl transporto priemonės Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo, vykdymą.

Įsiteisėjus nutarčiai, vykdomąją bylą Nr. 0159/16/01977 grąžinti antstoliui Andriui Liaškovui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.