- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- ATP-302-300/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01396-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus l. e. viršininko pareigas Donato Miliaus (toliau – institucijos įgalioto asmens) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo O. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje, padarymą skirta administracinė nuobauda – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams be transporto priemonės konfiskavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. N. nubaustas už tai, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą, nes 2016 m. kovo 29 d. 8.35 val., kelio (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) r., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,86 %0 - girtumo laipsnis), vairavo automobilį „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nors jam paskirta administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytus pažeidimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu institucijos įgaliotas asmuo prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą ir O. N. skirti pagrindinę administracinę nuobaudą su papildoma – transporto priemonės konfiskavimu.
Skunde nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinę teisės normą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir tai turėjo įtakos neteisėtam teismo nutarimui priimti. Institucijos įgalioto asmens vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad O. N., siekdamas išvengti jam administracinio teisės pažeidimo padarymo metu priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, tą pačią dieną, po to, kai padarė teisės pažeidimą, už kurį ATPK numato transporto priemonės konfiskavimą, formaliai pardavė automobilį „Audi A6“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) savo draugui M. T.. Ši byloje nustatyta aplinkybė, apelianto nuomone, negali būti laikoma išskirtine, leidžiančia netaikyti transporto priemonės konfiskavimo, nes kitu atveju visi teisės pažeidėjai, kurie bus įtarimai padarę teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, galės išvengti papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, formaliai, ar de facto po pažeidimo padarymo ją perleidę (pardavę, dovanoję ar kt.) tretiesiems asmenims. Taigi teigia, kad šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio – automobilio.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Ginčo byloje dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas O. N. neskirtos, tačiau jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo klausimas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliacinio skundo reikalavimus.
ATPK 130² straipsnio sankcijoje inter alia (be kita ko) numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą vairuotojams skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi, pagal ATPK 130² straipsnio sankciją, kurioje papildoma nuobauda – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas (ATPK 21 straipsnio 1 dalies 3, punktas, 22 straipsnis) aprašyta kaip privaloma, o ne papildoma ir fakultatyvi, turėjo būti konfiskuota ir transporto priemonė, o jos netaikymas galimas tik ATPK 30¹ straipsnio pagrindu.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad O. N. nebuvo taikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, tačiau jam už ATPK 130² straipsnyje nurodyto teisės pažeidimo padarymą skirta šio straipsnio sankcijoje vairuotojams nustatyta pagrindinė nuobauda – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trejiems) metams, bet, nenurodant jokio įstatyminio pagrindo, neskirta pažeidėjo padaryto pažeidimo sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – automobilio konfiskavimas. Toks sprendimas ir skundžiamo nutarimo turinys sudaro įspūdį, kad automobilio konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto teisės pažeidimo padarymą yra alternatyvi, o ne privaloma nuobauda, nors, kaip minėta pirmiau, ši papildoma nuobauda yra imperatyvi ir privaloma, o jos netaikymas galimas tik ATPK 30¹ straipsnio nuostatų pagrindu. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, taikydamas O. N. ATPK 130² straipsnio sankciją, netinkamai pritaikė materialiąsias teisės normas (ATPK 30 straipsnio 1 dalį ir ATPK 130² straipsnį).
Maža to, teismo motyvas, leidęs pirmosios instancijos teismui netaikyti pažeidėjui privalomos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo – kad O. N. pažeidimo priemone tapusį automobilį pardavė su juo nesusijusiam pirkėjui (ATPK 26 str. 2 d.) – nėra reikšmingas ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms taikyti. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. Byloje esanti medžiaga – VĮ „Regitra“ (duomenys neskelbtini) filialo 2016 m. gegužės 4 d. pažyma tvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016 m. kovo 10 d. yra registruota O. N. vardu (22 b. l.). Taigi šioje byloje ginčo objektu tapusi transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“ tiek teisės pažeidimo darymo metu, tiek ir po jo padarymo, buvo ir yra O. N. nuosavybė. Aplinkybės, kad O. N. pirmosios instancijos teismui pateikė automobilio „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtinančią, kad jis minėtą transporto priemonę 2016 m. kovo 29 d. pardavė M. T. (38 b. l.); jog pateikė AB „L. d.“ draudimo liudijimo nutraukimo aktą, įrodantį, jog jis 2016 m. balandžio 5 d. nutraukė iki 2017 m. kovo 7 d. galiojusią automobilio „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo liudijimo sutartį (39 b. l.), nekeičia ir negali pakeisti į viešą registrą įrašytų duomenų teisingumo (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.262 straipsnis). Dar daugiau, neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.75 straipsnio 2 dalis).
Esant aptartoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad O. N. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis – transporto priemonė – automobilis „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotas nepagrįstai, nes jis yra pažeidėjo nuosavybė (ATPK 26 str. 1 d.), Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą pakeisti:
O. N., už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, palikti skirtą pagrindinę nuobaudą – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir skirti papildomą nuobaudą – transporto priemonės – automobilio „Audi A6 Avant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.