Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2015-11-03 · Civilinė byla Nr. 2A-932-267/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-03
Bylos Nr.
2A-932-267/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-00741-2015-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
OOO „EvroTrakZapad“
Atsakovas
UAB „Transmėja“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-932-267/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00741-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.10.2.4.1.; 3.1.7.5.; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo OOO „EvroTrakZapad“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑1791‑841/2015 pagal ieškovo OOO „EvroTrakZapad“ ieškinį atsakovei UAB „Transmėja“ dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas OOO „EvroTrakZapad“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transmėja“ 1255,18 Lt (363,53 Eur) skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 72,00 Lt (20,85 Eur) žyminio mokesčio, 340,00 Lt (98,47 Eur) dokumentų vertimo išlaidas ir 1035,84 litų (300 Eur) teisinės pagalbos išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos dvi pervežimo sutartys, pagal kurias ieškovas savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė – krovinius pervežė, o atsakovė sąskaitų už suteiktas paslaugas 4310 Eur sumai neapmokėjo. Atsakovė į raginimus įvykdyti prievolę nekreipė dėmesio, todėl ieškovas kreipėsi į skolų išieškojimo kompaniją UAB „EU-RUS Law service“ su kuria 2014-08-14 sudarę sutartį dėl debitorinio įsiskolinimo išieškojimo, kurioje be kitų sąlygų, susitarė dėl atlygio sėkmės atveju – 11 %, bei atlygio sėkmės atveju atgavus delspinigius, baudas ir pan. – 50 %. Skolų išieškojimo kompanija išsiuntė raginimą atsakovei sumokėti skolą, po ko atsakovė per keletą kartų sumokėjo reikalaujamas sumas, išskyrus įsiskolinimo išieškojimo išlaidas, kurių atlygino tik dalį 101,37 Eur (350 Lt), t. y. atsisakė sumokėti 363,53 Eur (1255,18 Lt), kurias ir prašo priteisti, nes jos susidarė dėl atsakovės kaltės.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad atsakovė po skolų išieškojimo kompanijos UAB „EU-RUS Law service“ atsiųsto raginimo skolą už suteiktas paslaugas apmokėjo, taip pat sumokėjo maksimalias 101,37 Eur (350 Lt) Teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose numatytas skolos išieškojimo išlaidas ne teismo tvarka. Ieškovo sudarytą sutartį su skolų išieškojimo kompanija, kuria įsipareigojo pastarajai sumokėti 11 proc. sėkmės mokestį vertina kaip sutartinius santykius, kuriuose atsakovė nedalyvavo, šios sutarties šalimi atsakovė nebuvo, todėl jai neturėtų būtų perkeliami ieškovo įsipareigojimai pagal ją. Pažymėjo, kad šiuo atveju skolų išieškojimo kompanija paruošė tik vieną dokumentą, gavusi tą dokumentą, atsakovė skolą padengė, todėl 474,09 Eur suma už jo paruošimą yra nelogiška. Be to, ieškinį teismui paruošė skolų išieškojimo kompanija UAB „EU-RUS Law service“, kuri neturi teisės atstovauti kitą juridinį asmenį civiliniame procese, ieškovas neturi pagrindo reikalauti ieškinio paruošimo išlaidų iš atsakovės.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-05-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atmesdamas ieškinį, nurodė, kad spręsdamas dėl teisinei pagalbai apmokėti išleistų išlaidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi. Teismas nustatė, kad UAB „EU-RUS Law service“ atsakovei UAB „TRANSMĖJA“ pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriuo iki 2014-09-05 buvo reikalaujama sumokėti skolą, palūkanas ir skolos išieškojimo išlaidas, pateikė 2014-08-28. Atsakovė laikotarpiu nuo 2014-09-02 iki 2014-09-05, per tris kartus už atliktas krovinių pervežimo paslaugas atsiskaitė, bei sumokėjo dalį, t.y. 101,37 Eur reikalautų skolos išieškojimo išlaidų. Teismas nurodė, kad į bylą nėra pateikta įrodymų, jog laikotarpiu nuo 2014-06-09 iki 2014-08-28 ieškovas kokiu nors būdu reikalavo iš atsakovės apmokėti sąskaitą, ar informavo apie tai, kad neapmokėjus sąskaitų, bus kreipiamasi į teismą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai išlaidavo ir darydamas sutarčių bei sąskaitų vertimus iš rusų į lietuvių kalbą, nes iš į bylą pateiktų vertimų matyti, kad jie yra daryti 2014-11-18, t. y. vertimų darymo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi visas sutartis bei atsiskaičiusi pagal visas sąskaitas, jose nurodytų sumų neginčijo, todėl sprendė, kad vertimams ieškovo patirtos išlaidos taip pat iš atsakovės nepriteistinos.

Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamu laikotarpiu Vyriausybės patvirtintas MMA sudarė 1000 Lt (289,62 Eur) ir nustatė, kad atsakovė ieškovui sumokėjo maksimalią 350 Lt (101,37 Eur) sumą, kurią rekomenduotina skaičiuoti už tokios teisinės paslaugos suteikimą – už pareiškimo spręsti ginčą ne teisme surašymą. Teismas, įvertinęs Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, UAB „EU-RUS Law service“ suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jų darbo ir laiko sąnaudas parengiant 2014-08-28 pranešimą Nr. EURUS3, jo sudėtingumą ir apimtį, tai, kad parengti tokio turinio dokumentą specialios žinios nereikalingos, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatavo, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo iš atsakovės priteisti didesnes skolos išieškojimo išlaidas, nei nurodyta Rekomendacijose maksimali už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme suma – 350 Lt (101,37 Eur), todėl ieškovo reikalavimo priteisti 1255,18 Lt (363,53 Eur) skolos išieškojimo išlaidas netenkintino. Pažymėtina, kad Rekomendacijose numatytas maksimalus užmokesčio dydis už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas.

Ieškinį atmetęs, teismas ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų neatlygino. Teismas nurodė, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo teisme pabaigos turėtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų bei prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimo nesprendė (CPK 98 str.1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantas (ieškovas) OOO „EvroTrakZapad“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-27 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti apeliantui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal teismui pateiktus dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliantas nurodo, kad nors apylinkės teismas savo sprendime nurodė, jog teisiniu ieškinio pagrindu ieškovas nurodė CK 6.1, 6.2, 6.4, 6.37, 6.63, 6.210, 6.249, 6.261 straipsnius, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį bei teismų praktiką, ir konstatavo, kad byloje ginčas kilo dėl skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo, tačiau teismas visiškai neanalizavo ieškovo pateiktų paaiškinimų šiuo klausimu ir ieškovo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų, ir šį ieškovo reikalavimą išnagrinėjo kaip bylinėjimosi išlaidas, taikydamas CPK 98 str., 88 str., ir 93 str. 2 d. nuostatas.Apelianto manymu, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bylos šalys yra ūkio subjektai, t. y. asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla, ir kad tarp šalių buvo sudarytos komercinės sutartys, todėl tokiu atveju taikytinas LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnis.Teigia, kad vadovaujantis CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Šiuo atveju ieškovas patyrė išlaidų dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo, šios išlaidos laikytinos ieškovo nuostoliai ir jie turi būti atlyginti visiškai.Pažymi, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba (CPK 113 str. 3 d.), todėl, ieškovo nuomone, buvo tikslinga pateikti tiek krovinio pervežimo sutartis, tiek PVM sąskaitas faktūras, siekiant teismui pateikti visas ieškovo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai ir pilnai. Dėl šios priežasties, ieškovo prašymas priteisti patirtas išlaidas už vertimo paslaugas laikytinas pagrįstu, teisėtu, ir turi būti tenkintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Transmėja“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalį į nuostolius įskaičiuojamos ne visos išlaidos, o tik protingos išlaidos, į ką pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė. Teismo praktikoje ne kartą yra akcentuota, jog ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo. Mano, kad ieškovas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokio protingo pagrindo ne advokato suteiktas teisines paslaugas įvertinti net 4,67 karto daugiau, negu rekomenduotinas maksimalus atlygis už tokias pačias teisines paslaugas, suteiktas advokato. Nurodo, kad teismas teisingai sprendė, kad ieškovas nepagrįstai išlaidavo ir darydamas sutarčių bei sąskaitų vertimus iš rusų į lietuvių kalbą, nes vertimų darymo metu atsakovė jau buvo įvykdžiusi visas sutartis bei atsiskaičiusi pagal visas sąskaitas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodydamas, kad teismas ieškovo reikalavimą išnagrinėjo kaip bylinėjimosi išlaidas, taikydamas CPK 98 str., 88 str., ir 93 str. 2 d. nuostatas, o ne CK 6.1, 6.2, 6.4, 6.37, 6.63, 6.210, 6.249, 6.261 straipsnius, LR mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, kuriais ieškinį grindė ieškovas.

Kaip matyti iš ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų, pastarasis prašė priteisti iš atsakovės UAB „Transmėja“ 363,53 Eur (1255,18 Lt) skolos išieškojimo išlaidas, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 20,85 Eur (72,00 Lt) žyminio mokesčio, 98,47 Eur (340,00 Lt) dokumentų vertimo išlaidas ir 300 Eur (1035,84 Lt) teisinės pagalbos išlaidas. Teismas ieškovo reikalavimą dėl išieškojimo išlaidų priteisimo atmetė tuo pagrindu, kad pagal 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1. punktą, už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra 0,35 MMA, t. y. 350 Lt (101,37 Eur). Kadangi atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui 101,37 Eur išieškojimo išlaidų, teismas, įvertinęs suteiktų paslaugų apimtį bei pobūdį, vadovaudamasis bendraisiais principais minėtą ieškovo reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą. Be to, teismas nurodė, kad byloje nėra ir duomenų, jog UAB „EU-RUS Law service“, kuri parengė išieškojimo dokumentus, dirbtų advokatas ar advokato padėjėjas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, iš dalies sutinka su ieškovu ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisme, atlyginimą, ir nepagrįstai nesirėmė materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis nuostolių atlyginimą.

CK 6.63 straipsnio 2 dalis numato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.256 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.249 str. 4 d. numatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas) (Žin., 2003, Nr. 123-5571; 2012, Nr. 127-6389) 7 straipsnyje numatyta, kad kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta komercinė sutartis, t. y. ieškovas už atlyginimą suteikė atsakovei paslaugas. Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovė vėlavo sumokėti už paslaugas, tai ji padarė tik gavusi raginimą iš skolų išieškojimo bendrovės, paskutinį mokėjimą atliko praėjus beveik trims mėnesiams nuo termino skolos apmokėjimui pabaigos. Akivaizdu, kad šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog būtent dėl atsakovės kaltės, jos vengimo vykdyti sutartines prievoles, ieškovas patyrė skolos išieškojimo išlaidas. Nors pirmosios instancijos teismas kaip vieną iš motyvų nurodė tą aplinkybę, kad ieškovas, prieš kreipdamasis į skolų išieškojimo bendrovę, nei karto pats neinformavo atsakovės apie skolą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovas yra ne Lietuvos Respublikos ūkio subjektas, todėl darytina išvada, kad ieškovo veiksmai pasinaudojant Lietuvos Respublikoje veikiančios įmonės paslaugomis teisiniu būdu skolai atgauti buvo teisėti ir pagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmiausia šalys kilusius tarpusavio ginčus turi spręsti ne teismine tvarka, o tarpusavio derybų būdu, ir tik nepavykus kilusio ginčo išspręsti taikiai, tikslinga kreiptis į teismą. Dėl to ieškovas pagrįstai pirmiausia siekė skolą išieškoti ne teisminiu keliu kreipdamasi į skolų išieškojimo bendrovę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovas patyrė išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, ir šios išlaidos jam privalo būti atlygintos.

Pažymėtina, kad sprendžiant dėl nuostolių dydžio, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, nagrinėdamas išieškojimo išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra protingos, būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jų nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui išieškojimo paslaugas suteikusi bendrovė vieną kartą nusiuntė atsakovei raginimą susimokėti skolą (Pranešimas dėl įsiskolinimo, 25 b. l.), iš karto po jo gavimo atsakovė pradėjo vykdyti mokėjimus ieškovui, vėliau tarp skolų išieškojimo bendrovės ir atsakovės vyko derybos dėl apmokėjimo už išieškojimo išlaidas, kadangi atsakovė nesutiko mokėti šių išlaidų, vėliau sumokėjo 101,37 Eur, 2014-09-17 išieškojimo bendrovė parengė paskutinį raginimą atsakovei sumokėti likusią skolos dalį, t. y. likusias išieškojimo išlaidas (43–44 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į situacijos sudėtingumą, išieškojimo bendrovės atliktų veiksmų apimtį, teismas konstatuoja, kad ieškovo patirta išieškojimo išlaidų (nuostolių) suma yra per didelė, todėl ji mažintina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į išieškotos sumos dydį (4310 Eur), pagrįsta ir protinga išieškojimo išlaidų suma šiuo konkrečiu atveju turėtų būti 300 Eur suma. Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovui 101,37 Eur išieškojimo išlaidų, iš atsakovės ieškovui 198,63 Eur išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teisme (CK 6.249 str. 4 d. 3 p.). Ši suma iš atsakovės ieškovui turi būti priteista kaip nuostoliai, bet ne kaip bylinėjimosi išlaidos, kurių atlyginimo klausimą nagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Be to, nuo šios sumos atsakovė, remiantis CK 6.37 str. 2 d. bei CK 6.210 str. 2 d., turi mokėti 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teisme priėmimo dienos – 2015-02-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl nagrinėjamu atveju nusprendus, kad ieškovui priklauso dalis ieškiniu reikalautų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teisme, t. y. tenkinant ieškovo ieškinį iš dalies, atitinkamai paskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti išlaidas už dokumentų vertimą, teismas šias išlaidas priskyrė išieškojimo ne teisme išlaidoms, todėl nustatęs, kad šios išlaidos patirtos jau po išieškojimo, tokį ieškovo reikalavimą atmetė. Tačiau kaip matyti iš ieškovo ieškinio reikalavimų, ieškovas vertimo išlaidas prašė priteisti ne kaip išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teisme, bet kaip bylinėjimosi išlaidas teisme. Kaip matyti iš bylos duomenų, vertimai buvo atlikti 2014-11-18, 2014-11-21, 2014-12-03, t. y. ruošiant ieškinį teismui, todėl šios ieškovo išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 11,47 Eur žyminio mokesčio ir 54,16 Eur vertimo išlaidų, iš viso 65,63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti 300 Eur išlaidas už teisinę pagalbą rengiant ieškininį pareiškimą. Šioms išlaidoms pagrįsti ieškovas pateikė 2014-09-10 sąskaitą faktūrą Nr. EURUS 71547, 2014-10-15 mokėjimo, patvirtinančio šių išlaidų realumą, kopiją. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, spręsdama fizinio asmens turėtų išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų įmonės teikta teisine pagalba, atlyginimo klausimą, 2015 m. balandžio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015 nurodė, kad CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Tai reiškia, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos yra tokios išlaidos, kurios tiesiogiai nenurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose, tačiau yra protingos, neperteklinės, būtinos, pagrįstos ir įrodytos, o atstovavimo išlaidos yra tiesiogiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti), todėl kasacinis teismas argumentus dėl CKP 88 straipsnio 1 dalies 9 punkto taikymo patirtoms išlaidoms pripažino nepagrįstais. Tokios pačios pozicijos, remdamasis minėta kasacinio teismo nutartimi ir spręsdamas juridinio asmens prašymus priteisti teisinių paslaugų išlaidas pagal sudarytą teisinių paslaugų sutartį su kitu juridiniu asmeniu, laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1044-178/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-943-196/2015). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo teismų formuojamos praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu, todėl ieškovo pirmosios instancijos teisme turėtos ir UAB „EU-RUS Law service“ sumokėtos išlaidos už ieškinio parengimą ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovui iš atsakovės taip pat priteistina 11 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 80 str., 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą, todėl visiškai netenkindamas ieškinio bylą išsprendė neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Dėl šios priežasties, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atsakovei UAB „Transmėja“ dėl skolos išieškojimo išlaidų priteisimo buvo atmestas, panaikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovo OOO „EvroTrakZapad“ ieškinys tenkinamas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui OOO „EvroTrakZapad“, į. k. 590979224, adresas G. Skidel, ul. Lugovaya 3, Baltarusija, iš atsakovės UAB „Transmėja“, į. k. 145130191, adresas Gegužių g. 66-24, Šiauliai, 198,63 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 63 ct) išlaidų, susijusių su skolos išieškojimu ne teisme, 6 procentų metines palūkanas nuo ieškinio teisme priėmimo dienos – 2015-02-04, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,63 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 63 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti ieškovui OOO „EvroTrakZapad“, į. k. 590979224, adresas G. Skidel, ul. Lugovaya 3, Baltarusija, iš atsakovės UAB „Transmėja“, į. k. 145130191, adresas Gegužių g. 66-24, Šiauliai, 11 Eur (vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Danutė Burbulienė