- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- II-713-865/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
sekretoriaujant Gintarei Prunskaitei, dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta J. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos UAB ,,X‘‘ atstovo D. J. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės – vyr. inspektorės 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. AV2-4098/PP-1034 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės – vyr. inspektorės (toliau ir – Institucija) 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. AV2-4098/PP-1034 (toliau ir – Nutarimas) buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena J. K. atžvilgiu. Nutarime nurodyta, kad 2019-07-24 apie 09.20 val. Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas automobilis, pakeliamas užtvaras. Jį apgadino krovininis automobilis IVECO, valst. nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykę į nurodytą eismo įvykio vietą policijos pareigūnai rado apgadintą pakeliamą užtvarą ir apgadintą krovininį automobilį. Apsaugos darbuotojas A. L. paaiškino, kad 2019-07-24 apie 09.00 val. pro pakeliamus vartus važiavo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie tuo metu leidosi. Eismo įvykio metu krovininis automobilis atsitrenkė į besileidžiančius vartus ir juos apgadino. Pakeliami vartai nuleidžiami rankiniu būdu. Juos pradėjus leisti automobilio nebuvo. Pamačius automobilį sustabdyti ir pakelti užtvarą techniškai galimybės nėra. Eismo įvykio vietoje automobilio IVECO 35C15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K. paaiškino, kad 2019-07-24 apie 09.00 val. vairavo automobilį IVECO ir važiavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Važiuojant pamatė pilnai pakeltą pakeliamą užtvarą. Iki jo nebuvo jokio ženklo ar ženklinimo, taip pat jokios lentelės su įspėjimu ar rekomendacija, kaip saugiai pravažiuoti pakeliamą užtvarą. Važiuojant pro jį paskutinę minutę pamatė, kad jis nusileidžia ir išgirdo trenksmą. Sustojęs pamatė, kad buvo apgadintas pakeliamas užtvaras ir automobilio stogo dalis, esanti virš priekinio stiklo. Bylos tyrimo eigoje peržiūrėjus filmuotą vaizdo įrašą, nustatyta, kad automobiliui IVECO 35C15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant teritorijoje ir artėjant prie pilnai pakelto pakeliamo užtvaro, šis pradėjo nusileisti ir atsitrenkė į jo stogą, ko pasėkoje akivaizdžiai liko apgadintas pakeliamas užtvaras. Iki jo kelias kelio ženklais ar ženklinimu, įspėjančiais apie saugų pravažiavimą, nežymėtas, ko pasėkoje vairuotojo J. K. akivaizdžių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, pravažiuojant pakeliamą užtvarą, nenustatyta. Įvertinus tyrimo metu surinktą medžiagą (netiesioginius įrodymus) bei pateiktus rašytinius įrodymus konstatuota, kad J. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį, 426 straipsnį netrauktinas, nes eismo dalyvio veikoje nėra teisės pažeidimo sudėties. Dėl teisenos nepradėjimo, nurodoma, kad remiantis ANK 591 str. 1 d., kuris reglamentuoja, kad administracinio nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymio. Šiuo atveju nėra teisės pažeidimo sudėties subjektyvinės pusės. Administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus (neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Kai pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika, kaip tam tikras žmogaus elgesys, nėra kontroliuojama jo sąmonės ir valios, toks elgesys negali būti laikomas teisės pažeidimu. Tokiu atveju negali būti ir teisinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo subjektyvinė pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. LR ANK III skyriaus 5 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu nusižengimu laikomas tik kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas). Jeigu kalte dėl asmens elgesio nenustatyta ir atsiradę žalingi padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapime rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, nėra ir administracinio nusižengimo, todėl negali kili klausimo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.
Šalies argumentai
UAB ,,X‘‘ atstovas D. J. (toliau ir – Pareiškėjas) dėl minėto Nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kurio prašo Institucijos 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. AV2-4098/PP-1034 panaikinti bei pripažinti J. K. kaltu dėl 2019-07-24 apie 9.20 val. eismo įvykio, kuriuo metu buvo apgadintas UAB ,,X‘‘ (toliau ir – Pareiškėja) kelio užtvaras. Taip pat Pareiškėjas prašo, pripažinti UAB ,,X‘‘ nukentėjusiuoju, turinčiu teisę skųsti Nutarimą. Bei prašo atnaujinti įstatymo numatytą terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių, tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad terminas skundui pateikti yra praleistas. Skunde nurodoma, kad ANK 621 str. numato, kad kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Kadangi dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje numatyto eismo įvykio Pareiškėja patyrė nuostolių, ji ANK 578 str. pagrindu laikytina nukentėjusiuoju, todėl turi įstatymo nustatytą teisę skųsti skundžiamą nutarimą. Nepaisant to, kad Vilniaus apskrities VPK atskirai nepripažino Pareiškėjos nukentėjusiuoju, Pareiškėja mano, kad šioje byloje turi nukentėjusiojo statusą, todėl prašo teismo pripažinti Pareiškėją nukentėjusiąją. ANK 623 str. numato, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Informuoja, kad Pareiškėja gavo Skundžiamą nutarimą 2019-10-14, todėl nepraleisdama nustatyto termino teikia šį skundą. Šioje vietoje svarbu paminėti ir tai, kad Skundžiamą nutarimą Pareiškėja gavo ne iš pačios Skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos - Vilniaus apskrities VPK, tačiau iš draudimo bendrovės, kuri įstatymo nustatyta tvarka administravo Pareiškėjos patirtos žalos procedūrą. Apskritai, priešingai, nei numatyta skundžiamame nutarime, Vilniaus apskrities VPK neįvykdė savo pareigos supažindinti visus suinteresuotus asmenis su skundžiamu nutarimu, kadangi iš Vilniaus apskrities VPK skundžiamas nutarimas nebuvo gautas. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą - pripažinti eismo 2019-07-24 apie 9.20 val. įvykį padariusį asmenį - J. K., vairavusį transporto priemonę IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltu pagal ANK 417 str. 8 d. Dėl apskundimo termino atnaujinimo, nurodoma, kad Pareiškėja gavo skundžiamą nutarimą 2019-10-14, todėl laikosi pozicijos, kad ANK 623 str. numatytas apskundimo terminas nėra praleistas. Tačiau tuo atveju, jei Vilniaus miesto apylinkės teismas visgi svarstytų klausimą dėl apskundimo termino praleidimo (kadangi Skundžiamas nutarimas priimtas 2019-09-20 ir jame nurodyta, kad skundžiamas sprendimas gali būti apskųstas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos), mano, kad apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas dėl svarbių priežasčių, kaip taip numato tas pats ANK 623 str. Visų pirmą svarbu atkreipti dėmesį į patį skundžiamo nutarimo gavimo faktą. Kaip jau nurodyta šiame skunde aukščiau, skundžiamas nutarimas gautas tik 2019-10-14 dieną. Skundžiamą nutarimą Pareiškėja gavo ne iš pačios priėmusios institucijos. Pareiškėja, pati būdama aktyvi kreipėsi į draudimo bendrovę ir tik tokiu būdu gavo Skundžiamo nutarimo, kuris pažeidžia Pareiškėjos teises, kopiją. Taigi apskundimo terminas turi būti atnaujintas vien tik dėl nutarimą priėmusios institucijos neveikimo, kuris negali būti pagrindu teisių pažeidimui. Taip pat reikia paminėti, kad teismų praktikoje yra aiškiai pasisakyta, jog įstatyme numatytas apibrėžtas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Tačiau procesinio termino samprata yra platesnė, nei jo traktavimas vien kaip laikotarpio, per kurį privaloma ar galima atlikti tam tikrus veiksmus. Šiam terminui pasibaigus, savaime neišnyksta asmens teisė skųsti jam nepalankų nutarimą (byla Nr. ATP- 127-557/2016.). Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracines, baudžiamąsias, civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi, siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Teismas pagal pareigas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes ir asmens teisės skųsti institucijų nutarimus svarbą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių (byla Nr. ATP-127-557/2016). Taigi atsižvelgiant į visas Skundžiamo nutarimo gavimo aplinkybes bei tai, kad Pareiškėja gavusi skundžiamą nutarimą, operatyviai parengė ir padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, darytina pagrįsta išvada, kad egzistuoja pagrindas pripažinti skundui paduoti praleidimo priežastis svarbiomis ir atnaujinti terminą šiame skundui paduoti. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apskrities VPK skundžiamą nutarimą priėmė motyvuodama tuo, kad nėra visų būtinų administracinio nusižengimo sudėties sąlygų, o būtent subjektyvinės nusižengimo pusės. Tokį savo nutarimą Vilniaus apskrities VPK argumentuoja aplinkybėmis, kad kelias iki apgadinto kelio užtvaro „ kelio ženklais ar ženklinimu, įspėjančiu apie saugų pravažiavimą, nežymėtas, ko pasėkoje vairuotojo J. K. akivaizdžių KET pažeidimų, pravažiuojant kelio užtvarą, nenustatyta“ Pasak Vilniaus apskrities VPK: „administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus (neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Kai pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika, kaip tam tikras žmogaus elgesys, nėra kontroliuojama jo sąmonės ir valios, toks elgesys negali būti laikomas teisės pažeidimu. Tokiu atveju negali būti ir teisinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo subjektyvinė pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su padaryta veika ir jos padariniais. LR ANK III skyriaus 5 straipsnyje nurodoma, kad administraciniu nusižengimu laikomas tik kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas). Jeigu kaltė dėl asmens elgesio nenustatyta ir atsiradę žalingi padariniai yra atsitiktinio aplinkybių sutapimo rezultatas, vadinasi, nėra subjektyvinės pusės, nėra ir administracinio nusižengimo, todėl negali kilti klausimo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn.“ Pareiškėja negali sutikti su aukščiau nurodyta Vilniaus apskrities VPK argumentacija, todėl mano, kad Skundžiamas nutarimas priimtas neišsamiai įvertinus visas įrodomąją galią turinčias aplinkybes, netinkamai pritaikius teisės aktus, todėl yra naikintinas dėl žemiau nurodytų motyvų. Pažymėtina, kad ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. (ANK 567 straipsnio 2 dalis). ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Vadinasi, institucija, gavusi suinteresuoto asmens pareiškimą, privalo įsitikinti, ar tokiame pareiškime nurodyto asmens veika turi administracinio nusižengimo požymių. Tokios nuostatos taip pat yra plačiai atkartojamos ir teismų praktikoje (byla Nr. 11-14- 753/2019). Nurodo, kad kaip matyti iš bylos medžiagos skundžiamas nutarimas yra priimtas iš esmės įvertinus tik vienintelę aplinkybę, t.y. kad kelias iki apgadinto užtvaro kelio ženklais ar ženklinimu, įspėjančiu apie saugų pravažiavimą, nežymėtas. Nesuprantamas Vilniaus apskrities VPK pareigūnų neveikimas nesiimant papildomų veiksmų objektyviai tiriant visas veikos aplinkybes. Matome, kad papildomai nebuvo vertinamos ne tik objektyvios aplinkybės: vaizdo kamerų matomumo laukas, važiavimo greitis, stabdymo pradžia ir visas stabdymo kelias, oranžinio švyturėlio buvimas ant kelio užtvaro, bet ir subjektyvieji kriterijai, tokie, kaip: asmeninė vairuotojo patirtis, vairavimo stažas, ar vairavimas kartu yra profesinė J. K. veikla ir pan. Iš byloje esančio vaizdo įrašo aiškiai matoma, kad vairuotojas važiuodamas privačioje teritorijoje tikrai nėra pasirinkęs saugaus greičio, ko pasėkoje stabdžių šviesos įsijungia tik pravažiavus pro apgadintą kelio užtvarą. Taigi akivaizdu, kad skundžiamas nutarimas priimtas visapusiškai ir objektyviai neįvertinus visų eismo įvykio aplinkybių. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d. įtvirtinta, jog eismo įvykis - įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvių kalbos žodynas teritoriją apibrėžia kaip žemės paviršiaus (sausumos ar vandenų) plotą. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad teleologiniu metodu aiškinant eismo įvykio sąvoką, darytina išvada, kad KET reikalavimai taikytini visoms atitinkamoje teritorijoje judančioms transporto priemonėms. Ši nuostata leidžia teigti, kad kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali būti padaromas ne tik kelyje, bet ir kitose teritorijose (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis N-261-4965/2009). Kelių eismo taisyklės taikomos ir privačiose, ir viešose teritorijose, jų taikymą siejant su kelių eismo dalyvių - transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu, (byla Nr. AN2.6. -36-971/2016). Remiantis 19 punkte nurodyta teisės norma bei paminėtu teismų praktikos išaiškinimu, darytina išvada, kad įvykis, kuomet buvo apgadintas kelio užtvaras laikytinas eismo įvykiu. Tokia pozicija atsispindi ir skundžiamame nutarime. Tačiau svarbu paminėti, kad Vilniaus apskrities VPK tirdamas eismo įvykį visiškai nevertino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 5 d. (atkartotos Kelių eismo taisyklių 9 str.) įtvirtintos bendrosios pareigos: „Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Taip pat nebuvo atsižvelgta į Kelių eismo taisyklių 127 str. numatytų pareigą, kuri nurodo, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. “ Taigi, iš byloje esančių aplinkybių visumos akivaizdu, kad krovininio automobilio vairuotojas J. K. pažeidė Kelių eismo taisykles, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 417 str. 8 d. Tačiau dėl Pareiškėjai nesuprantamų priežasčių Vilniaus apskrities VPK administracinio nusižengimo neįžvelgė, nurodydama, kad J. K. veikoje nėra nustatyta akivaizdžių KET pažeidimų. Toks argumentavimas Pareiškėjai yra visiškai nesuprantamas. Jokiame teisės akte KET pažeidimai nėra skirstomi į akivaizdžius ir neakivaizdžius. Pažeidimas arba yra padaromas arba nėra padaromas. Iš aukščiau pateiktos Pareiškėjos argumentacijos akivaizdu, kad KET pažeidimas yra padarytas, kadangi yra pažeistos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių nuostatos, už kurių pažeidimą atsakomybė numatyta ANK 417 str. 8 d. Tačiau staiga atsiranda sąvoka „akivaizdus KET pažeidimas“, kurio byloje neįžvelgė Vilniaus apskrities VPK. Suprask už akivaizdžius ir aiškius pažeidimus atsakomybė ANK numatyta, o už eismo įvykius, kurie reikalauja išsamesnio tyrimo, administracinės atsakomybės nėra. Tokia argumentacija yra visiškai absurdiška, todėl dar kartą darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas. Vertinant teisės pažeidimo sudėties subjektyvinės pusės buvimą/nebuvimą, visų primą, būtina vadovautis ANK 7 str., kuris nurodo, kad: „Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. “ Iš byloje esančių duomenų matome, kad vairuotojo tyčios nėra, todėl būtina nustatyti neatsargumą. ANK 9 str. 2 ir 3 d. išskiria du neatsargumo atvejus, t.y. nepagrįstas pasitikėjimas: „Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti“ arba nerūpestingumas: Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.“ Taigi nustatant neatsargumo buvimo sąlygas būtina atsižvelgti į asmenines vairuotojo savybes ir patirtį, jo galimybes įvertinti aplinkybes ir galimas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad J. K. eismo įvykio metu vairavo krovininį automobilį bei į tai, kad važiavo į (duomenys neskelbtini) prekių pakrovimo rampą, darytina išvada, kad J. K. dirba krovininių automobilių vairuotoju, išvežiojančiu prekes ar kitas medžiagas. Iš to išplaukia tolesnė išvada, kad J. K. važiavimas į privačias teritorijas (šiuo atveju į rampą) yra kasdienis profesinis užsiėmimas. Dėl šių aplinkybių J. K. atžvilgiu taikytina ANK 9 str. 2 d. bei nustatytinas nepagrįstas pasitikėjimas. Akivaizdu, kad apdairus, protingas ir rūpestingas vairuotojas turėjo numatyti, kad pakeliamas užtvaras gali nusileisti, tačiau kaip matome iš vaizdo įrašo, lengvabūdiškai tikėjosi, kad užtvaras liks pakeltas (važiavo greitai, iš anksto nepristabdė). Tačiau, kaip matome Vilniaus apskrities VPK šių aplinkybių visiškai netyrė. Nurodo, kad net ir tuo atveju, jei teismas nuspręstų, kad nepagrįsto nepasitikėjimo byloje negalima įžvelgti, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad transporto priemonių valdytojams (tiek dirbantiems vairuotojais, tiek valdantiems automobilius savo reikmės) yra taikomi didesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo standartai, todėl bet kuris vairuotojas privalo elgtis taip, kaip numato Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių nuostatos. Būtent laikantis visų šiuose teisės aktuose numarytų pareigų kiekvienas vairuotojas pradėdamas valdyti transporto priemonę privalo numatyti galimas pasekmes. Kiekvienas vairuotojas privalo elgtis kelyje taip, kad jo veiksmai būtų kontroliuojami jo sąmonės ir valios, kadangi pasekmės gali būti itin skaudžios. Taigi ir J. K. atlikdamas byloje nurodytą veiką, galėjo ir privalėjo numatyti galimas pasekmes, kadangi bendrosios pareigos taikomos visiems transporto priemonių valdytojams. Tačiau ir šios subjektyviosios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos. Taigi dar kartą paminėtina, kad Vilniaus apskrities VPK nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir teismų praktiką, bei nepagrįstai nustatė, kad byloje nėra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvinės pusės. Todėl priėmė neteisingą nutarimą, kuris turi būti panaikintas (b. l. 2-18).
Atsiliepimas
Asmuo, kuriuo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta J. K. atsiliepime į Pareiškėjo skundą nurodė, kad su Pareiškėjo nurodytais argumentais visiškai nesutinka, todėl Pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Pirmiausia atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į vietą, kurioje buvo pakeliamas užtvaras, važiuoti viršijant privačioje teritorijoje nustatytą maksimalų greitį nėra galimybių: sukant į kairę pakrautu krovininiu automobiliu bei važiuojant santykinai trumpą atstumą, nėra techninių galimybių pasiekti didesnio greičio. Eismo įvykio dieną, t. y. 2019 m. liepos 24 d., eismo sąlygos buvo geros, nebuvo jokių aplinkybių, dėl kurių važiavimo greitis turėjo būti itin mažas; greitį papildomai ribojančių ženklų teritorijoje taip pat nebuvo. Atsižvelgęs į tai, į privačią teritoriją važiavo tiek leistinu, tiek saugiu greičiu, tuo tarpu pareiškėjos argumentai dėl aiškaus saugaus greičio viršijimo yra visiškai nepagrįsti. UAB „X“ nurodytas vaizdo įrašas jos teiginių niekaip nepagrindžia. iš jo negalima nustatyti tikslaus automobilio važiavimo greičio, o kitų Pareiškėjos nurodytą teiginį patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-696-916/2015, kelio užtvaras yra įrenginys, skirtas įvažiavimui užtverti. Jo svirtis pakeliama, kai reikia atlaisvinti kelią automobiliui, kuris turi teisę pro jį pravažiuoti, ir nuleidžiama užtveriant kelią, kad automobiliai, kurie neturi tokios teisės, negalėtų patekti į užtvertą teritoriją. Tai įprastas, kelių eismo dalyviui gerai žinomas mechanizmas, kurio veikimo principas kiekvienam vairuotojui taip pat turėtų būti aiškus, suvokiamas ir nuspėjamas. Manytina, kad kiekvienas vairuotojas supranta ne tik tai, kad į kelio užtvaru pažymėtą teritoriją jis neturi teisės patekti, jei tokia teisė jam nebuvo suteikta, bet ir tai, kad kelio užtvaro svirtis pakeliama leidžiant teisę pro jį pravažiuoti turinčio automobilio vairuotojui. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčas, kad kelio užtvaras veikė pagal savo tikslinę paskirtį. Pažymiu, kad man važiuojant pro pakeliamą užtvarą, jis buvo visiškai pakeltas ir jo aukštis buvo pakankamas pravažiuoti. Jokių įspėjamųjų ženklų, įspėjimų ar rekomendacijų dėl saugaus pravažiavimo pro užtvarą prie jo nėra. Atsižvelgęs į visa tai, neskubėdamas važiavau į nurodytą privačią teritoriją. Atkreipiu dėmesį, kad įprastai piko metu minėtas pakeliamas užtvaras dėl didelio srauto automobiliui įvažiavus į privačią teritoriją nėra nuleidinėjamas. Tai taip pat patvirtina faktinė aplinkybė, kad man 2019 m. gruodžio 4 d. apie 8.45 val. pristatinėjant krovinį į tą pačią UAB „X“ teritoriją, tas pats pakeliamas užtvaras taip pat veikė tik pagal, turbūt, vienai Pareiškėjai žinomus principus, kurie jam nėra nei aiškiai suprantami, nei nuspėjami. Sustojęs praleisti pagrindiniu keliu važiuojančių automobilių, matė, kad pro pakeliamą užtvarą pravažiavo viena transporto priemonė, tačiau tiek prieš jam įvažiuojant į UAB „X“ privačią teritoriją, tiek pravažiavus pakeliamą užtvarą, jis nebuvo nuleistas. Užtvaras taip pat nebuvo nuleistas ir į teritoriją įvažiavus dar vienai transporto priemonei. Jam pastačius automobilį prie paaukštintos aikštelės kroviniams perkrauti (rampos), maždaug po 6-7 minučių pakeliamasis užtvaras tiesiog šiaip buvo labai greitai nuleistas, nors jokia transporto priemonė iš teritorijos neišvažiavo ir į ją neįvažiavo. Išleidus iš teritorijos dvi transporto priemones, nei išvažiavus pirmajai, nei antrajai, pakeliamas užtvaras taip ir nebuvo nuleistas. Po kurio laiko iš teritorijos išvažiavo dar dvi transporto priemonės, tačiau užtvaras taip ir liko pakeltas. Kiek laiko jis buvo pakeltas, negaliu pasakyti, kadangi išvažiavau iš teritorijos. Jam išvažiuojant, pravažiavus pro užtvarą, jis taip pat nebuvo nuleistas. Visa tai yra užfiksuota jo vairuotoje transporto priemonėje esančiu vaizdo registratoriumi, kuriuo vaizdo įrašą pateikia kartu su šiuo atsiliepimu ir prašo jį pridėti prie bylos. Pažymi, kad pakalbėjus su kolegomis, ne vienas patvirtino, kad minėtas pakeliamas užtvaras veikia neaišku kaip: tai būna pakeltas, tai nuleistas prieš įvažiuojant, o pro jį pravažiavus, dažnai nėra nuleidžiamas. Mano, kad toks staigus pakeliamo užtvaro nuleidimas ir lėmė tai, kad 2019 m. liepos 24 d. tiek jis, tiek jo transporto priemonė buvo apgadinti. Tokio staigaus pakeliamo užtvaro nusileidimo jis negalėjo nei pamatyti, nei išvengti. Pažymi, kad Nutarime yra netikslumas: jis nematė besileidžiančio pakeliamo užtvaro ir tai aiškiai nurodė savo paaiškinime. Tik išgirdęs trenksmą, sustabdė automobilį, pažiūrėjo pro galinio vaizdo veidrodėlį, pavažiavo atgal ir išlipęs iš automobilio suprato, kas įvyko. Vairuodamas automobilį, buvo atidus ir įsitikino, kad važiuoti pro pakeliamą užtvarą yra saugu. Jo elgesys atitiko atidaus ir rūpestingo asmens elgesį. Jis, kaip vairuotojas, turintis didelę vairavimo patirtį, žinojo pakeliamo užtvaro mechanizmo veikimo principus, tačiau neturėjo pagrindo manyti, kad kurį laiką buvęs pakeltas užtvaras, leidęs įvažiuoti į privačią teritoriją, jam važiuojant į ją, staiga nusileis. Važiuojant link pakeliamo užtvaro, jam matant, pro jį nepravažiavo jokia transporto priemonė, kas sudarytų pagrindą išvadai, jog pakeliamas užtvaras gali būti nuleistas jai įvažiavus, o tada būtų pakeltas ir jam leidžiama įvažiuoti į teritoriją. Pažymėtina ir tai, kad pakeliami užtvarai turi saugumo elementus, užtikrinančius, jog jie netikėtai nebus nuleisti ant važiuojančio automobilio. Kodėl užtvaras nurodytu atveju jam važiuojant buvo nuleistas ir apgadino transporto priemonę, sunku pasakyti. Neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti techniškai netvarkingas arba pakeliamo užtvaro operatorius neįsitikino, jog jį nuleisti yra saugu. Laukdamas, kol galės pristatyti krovinį, apžiūrėjo nurodytą UAB „X‘‘ teritoriją, ir pastebėjo, kad joje yra dvi vaizdo kameros: viena stebimas pakeliamas užtvaras, kita nukreipta teritorijos šonui stebėti. Be to, viena valdoma kamera yra ant prekybos ir laisvalaikio centro „X“ stogo, mano, kad ji fiksuoja gatvę bei į teritoriją atvykstančias transporto priemones. Tai suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju pakeliamo užtvaro operatorius turėjo galimybę pamatyti pro užtvarą jau važiuojantį automobilį. Atsižvelgęs į tai, ką išdėstė mano, kad tinkamai vykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje bei Taisyklių 7 ir 127 punktuose įtvirtintas pareigas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti. Taip pat vykdė pareigą važiuoti neviršydamas leistino greičio bei atsižvelgė į visas svarbias važiavimo sąlygas (atstumą ik pakeliamo užtvaro, transporto priemonės techninę charakteristiką, būklę bei apkrovą, pakeliami užtvarų mechanizmo veikimo principus). Jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo kaltę, byloji nėra, o Bendrovės teiginiai, kad nagrinėjamu atveju turi būti nustatytas jo nepagrįstas pasitikėjimas ir lengvabūdiškumas, tikintis, jog užtvaras bus pakeltas, nėra niekuo pagrįsti. Labai svarbu tai, kad vykdant administracinį persekiojimą, galioja nekaltumo prezumpcijos principas. Administracinio nusižengimo byloje institucija, surašiusi nutarimą, turėjo pareigą įrodyti jo kaltę, tačiau, įvertinusi surinktus objektyvius įrodymus, jo akivaizdžių pažeidimų važiuojant pro pakeliamą užtvarą pagrįstai nenustatė. Tai paneigiančių įrodymų ar įtikinančių argumentų UAB „X“ nepateikė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs veiką neturi administracinio nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad įrodinėjimo administracinio nusižengimo byloje tikslas yra įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertimi, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su įvykiu, egzistuoja arba neegzistuoja. Įrodymus įvertinus nustačius faktines aplinkybes, sprendžiama, ar yra padarytas administracinis nusižengimas, ar nėra, ar dėl jo padarymo kaltinamas asmuo yra kaltas. Nusprendus, kad nėra administracinio nusižengimo sudėties, byla turi būti nutraukiama, o visos abejonės vertinamos įtariamo teisės pažeidimu asmens naudai. Institucijai, surašiusiai Nutarimą, nenustačius jo kaltės dėl administracinio nusižengimo, todėl negali kilti ir klausimo dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė, nustačiusi visas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir objektyviai ištyrusi byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą Nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nėra jokio pagrindo šį nutarimą panaikinti, todėl jis turi būti paliktas galioti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas atsiliepime į Pareiškėjo skundą prašo šio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad 2019-09-20 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskr. VPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė S. K., ištyrusi eismo įvykio bylą, vadovaudamasi ANK 591 str. 1 d. 1 p., nutarimu Nr. AV2- 4098/PP-1034 nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nesutikusi su policijos nutarimu, Pareiškėja su Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotu skundu kreipėsi į Vilniaus apskr. VPK KPV, prašydama panaikinti Nutarimą. Policijos įstaiga susipažinusi su bylos, reg. Nr. 07-19-9504529, medžiaga bei skundu, priėjo prie išvados, kad byloje nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 625 str. nuostatų ir sutikti su skundu. Vilniaus apskr. VPK KPV palaiko S. K. 2019-09-20 priimtą nutarimą ir jame išdėstytus motyvus. Pareigūnė pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Specialistė nutarimo dėstomojoje dalyje nurodė motyvus, kuriais ji vadovavosi priimdama sprendimą. Administracinio nusižengimo protokolo asmeniui surašymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnis, kuris nustato, jog administracinio nusižengimo protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teismų praktikoje ši nuostata buvo išaiškinta išsamiau, pažymint, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas (ATPK galiojimo pabaigos) gali būti surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); žinomas pažeidimą padaręs asmuo; galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 1, 328-329 p.). Eismo įvykio byloje, reg. Nr. 07-19-9504529, jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių automobilio IVECO 35C15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo J. K. kaltę, nenustatyta. Pagal surinktus įrodymus (nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties) administracinio nusižengimo protokolas asmeniui negalėjo būti surašomas, todėl policijos specialistė pagrįstai bylą nutraukė (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2019 m. liepos 24 d. rašytinio J. K. paaiškinimo matyti, ir teismo posėdyje žodžiu jis nurodė, jog jis 2019 m. liepos 24 d. apie 9.00 val. vairavo automobilį IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įvažiuojant į 2 rampą, važiuojant pamatė atidarytą šlakbaumą, tai nestabdydamas leistinu greičiu, įvažiavo į teritoriją. Pravažiuojant pro šlagbaumą, nematė, kad jis nusileidinėja, pravažiuojant išgirdo garsą bei per veidrodėlį pamatė, kad nutrenkė šlakbaumą. Šis atsitrenkė į automobilio spoilerį, praktiškai į stogą. Mano, kad yra nekaltas dėl įvykio, kadangi negalėjo žinoti, kada šlakbaumas užsidarys, be to, nėra įspėjamųjų ženklų, kaip stop ar šlakbaumas užsidaro automatiškai (b. l. 24).
Iš byloje esančio 2019 m. liepos 24 d. rašytinio A. L. paaiškinimo matyti, kad jis 2019 m. liepos 24 d. apie 9.00 val. dirbdamas centriniame apsaugos poste ,,X‘‘ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), su valdomomis vaizdo kameromis, reguliavo įvažiavimus į pakrovimo ir iškrovimo rampos, nuleidžiant rampos pakeliamą užtvarą ir jau besileidžiant vaizdo kameros monitoriuje pasirodė krovininis automobilis, kuris kliudė besileidžiantį užtvarą. Nurodo, kad jam pastebėjus automobilį, pakelti besileidžiančios užtvaros galimybės neturėjo, kadangi techniškai to padaryti nėra įmanoma (b. l. 23).
Iš Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio N. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. liepos 24 d., apie 9.20 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu E. P., iš AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į užtvarą. Atvykus į nurodytą vietą, juos pasitiko apsaugos darbuotojas, kuris paaiškino, kad apie 9.00 val., automobilis IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas link antros rampos, kabino pakeliamą užtvarą, kuri tuo metu leidosi. Apsaugos darbuotojas taip pat paaiškino, kad pakeliamas užtvaras yra valdomas rankiniu būdu iš apsaugos posto. Atitvarą tuo metu kai įvyko eismo įvykis, nuotoliniu būdu, nuleidinėjo apsaugos darbuotojas A. L.. Automobilio vairuotojas J. K. paaiškino, kad jam važiuojant link antros rampos šis užvaras buvo pakeltas ir jis nematė, jog užtvaras pradėjo leistis, todėl pravažiuodamas jį kliudė su automobilio stogu ir sustojo. Kadangi pravažiavimas link antros rampos yra tik vienas ir vyko intensyvus eismas, J. K. patraukė automobilį iš įvykio vietos. Nurodo, kad iki jiems atvažiuojant pakeliamas užtvaras jau buvo sutvarkytas. Eismo įvykio schema nebuvo braižoma. Kameros nufilmavo eismo įvykį (b. l. 20).
Skundas netenkintinas.
ANK 563 straipsnio nuostatomis, administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1-2 d.). ANK 569 straipsnis numato, kas laikytina įrodymais administracinių nusižengimų teisenoje – įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.
Teismo nustatyta, kad byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2019 m. liepos 24 d., apie 9.00 val., (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į užtvarą, o būtent automobilis IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotas J. K., kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, važiuodamas link antros rampos, kabino pakeliamą užtvarą, kuri tuo metu leidosi. Dėl minėto įvykio buvo apgadintas automobilis bei pakeliamas užtvaras. Byloje kilo ginčas dėl iš esmės neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingų įrodymų, ko pasėkoje eismo dalyvio veikoje nebuvo nustatyta teisės pažeidimo sudėties pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį.
Teismo vertinimu, palaikytina Institucijos atsiliepime nurodyta pozicija, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (Vilniaus apskr. VPK KPV) Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistė, ištyrusi eismo įvykio bylą, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną J. K. atžvilgiu. Kadangi pareigūnė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė iš esmės išnaudojusi visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Specialistė nutarimo dėstomojoje dalyje nurodė motyvus, kuriais ji vadovavosi priimdama sprendimą. Iš kurių nustatyta, kad šiuo atveju nėra teisės pažeidimo sudėties subjektyvinės pusės. Administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik asmuo, padaręs teisei priešingus veiksmus (neveikimą) ir suvokęs žalingus, pavojingus valstybei, visuomenei savo elgesio padarinius. Kai pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika, kaip tam tikras žmogaus elgesys, nėra kontroliuojama jo sąmonės ir valios, toks elgesys negali būti laikomas teisės pažeidimu. Tokiu atveju negali būti ir teisinės atsakomybės. Administracinio nusižengimo subjektyvinė pusė yra asmens psichinis santykis su daroma pavojinga, žalinga visuomenei ir priešinga teisei veika bei jos padariniais. Pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė.
Teismo nustatyta, kad iš esmės Institucijos išdėstytus motyvus patvirtina ir kita bylos medžiaga, o būtent apsaugos darbuotojo A. L. paaiškinimai, kuris nurodė, jog 2019-07-24 apie 09.00 val. pro pakeliamus vartus važiavo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurie tuo metu leidosi. Pažymėtina tai, kad įvykio metu apsaugos darbuotojas su valdomomis vaizdo kameromis, reguliavo įvažiavimus į pakrovimo ir iškrovimo rampos, nuleidžiant rampos pakeliamą užtvarą ir jau besileidžiant vaizdo kameros monitoriuje pasirodė krovininis automobilis, kuris kliudė besileidžiantį užtvarą. Pakeliami vartai nuleidžiami rankiniu būdu. Nurodo, kad jam pastebėjus automobilį, pakelti besileidžiančios užtvaros galimybės neturėjo, kadangi techniškai to padaryti nėra įmanoma. Šie A. L. parodymai, patvirtina, kad J. K. 2019-07-24 apie 09.00 val. vairuodamas automobilį įvažiavo (duomenys neskelbtini) teritoriją bei važiuojant pamatė pilnai pakeltą pakeliamą užtvarą. Be to, iki jo nebuvo jokio ženklo ar ženklinimo, taip pat jokios lentelės su įspėjimu ar rekomendacija, kaip saugiai pravažiuoti pakeliamą užtvarą, todėl vairuotojas pagrįstai priėmė sprendimą važiuoti, tačiau važiuojant pro jį paskutinę minutę pamatė, kad jis nusileidžia ir išgirdo trenksmą. Sustojęs pamatė, kad buvo apgadintas pakeliamas užtvaras ir automobilio stogo dalis, esanti virš priekinio stiklo. Šias įvykio aplinkybes patvirtina ir bylos tyrimo eigoje peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriuo užfiksuota, kad automobiliui IVECO 35C15, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant teritorijoje ir artėjant prie pilnai pakelto pakeliamo užtvaro, šis pradėjo nusileisti ir atsitrenkė į jo stogą, ko pasėkoje akivaizdžiai liko apgadintas pakeliamas užtvaras. Iki jo kelias kelio ženklais ar ženklinimu, įspėjančiais apie saugų pravažiavimą, nežymėtas.
Teismo konstatuotina, kad atsižvelgiant į pateiktų ir ištirtų įrodymų visumą, pagrįstai vairuotojo J. K. veiksmuose nenustatyta Kelių eismo taisyklių pažeidimų, pravažiuojant pakeliamą užtvarą. Atsižvelgiant į aptariamą situaciją, kai J. K. važiuojant pamatė pilnai pakeltą pakeliamą užtvarą, be to, iki jo nebuvo jokio ženklo ar ženklinimo, taip pat jokios lentelės su įspėjimu ar rekomendacija, kaip saugiai pravažiuoti pakeliamą užtvarą, bei įvertinus surinktą medžiagą bei pateiktus rašytinius paaiškinimus pagrįstai konstatuota, kad J. K. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
Teismas pažymi, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju tokių įrodymų byloje nėra. ANK 591 straipsnio 1 punkte nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės – vyr. inspektorės 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. AV2-4098/PP-1034 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant pakankamai įrodymų, kad J. K. padarė nusižengimus numatytus, ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnyje, paliktinas galioti, o UAB ,,X‘‘ atstovo D. J. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės – vyr. inspektorės 2019 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. AV2-4098/PP-1034 palikti nepakeistą ir UAB ,,Panorama LT‘‘ atstovo D. J. skundą netenkinti.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.