Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nepradėta A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresnysis specialistas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, kuriuo nutarta nepradėti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 131 str. 4 d.

2015-12-29 Palangos miesto apylinkės teisme gautas A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. skundas dėl šio nutarimo bei prašymas atnaujinti terminą skundui pateikti. Prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti motyvuojamas tuo, kad apie skundžiamo nutarimo turinį A. K. ir įstatyminė atstovė sužinojo tik 2015 m. gruodžio 12 d., kai gavo jį kartu su ieškiniu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30619-717/2015.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 6 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas, be kita ko, motyvavo, kad G. K. 2015-09-10 buvo tinkamai informuota apie 2015 m. rugsėjo 10 d. priimtą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo. Buvo nurodyta, kad su minėtu nutarimu bei su visa tyrimo medžiaga galima susipažinti Palangos miesto policijos komisariate. Minėto nutarimo kopija išsiųsta 2015-09-30 G. K. nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Iš pateiktos susirašinėjimo medžiagos matyti, kad susirašinėjimas baigėsi 2015-09-10. Vėliau G. K. nesikreipė į Palangos m. PK su prašymu atsiųsti minėtą nutarimą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad G. K., prašydama atnaujinti pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą, nenurodė aplinkybių, kurios pripažintinos svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis, todėl atnaujinti pareigūno nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą nėra pagrindo.

A. K. ir jo įstatyminė atstovė G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį ir atnaujinti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo apskundimo terminą. Nurodo, kad terminas apskųsti nutarimą praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjų valios nepriklaususių aplinkybių, todėl šiuo atveju yra pagrindas nutartį panaikinti bei praleistą terminą atnaujinti. Pažymi, kad 2015 m. rugpjūčio 16 d. apie 23.15 val. Žvejų g. Palangoje, A. K., vairuodamas dviratį su įjungtu priekiniu žibintu, pastebėjo dešinėje kelio pusėje (kelkraštyje) su užvestu varikliu stovintį S. B. vairuojamą automobilį „Škoda Superb“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) A. K. važiuojant pro šalį (lenkiant automobilį iš kairės), automobilis staiga įjungęs kairį posūkio signalą pradėjo atlikinėti manevrą į kairę ir tokiu būdu parbloškė pro šalį dviračiu važiavusį A. K., kuris tokio manevro nesitikėjo ir negalėjo jo išvengti. Jokie procesiniai dokumentai, pareigūnams atvykus į įvykio vietą, nebuvo surašyti. Nei A. K., nei kartu su juo Palangoje atostogaujantis ir į įvykio vietą atėjęs senelis su įvykio aplinkybėmis, įvykio schema, administracinio teisės pažeidimo protokolu ar kitu procesiniu dokumentu nesupažindinti nei pasirašytinai, nei žodžiu, nesuteikta teisė teikti paaiškinimus ir juos patvirtinti, jiems nepranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos vietą ir laiką, kaip tą padaryti atsakovą įpareigoja ATPK. 2015 m. rugsėjo 10 d. buvo priimtas nutarimas, su kuriuo A. K. ir jo atstovų pagal įstatymą nesupažindino. Nagrinėjamoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nutarimą pareiškėjai gavo tik 2015 m. gruodžio 12 d. kartu su ieškiniu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e230619-717/2015. Operatyviai ir per įmanomai trumpiausią laiką nuo susipažinimo su šiuo nutarimu, t. y. 2015 m. gruodžio 20 d., pareiškėjai pateikė Palangos miesto apylinkės teismui skundą dėl nutarimo, be kita ko, prašydami atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nepaisant to, kad bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog nutarimas gautas tik 2015 m. gruodžio 12 d., o kitų įrodymų, patvirtinančių, kad nutarimas buvo įteiktas anksčiau, nėra, Palangos miesto apylinkės teismas praleistą terminą apskųsti nutarimą atnaujinti atsisakė.

Pasisakydami apie aplinkybes, pagrindžiančias nutarties neteisėtumą (praleisto termino atnaujinimo būtinybę) nurodo, kad pagal ATPK 257¹ str. 1 d. šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, – kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje – asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą. Akcentuoja, kad priimtas nutarimas šiuo atveju nėra galutinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų paskirta sankcija. Dėl galutinio sprendimo (t. y. nutarimo skirti sankciją, išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą) paprastai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau būna informuotas anksčiau, pvz., administracinio teisės pažeidimo protokolu, šaukimu (pranešimu) apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir pan., todėl dėl tokio pobūdžio galutinio nutarimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jau gali žinoti ir aktyviai domėtis tokio nutarimo priėmimu bei rūpintis galimomis jo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams nebuvo suteikta jokios informacijos nei apie galbūt inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nei apie galimybę atvykti išdėstyti paaiškinimą, nei apie administracinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Tokiu būdu pareiškėjai niekaip negalėjo numanyti, kad A. K. atžvilgiu galbūt yra atliekamas koks nors tyrimas, priimami procesiniai dokumentai ar kt. Atkreipia dėmesį, kad nutarime nėra nei A. K., nei jo atstovų pagal įstatymą parašo, kurie leistų spręsti apie jų susipažinimą su nutarimu. Nutarimo apačioje grafoje „Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas“ esantis parašas pareiškėjams nėra žinomas ir jo egzistavimas šioje grafoje kelia abejonių tiek nutarimo teisėtumu ir teisingumu, tiek nutarimą priėmusių pareigūnų sąžiningumu.

Bylos duomenys patvirtina, kad iki nutarimo gavimo civilinėje byloje pareiškėjai keletą kartų kreipėsi telefonu, buvo atvykę į policijos komisariatą Palangoje kelios dienos po eismo įvykio, teiravosi elektroniniu paštu, tačiau jokios informacijos ar dokumentų, susijusių su įvykiu, negavo, nebuvo informuoti apie galimybę išdėstyti savo poziciją ar pasisakyti dėl galimo pažeidimo, kadangi policijos pareigūnai Palangos policijos komisariate apskritai negalėjo nurodyti, koks pažeidimas galbūt buvo padarytas ir turėjo duomenų tik apie tai, kad buvo registruotas iškvietimas atvykti į įvykio vietą. Tik po trečio kreipimosi į policiją pareiškėjams buvo nurodyta, kad atlikus administracinį tyrimą informacija, ją paruošus, bus atsiųsta paštu. Akcentuoja, kad pareiškėjai jokios informacijos, susijusios su eismo įvykiu, tiesiogiai iš policijos nėra gavę iki šiol. Pareiškėjai jokiame teisės akte nerado nuorodų apie tai, kas yra administracinis tyrimas, taip pat, žinodami apie akivaizdžiai netinkamus policijos pareigūnų veiksmus (neteisėtą neveikimą) įvykio vietoje, darė išvadą, kad buvo tiriami policijos pareigūnų, tinkamai neatlikusių savo pareigų pagal Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, eismo įvykio metu, veiksmai. Todėl, negavę administracinio teisės pažeidimo protokolo ar kito dokumento dėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo (pvz., kvietimo atvykti teikti paaiškinimus), pagrįstai manė, jog, praėjus kelioms savaitėms po eismo įvykio, kurio metu jokios aplinkybės užfiksuotos nebuvo, administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas būtų objektyviai nepagrįstas, neteisėtas, todėl neįmanomas.

Iš skundžiamos nutarties motyvų mato, kad nepagrįstą teismo išvadą apie tai, kad A. K. atstovė pagal įstatymą G. K. buvo supažindinta su nutarimu, lėmė atsakovo parengtas 2015 m. rugsėjo 30 d. (taigi parašytas praėjus 20 dienų po ginčijamo nutarimo priėmimo) raštas, kuriame nurodytas A. K. gyvenamosios vietos adresas ir sakinys, kad nutarimas yra siunčiamas paštu. Byloje įrodymų, kad nutarimas ir/ arba šis raštas pareiškėjai apskritai buvo siunčiamas ir įteiktas, nėra. Pareiškėjai nurodo, kad tokio pobūdžio rašto nėra gavę, ir mano, kad vien A. K. gyvenamosios vietos adreso nurodymas rašte dar niekaip nepatvirtina, kad pareiškėjai šį raštą gavo ir su ginčijamu nutarimu buvo supažindinti ATPK 257¹ str. 1 d. nurodyta tvarka – asmeniškai, registruotu paštu. Pažymi, kad net jei toks raštas ir būtų buvęs siunčiamas – jis savaime būtų apribojęs pareiškėjų teisę teikti skundą, kadangi buvo surašytas praėjus 20 dienų po nutarimo priėmimo dienos, taigi jau pasibaigus nutarimo apskundimo terminui. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad šiuo atveju policija veikė ne pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. A. K. ir jo įstatyminės atstovės su nutarimu tinkamai nesupažindino bei savo veiksmais apribojo bet kokias galimybės pareiškėjams ATPK nustatyta tvarka ir terminais apginti šiurkščiai pažeistas teises.

Pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų taptų beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nebūtų pradedamas. Vargu ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę, 34–36 par., Series A, Nr. 18). Pareiškėjų įsitikinimu, tokiu valstybės pareigūnų elgesiu, kai administracinio teisės pažeidimu įtariamas asmuo apskritai nėra informuojamas apie pradėtą procesą, jam nesuteikiama galimybė susipažinti su apie jį surinkta medžiaga, o po to, neinformuojant apie priimtą sprendimą, yra užkertamas kelias asmeniui pasinaudoti teismine gynyba, yra pažeidžiamas ne tik ATPK, Lietuvos Respublikos Konstitucija, bet taip pat ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. atskirąjį skundą konstatuoja, jog apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK nuostatas ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti policijos nutarimo apskundimo terminą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos duomenų, apylinkės teismas skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl institucijos 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo, kuriuo buvo nuspręsta nepradėti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 131 str. 4 d. konstatavus, kad A. K. pažeidė KET 9 p., 56 p., 57 p. reikalavimus ir byloje surinkti objektyvūs duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo padarymo metu A. K. nebuvo 16 metų (ATPK 12 str.), todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta (ATPK 250 str. 1 d. 2 p.)

ATPK 293 str. reglamentuoja institucijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje apskundimo terminą. Šiame ATPK straipsnyje įtvirtinta, jog skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu gali atnaujinti apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įstatyme numatytas apibrėžtas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus ginama. Tačiau procesinio termino samprata yra platesnė, nei jo traktavimas vien kaip laikotarpio, per kurį privaloma ar galima atlikti tam tikrus veiksmus. Šiam terminui pasibaigus, savaime neišnyksta asmens teisė skųsti jam nepalankų nutarimą. Pirmiau paminėta teisės norma taip pat numato, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas, jeigu apylinkės teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, tai yra vertinamasis kriterijus. Tačiau svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, taip pat svarbu įvertinti ir praleisto termino trukmę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresnysis specialistas ginčijamą nutarimą priėmė 2015 m. rugsėjo 10 d., todėl, vadovaujantis ATPK 293 str. nuostatomis, paskutinė apeliacinio skundo dėl šio teismo sprendimo padavimo teismui diena buvo 2015-09-30, tačiau A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. skundas dėl šio nutarimo institucijoje gautas tik 2015-12-22, tai yra praleidus įstatymo numatytą terminą.

ATPK 288 str. 2 d. įtvirtinta, kad nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam. Ši teisės norma laikytina vienu iš teisės apskųsti administracinio teisės pažeidimo byloje priimtą nutarimą užtikrinimo pagrindų. Iš byloje esančio institucijos ir G. K. susirašinėjimo elektroniniu paštu, matyti, kad 2015-08-19 G. K. pateikė prašymą atsiųsti eismo įvykio, įvykusio tarp lengvojo automobilio (Škoda) ir dviratininko (nepilnamečio A. K.), įvykusio 2015-08-16 23.17 val. Žvejų g., aprašą bei galutinę išvadą. 2015-08-20 G. K. informuota, kad prašymas perduotas R. V., kuris tiria šį įvykį. 2015-09-02 G. K. pranešta, kad dėl įvykio 2015-08-16 23.15 val. Žvejų g. ties namu Nr. 29, Palangos m., pradėtas administracinis tyrimas. Baigus tyrimą, bus atsiųsta nutarimo kopija, kurioje bus išdėstytos visos įvykio aplinkybės. 2015-09-03 elektroniniu laišku G. K. prašė leisti susipažinti su visais policijos turimais dokumentais ir teiravosi, kiek laiko užtruks tyrimas. 2015-09-10 G. K. išsiųstas elektroninis laiškas, kad įvykį tyrė Klaipėdos AVPK Palangos m. PK VPS kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. V.. Tyrimas baigtas, nutarimas bus išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. Su visa bylos medžiaga galima susipažinti Palangos miesto policijos komisariato, esančio adresu Ganyklų g. 30, Palanga, 115 kab. darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val., pietų pertrauka nuo 12 val. iki 12.45 val. Tačiau į šį elektroninį laišką G. K. neatrašė, todėl nėra žinoma, ar jis pasiekė adresatą ir buvo jo perskaitytas, t. y. ar G. K. sužinojo apie tyrimo pabaigą ir nutarimo priėmimą. Kita vertus, iš G. K. susirašinėjimo su institucija matyti, kad ji buvo aktyvi, siekė sužinoti apie bylos eigą, buvo pakankamai atidi bei rūpestinga, iš susirašinėjimo negalima įžvelgti siekio vilkinti procesą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. K. savo procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir sąžiningai, bei duoda pagrindą išvadai, kad jos veiksmai nebuvo tyčiniai, piktybiniai, todėl negali būti vertinami kaip nesąžiningas naudojimasis suteiktomis teisėmis ir užkirsti kelią pasinaudoti teise apskųsti policijos nutarimą. Iš pateikto Klaipėdos AVPK Palangos m. PK 2015-09-30 rašto dėl informacijos pateikimo Nr. 30-S-105333 matyti, kad G. K. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiųsta dėl 2015-08-16 Palangoje įvykusio eismo įvykio 2015-09-10 priimto nutarimo kopija, tačiau nėra jokių duomenų, kad šis nutarimas būtų įteiktas G. K. ir ji būtų susipažinusi su jo turiniu, be to, minėtas raštas išsiųstas tik 2015-09-30, t. y. praėjus 20 dienų po nutarimo priėmimo. Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jiems nežinomas parašas po priimtu nutarimu grafoje „administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parašas“, be to, šis parašas ir vizualiai skiriasi nuo A. K. įstatyminės atstovės G. K. parašo. Tokiu būdu konstatuotina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad institucijos nutarimą pareiškėja gavo anksčiau, nei 2015 m. gruodžio 12 d. kartu su ieškiniu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30619-717/2015.

Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjant administracines, baudžiamąsias, civilines bylas, prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės, todėl formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo. Tai svarbu ir sprendžiant klausimus, susijusius su procesinių terminų institutu, nes šie terminai nustatomi, siekiant skatinti operatyvią proceso eigą, užkirsti kelią šalims vilkinti procesą ar juo piktnaudžiauti. Teismas pagal pareigas privalo tinkamai vykdyti teisingumą, vadovautis teisės į tinkamą teismo procesą principu ir savo iniciatyva atitinkamai reaguoti į visas aplinkybes, kurios užkerta kelią šiam principui įgyvendinti. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes ir asmens teisės skųsti institucijų nutarimus svarbą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir svarbių priežasčių.

Esant šioms aplinkybėms, skundžiama Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis naikinama, atskirasis skundas tenkinamas ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, atnaujinant A. K. ir jo įstatyminei atstovei G. K. terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo paduoti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir atnaujinant A. K. ir jo įstatyminei atstovei G. K. terminą skundui dėl Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo paduoti.

Nutartis neskundžiama.