Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-463-714/2014 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl santuokos nutraukimo

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, iš jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. B. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą iš dalies panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikintoje dalyje bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių ginčas dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kitos sutuoktinio kaltės

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje S. P. v. R. P., V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. K. P., P. P., bylos Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.), išskyrus aplinkybes, nuo kurių įrodinėjimo pagal įstatymą yra atleidžiami (CPK 182 str.).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.); pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tų pačių padarinių, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (3 d.).

Apeliantas (atsakovas) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria nustatyta jo kaltė dėl santuokos iširimo, ir tvirtina, jog sutuoktinio pareigas šeimoje yra pažeidusi ir ieškovė, tačiau teismas vertino tik ieškovės pateiktus įrodymus jos naudai bei neįvertino tikrųjų šeimos iširimo priežasčių: sutuoktinės neištikimybės, jos pareigų nevykdymo namuose (negamindavo valgio, netvarkydavo buto), piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais.

Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieškovės kaltę, nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieškovė iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinės, pareigas, kad buvo neištikima, nelojali šeimai. Tik tokių aplinkybių nustatymas leistų jos elgesį traktuoti kaip kaltę dėl nesusiklosčiusių šeimyninių santykių ir dėl šeimos iširimo. Tokią apelianto pareigą leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama sutuoktinės kaltė dėl santuokos iširimo, suponuoja šalių rungimosi byloje principas (CPK 12 str., 177 str., 178 str.). Priešingai, byloje yra ir kitų įrodymų, nei atsakovo paaiškinimai, kad pats apeliantas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, moralines pareigas, nes smurtavo prieš savo sutuoktinę ir netinkamai su ja elgėsi, o ne ieškovė netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinės pareigas, nustatytas CK 3.60, 3.26-3.28 straipsniuose, t. y. sutuoktinių lygiateisiškumo, lojalumo ir pagarbos vienas kitam. Lojalumas - tai sutuoktinių veikimas tiek šeimoje, tiek už jos ribų kito sutuoktinio bei šeimos interesais, savo interesų nesupriešinimas su kito sutuoktinio interesais, protinga tolerancija ir pakantumas, be kurių šeimos gyvenimas neįmanomas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją ar užsiėmimą, jo pomėgius, rūpintis vienas kito ne tik materialine, bet ir psichologine, dvasine būkle. Abipusės pagarbos pareiga įpareigoja sutuoktinius paisyti vienas kito nuomonės, nevartoti vienas prieš kitą ir kitus šeimos narius fizinės prievartos ar smurto, negrasinti, nedaryti psichologinio spaudimo. Tokių atsakovo sutuoktinės pareigų pažeidimo byloje esantys įrodymai konstatuoti neleidžia.

Atsižvelgiant į tai, kad apelianto teiginiai dėl ieškovės neištikimybės grindžiami vien tik prielaidomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė buvo jam neištikima. Apelianto samprotavimai dėl ieškovės nesirūpinimo šeima, namų ruoša taip pat yra tik jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta jo nuomonė. Priešingai, ieškovės paaiškinimai dėl apelianto elgesio šeimoje, juos patvirtinantys liudytoja apklaustos šalių dukros L. B. parodymai, kad atsakovas yra agresyvus, smurtauja prieš ieškovę, taip pat Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-06-28 nutarimas skirti A. B. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. (b. l. 22-23), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-05-03 baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-105-384/2013, kuriuo A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo J. B., ją mušant, pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (b. l. 24-25), Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-11-05 nutarimas skirti A. B. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 1 d. (b. l. 26), Marijampolės AVPK Jurbarko r. PK 2014-01-03 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 98N-5588408-14 skirti A. B. nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. dėl to, kad jis namuose žmonos J. B. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, trankė daiktus (b. l. 37), yra pakankamas pagrindas išvadai, kad šeimos santykiai iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio, kadangi jis girtavo, naudojo smurtą prieš sutuoktinę. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šioje ginčo dalyje teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, laikėsi pagrindinių įrodymų vertinimo principų ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo bei sutuoktinių kaltės klausimą dėl santuokos iširimo išsprendė teisingai, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.).

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-415/2008).

Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117 str., 3.123 str.), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje išspręsdamas ieškovės reikalavimą dėl santuokoje įgyto ir šalių bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto padalijimo, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuoką įregistravo 1989-08-12 Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sutuoktinių santuokoje įgytą turtą – trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalijo natūra, asmenine nuosavybės teise jį priteisdamas ieškovei, nepriteisiant atsakovui kompensacijos už šį butą (CK 3.123 str. 1 d. 4 d.). Byloje pagrįstais pripažįstami apelianto argumentai CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto norma, nurodant, kad ieškovė byloje neįrodė, jog minėtas butas įgytas už jos asmenines lėšas ir yra jos asmeninė nuosavybė. 2010-01-05 buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad šį butą pirko abu sutuoktiniai ir šis butas nuo 2010-01-05 viešame registre įregistruotas jų abiejų nuosavybės teise (b. l. 38-38a). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Be to, pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog butas yra įgytas po šalių santuokos sudarymo ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog butą ieškovė asmeninės nuosavybės teise įsigijo už loterijoje laimėtus pinigus ir kreditą, kurį viena pati, iš savo darbo užmokesčio grąžino bankui, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvai, jog nesant duomenų apie atsakovo investuotas lėšas į butą, yra pagrindas spręsti, jog atsakovui nepriklauso kompensacija už ieškovei atitenkantį turtą, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais. Be to, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bendrą turto balansą neįtraukė viso turto. Kaip patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikti iš VĮ „Regitra“ Šiaulių filialas duomenys, J. B. savo vardu yra įregistravusi transporto priemonę RENUALT ESPACE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o A. B. vardu yra įregistruotos AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-59). Tačiau pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo viso šalių turto visa apimtini, ne tik nekilnojamojo, bet ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, taip pat dėl ginčo bute esančių sutuoktinių daiktų ir jų vertės. Akivaizdu, jog teismas, nesilaikė nurodyto teisinio reguliavimo, skirto dalijant santuokoje įgytą turtą, nesudarė šalių dalintino turto balanso, turto vertės ir sutuoktiniams tenkančių turto dalių, žymiai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, iš esmės nenurodęs tokio sprendimo teisiškai reikšmingų faktų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuspręsdamas kaip padalyti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe turimą turtą, nesudarius turto balanso bei nenustačius turto teisinio režimo, kaip to reikalauja CK 3.118 ir 3.119 straipsniai, pirmosios instancijos teismas priėmė šioje dalyje nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad išnagrinėjus šios kategorijos bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vieno iš sutuoktinių teisės ir teisėti interesai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas sutuoktinių turto padalijimo dalyje naikintinas ir byla šioje dalyje perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str.1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, inter alia nustatančia, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla dalyje reikalavimų perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, nes šis klausimas spręstinas galutinai išnagrinėjus bylą.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.