Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-6207-621/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-14
Bylos Nr.: eI3-6207-621/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-00818-2022-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas: Šiaulių miesto savivaldybės administracijai

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-6207-621/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00818-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 17.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.6 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 14 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir pareiškėja, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gegužės 2 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) sprendimą dėl projektinio pasiūlymo rengimo užduoties prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimo (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjos pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

Pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja pageidavo bylą nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo pranešimu. Pareiškėja skunde nurodė, kad 2022 m. balandžio 25 d. ji kreipėsi į atsakovę su prašymu patvirtinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį. Minėtame projektiniame pasiūlyme nurodoma, kad projektinių pasiūlymų tikslas – sukurti daugiafunkcinį kompleksą darniai įsipinantį į esamus žaliuosius plotus ir užstatymą. Siekiama parengti teritorijos sutvarkymo architektūrinę – urbanistinę koncepciją, kuri kokybiškai ir pagarbiai suformuotų aplinkines erdves, sukurtų naujas viešąsias erdves. Šiuo pagrindu vėlesniame etape būtų rengiamas techninis projektas. Pareiškėjos pateikti projektiniai pasiūlymai išsamūs, parengti pagal visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Atsakovė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė ieškinį dėl statinių, esančių (duomenys neskelbtini), nugriovimo, kurio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022. Atsakovė reikalauja iš pareiškėjos sutvarkyti, rekonstruoti, remontuoti sporto salę 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – ir LR SĮ), atsakovės reikalaujamam statinių rekonstravimui, sutvarkymui yra reikalingi leidimai: leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, leidimas nugriauti statinį. Tam, kad pareiškėja galėtų įgyvendinti atsakovės nurodymus dėl statinių remonto, rekonstrukcijos, griovimo yra reikalingas atitinkamos rūšies statybos leidimas. Tam, kad būtų gautas statybos leidimas, savivaldybė turi pritarti statytojų projektiniams pasiūlymams. Pareiškėja, siekdama įvykdyti atsakovės nurodymą rekonstruoti, remontuoti statinius yra pasirengusi investuoti tiek savo, tiek investuotojų pinigines lėšas ir pradėti statybos darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu pareiškėja parengė projektinius sprendinius ir juos derinti bei gauti pritarimą pateikė atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė ne tik, kad nesvarstė pareiškėjos pateiktų projektinių pasiūlymų, o juos skundžiamu Sprendimu iškart atmetė. Tokie atsakovės veiksmai, kai ji administraciniais dokumentais reikalauja iš pareiškėjos rekonstruoti, remontuoti pastatus, o kartu nesvarsto statinių statybos projektinių pasiūlymų, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir LR VAĮ) įtvirtintų viešojo administravimo principų: atsakomybės už priimtus sprendimus (viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius); draudimo keisti į blogąją pusę (viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio kreipimosi pradėta administracinė procedūra, padėties); proporcingumo (administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus). Papildomai pažymi, kad atsakovė Sprendime klaidingai teigia neva pareiškėja neturi statytojos teisių, nes pareiškėja yra sporto salės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisvalaikio centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Pareiškėjai, kaip minėtų statinių savininkei, priklauso teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, kuri reikalinga pastatams naudoti, eksploatuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir t. t. Pareiškėja yra pateikusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Pareiškėja laukia Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimo dėl žemės sklypo nuomos sąlygų bei nuomos sutarties projekto derinimui. Taigi, visi šie faktai liudija, kad pareiškėja turi statytojos teises. Vadinasi, atsakovė privalo svarstyti pareiškėjos pateiktus projektinius pasiūlymus ir juos tvirtinti. Dėl šių priežasčių atsakovės Sprendimas turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo pranešimu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (toliau – NŽT). Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. Šiame žemės sklype yra registruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių dalis priklauso pareiškėjai: 2.1. pastatas – sporto salė 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 25 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m., (toliau – Sporto salė); 2.2. pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 28 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m., (toliau – Laisvalaikio centras, abu kartu – Statiniai). Statinių savininkai nuolat keitėsi, tačiau nei buvę, nei dabartinis Statinių savininkas (pareiškėja) neprižiūri jam priklausančių Statinių pagal keliamus reikalavimus, neužbaigia nebaigtos statybos statinių statybos, todėl Statiniai yra apleisti, neprižiūrėti ir fiziškai nusidėvėję bei kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai. Dėl šių priežasčių atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kaip Statybos įstatymo 49 str. 1 d. pagrindu statinių naudojimo priežiūrą atliekantis subjektas, kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti Žemės sklype esančių statinių savininkus (tarp jų ir pareiškėją) juos nugriauti. Kol kas byla nėra išnagrinėta (civilinės bylos Nr. e2-2547-650/2022).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2022 m. balandžio 25 d. prašymu (toliau – Prašymas) ir prie jo pridėtais dokumentais kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrių prašydama patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimui. Su Prašymu buvo pateikti Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis tvirtinimui ir kiti dokumentai. Prašymas išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl jo galiojant STR 1.04.04:2017 redakcijai nuo 2021-10-30 iki 2022-05-02, todėl atsiliepime remiamasi būtent šia STR 1.04.04:2017 redakcija.

Atsakovė 2022-05-02 raštu Nr. S-1571 įformintu sprendimu (toliau – ŠMSA sprendimas) netenkino pareiškėjos Prašymo motyvuodama savo atsakymą tuo, kad pareiškėja nenuomoja žemės sklypo ar jo dalies, tai yra neturi Statybos įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintos statytojo teisės. Tokį sprendimą atsakovė priėmė, vadovaudamasi STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12, 14 p., pagal kuriuos pritariama projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai tik tuomet, jei statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus galima. Kadangi statytojas neturi statytojo teisės, tai yra netenkina Statybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p. (žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais), o pagal Statybos įstatymo 3 str. 5 d. jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Atsakovė civilinėje byloje nereikalauja iš pareiškėjos sutvarkyti Statinius, juos remontuojant ar rekonstruojant, o prašo teismo įpareigoti Statinius išardyti ir nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Nei pareiškėja, nei buvę Statinių savininkai nesiėmė jokių veiksmų dėl Statinių padėties pagerinimo.

Ginčo atveju teisinio pagrindo tenkinti Prašymą nebuvo, pareiškėjai neturint statytojo teisės, o priešingas sprendimas būtų neatitikęs teisinio reglamentavimo, nes būtų sukurtos prielaidos pradėti projektavimą, neturint statytojo teisės, t. y. būtų leidžiama pradėti atliki veiksmus realizuojant statybą, kuri remiantis Statybos įstatymo 3 str. 5 dalimi būtų draudžiama. Tai reiškia, kad ir atsakovės sprendimas (kokio siekia pareiškėja) leisti pradėti rengti projektinius pasiūlymus statybai, kuri yra draudžiama pagal įstatymą, būtų neteisėtas. Tai paneigiančių argumentų nepateikė ir pati pareiškėja.

Ginčijamo ŠMSA sprendimo priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo nustatyta viena iš privalomų sąlygų statytojo teisei įgyvendinti – statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, turi valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Sprendžiant, ar pareiškėja tenkina šį reikalavimą, būtina įvertinti, ar ji Žemės sklypą, kuriame siekia statyti statinius, valdo arba naudoja kitais įstatymuose nustatytais pagrindais, ar ginčo atvejis nepatenka į nurodytoje teisės normoje nurodytą išimtį, kuomet jis nėra taikomas, t. y. kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Pareiškėja netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT, bei nėra sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi šiuo Žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėja, nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas. Pareiškėja neturi jokių teisių į valstybei priklausantį Žemės sklypą, kuriame siekia statyti statinius pagal prie Prašymo pridėtus projektinius pasiūlymus, todėl tokia statyba nėra galima, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 str. 5 d. Taigi, pareiškėja, neturėdama jokių teisių į Žemės sklypą, neturi statytojo teisės, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, ką nurodė atsakovė ginčijamame sprendime – taigi, nurodė teisinį Prašymo netenkinimo pagrindą. Vien turėjimas statinių valstybinė žemėje, neužtikrina statinių savininko besąlyginės teisės į valstybinės žemės naudojimą ir statytojo teisės joje – tam turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžianti nuomininkui vykdyti statybos darbus.

Tai, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT, taip pat neužtikrina pareiškėjos teisės į valstybinės Žemės sklypo nuomą bei juo labiau statytojo teisės. Skundžiamo ŠMSA sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją, t. y. jo priėmimo metu buvusius juridinius faktus, reikšmingus sprendimo priėmimui. ŠMSA sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo sudariusi valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutarties, ko net neneigia ir pati pareiškėja, todėl aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT prašydama sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje keliamam ginčui, t. y. ginčijamo ŠMSA sprendimo teisėtumo vertinimui. Jokios įrodomosios reikšmės ginčijamo sprendimo vertinimui neturės ir NŽT sprendimas, jei NŽT tenkins pareiškėjos prašymą ir išnuomos Žemės sklypo dalį, kadangi jis bus priimtas po ŠMSA sprendimo. Pareiškėja kreipėsi į NŽT tik po ŠMSA sprendimo prieš pat skundo teismui pateikimą. Ši aplinkybė negali sukurti jokių ŠMSA sprendimo teisėtumą paneigiančių argumentų. Be to, NŽT Šiaulių skyrius, gavęs pareiškėjos prašymą išnuomoti Žemės sklypo dalį, 2022-06-07 raštu Nr. 31SD-2959-(14.31.137 E.) kreipėsi į atsakovę, kad ši suteiktų informaciją apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), galimumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Tai patvirtina, jog NŽT vis dar neišnuomojo Žemės sklypo dalies pareiškėjai, bei kad vis dar sprendžiama dėl pareiškėjos galimybės nuomotis Žemės sklypo dalį prie Statinių, kadangi nuomotojui NŽT kyla abejonės dėl Statinių, prie kurių prašoma išnuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, galimumą naudoti pagal paskirtį. Pareiškėja jau buvo pasikreipus į NŽT Šiaulių skyrių 2021-05-07 ir prašė išnuomoti 10032 kv. m. dalį 37953 kv. m ploto Žemės sklypo, tačiau pačios pareiškėjos iniciatyva Žemės sklypo dalies nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja neneigia reikalavimo, kad ji privalo turėti statytojo teisę tam, kad galėtų atlikti statybos darbus Žemės sklype bei atitinkamai projektuoti. Pareiškėja savo argumentais bando tvirtinti, kad ji visgi gali įgyvendinti statytojo teisę, tačiau akivaizdu, kad byloje esančios aplinkybės suponuoja priešingą išvadą. Pareiškėja, sudariusi valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartį galėtų pakartotinai kreiptis į atsakovę su analogišku Prašymu pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai ir tikėtis palankaus sprendimo (jeigu būtų tenkinti visi reikalavimai).

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad Prašyme nurodytų statinių statyba nėra galima, todėl visiškai pagrįstai netenkino Prašymo ir nepritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pažymi, kad pagal STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punktą, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, projektinių pasiūlymų sudėtį ir jai pritaria arba nepritaria tik tuo atveju, jeigu statyba galima. Vadinasi, tuo atveju, kai statyba nėra galima, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir projektinių pasiūlymų sudėtis net nėra vertinami.

Atsakovės nuomone, visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu atsakovė galėjo pažeisti draudimo keisti į blogąją pusę principą, kadangi nagrinėjamu atveju nebuvo atliekama jokia administracinė procedūra. Pagal VAĮ 2 str. 2 d. administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant skundą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi, akivaizdu, kad šis principas net nėra aktualus šioje byloje. Priešingai nei teigia pareiškėja, atsakovė laikėsi proporcingumo principo, kadangi priėmė sprendimą pagal Prašymo turinį ir pritaikius taikytinus teisės aktus, įvertinus Prašymo įgyvendinimo mastą ir teisinį pagrindą. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai dėl atsakovės sprendimo ir veiksmų prieštaravimo viešojo administravimo principams yra visiškai nepagrįsti. ŠMSA sprendimas priimtas laikantis VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų bei atitinka VAĮ 10 str. reikalavimus, nes jame nurodytas sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, t. y. nurodyti Prašymo netenkinimo motyvai.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, yra teisiškai ydingas. Ginčas byloje vyksta dėl ŠMSA sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Prašymą, kuriuo buvo prašoma pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, o ne projektiniams pasiūlymams. Tiek skundo tekste, tiek jo rezoliucinėje dalyje pareiškėja painioja skirtingas procedūras bei dokumentus ir kalba apie privalomą atsakovės pritarimą projektiniams pasiūlymams, o ne projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pareiškėja nesikreipė į atsakovę dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, bei atitinkamai atsakovė jokio sprendimo dėl projektinių pasiūlymų nepriėmė ir negalėjo priimti, kadangi dėl jų nebuvo kreiptasi. Vadinasi, teigti, kad atsakovė nepagrįstai nepritarė projektiniams pasiūlymams, nėra jokio pagrindo. Kadangi atsakovė nėra priėmusi jokio sprendimo dėl (ne)pritarimo projektiniams pasiūlymams, nėra tariamo ar tikro pareiškėjos teisių pažeidimo dėl projektinių pasiūlymų. Taip pat teismas negali nuspręsti už viešąjį administravimo subjektą ir įpareigoti jį priimti tam tikrą sprendimą dėl materialiųjų teisės normų taikymo (konkretaus turinio sprendimą). Atsakovė neturėtų galimybės įvykdyti taip suformuluoto reikalavimo. Pritarimas projektiniams pasiūlymams įmanomas tik tuomet, kai yra pritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pagal ją parengtus projektinius pasiūlymus paviešinus STR 1.04.04:2017 VIII nustatyta tvarka. Ginčo atveju šioms procedūroms neįvykus, o iš karto perėjus prie pritarimo projektiniams pasiūlymams, tokie veiksmai būtų neteisėti. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašo pareiškėjos skundą atmesti ir priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo dėl projektinio pasiūlymo rengimo užduoties prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimo teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjos pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. Pastarajame žemės sklype yra registruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių dalis priklauso pareiškėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“: 2.1. pastatas – sporto salė 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 25 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m.; 2.2. pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 28 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m. Minėtus statinius pareiškėja įsigijusi nuo 2021 m. balandžio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. vasario 2 d. įsakymu paskyrė architektą G. Č. Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projektu vadovu. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 17 d. Statytojo parengtos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, statytojas (užsakovas) – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, projektinių pasiūlymų rengėjas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ PV architektas G. Č..

Šiaulių miesto savivaldybės administracijai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimui. Su prašymu buvo pateikti projektinių pasiūlymų rengimo užduotis tvirtinimui, statytojo įgaliojimas, sklypo planas, detaliojo plano kopija, projektinių pasiūlymų byla.

Atsakovė skundžiamu 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. S-1571 nurodė, kad nenagrinėja projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes statytojas (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) nenuomoja žemės sklypo ar jo dalies, tai yra neturi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos statytojo teisės. Tokį sprendimą atsakovė priėmė vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedo 12, 14 punktais, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė nesvarstė pareiškėjos pateiktų projektinių pasiūlymų, o juos skundžiamu sprendimu iškart atmetė. Atsakovė skundžiame sprendime klaidingai teigia neva pareiškėja neturi statytojos teisių, nes pareiškėja yra sporto salės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisvalaikio centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Pareiškėjai, kaip minėtų statinių savininkei, priklauso teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, kuri reikalinga pastatams naudoti, eksploatuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir t. t. Pareiškėja yra pateikusi prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir laukia sprendimo dėl žemės sklypo nuomos sąlygų bei nuomos sutarties projekto derinimui.

Bylai aktualus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022-04-01 iki 2022-05-07) 3 straipsnis reglamentuoja, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos (1 punktas). Statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.); 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais (2 punktas). Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (5 punktas).

Projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, projektinių pasiūlymų rengimo užduoties reikalavimus bendruoju atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2021-10-30 iki 2022-05-02) 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“.

STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 13 priedas „Projektiniai pasiūlymai“ 11 punkte įtvirtina, kad statytojas parengtą projektinių pasiūlymų rengimo užduotį teikia derinti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui).

Tuo tarpu savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją vertinant projektinių pasiūlymų rengimo užduotis nustato Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12 punktas. Šiame punkte įtvirtinta, kad Savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, įvertina projektinių pasiūlymų sudėtį ir ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju galima. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 14 punktas numato, kad jeigu statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Statybos įstatymo [5.1], kitų įstatymų ir teisės aktų, teritorijų planavimo dokumentų nustatytais reikalavimais, įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, jei reikia, nustato statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą ir kita), projektinių pasiūlymų sudėtį ir per 5 darbo dienas jai pritaria (žyma „pritariu“, parašu ir data ant pirmojo lapo) arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria.

Įvertinus teisės aktų nuostatas reglamentuojančias ginčo teisinį santykį, teismas pažymi, kad tuo atveju, kai statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir per 5 darbo dienas jai pritaria arba per 5 darbo dienas raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Taigi sprendimą, kuriuo pritarta arba nepritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pasirašo direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Šiuo atveju ginčijamą sprendimą pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl aptartų Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo „Projektiniai pasiūlymai“ 12-14 punkto nuostatų yra nurodęs, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) turi: 1) įvertinti, ar statinio ar jo dalies statyba (nauja statyba, statinio rekonstravimas ir (ar) naudojimo paskirties keitimas) pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus konkrečiu atveju yra galima; 2) atsižvelgęs į konkrečios statybos ypatumus, gali projektinių pasiūlymų rengimo užduotyje nustatyti statinių ir žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus (pastatų aukštį, žemės sklypo užstatymo tankį, galimą užstatymo tipą; 3) per 5 darbo dienas raštu pranešti statytojui motyvus, kodėl nepritaria projektinių pasiūlymų užduočiai (žr., pvz., LVAT 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-1062/2018).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog pareiškėja netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, nes, kaip minėta, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi pastaruoju žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėja (to neneigia ir pareiškėja). Nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi žemės sklypas yra suformuotas (ginčo dėl to byloje nėra). Kadangi pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skundžiamo sprendimo priėmimo metu neturėjo teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame ji pageidauja statyti statinius pagal prie Prašymo pridėtus projektinius pasiūlymus, todėl tokia statyba nėra galima, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Taigi, pareiškėja, neturėdama jokių teisių į aptartą žemės sklypą, neturi statytojos teisių, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ką atsakovė skundžiamame sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė bei nenagrinėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes statyba negalima. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės atsiliepime nurodytai nuomonei, jog tai, kad pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos neužtikrina pareiškėjos teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą bei juo labiau statytojo teisės. Ginčijamo sprendimo teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją, t. y. jo priėmimo metu buvusius juridinius faktus. Kaip byloje nustatyta, skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėja nebuvo sudariusi valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutarties, ko neneigia ir pati pareiškėja, todėl aplinkybė, kad pareiškėja kreipėsi į NŽT prašydama sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį, neturi jokios teisinės reikšmės šioje byloje keliamam ginčui, t. y. ginčijamo sprendimo teisėtumo vertinimui. Kaip nurodė atsakovė atsiliepime, pareiškėja, sudariusi valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį galėtų pakartotinai kreiptis į atsakovę su prašymu pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, taip pat privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus.

Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektui, todėl savo veikloje (t. y. priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022-01-29 iki 2023-01-01; toliau – ir VAĮ) nuostatomis.

VAĮ įpareigoja atsakovę, kaip viešojo administravimo subjektą, savo veikloje laikytis viešojo administravimo srityje taikomų viešojo administravimo principų, tokių kaip: įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų (VAĮ 3 str. 1 p.). Todėl, viešojo administravimo subjektas, pasirinkdamas atitinkamą sprendimo variantą, nėra absoliučiai laisvas, nes jam teisės aktais suteikta diskrecija galima tik įstatymų nustatytose ribose ir ja naudojantis turi būti atsižvelgiama į įstatymų nustatytus reikalavimus, kad nebūtų pažeidžiami bendrieji teisės principai, taip pat konstitucinė asmens teisė į teisminę gynybą.

Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima tiek reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu), tiek reikalavimą priimtame sprendime expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nurodyti teisinį pagrindą atitinkančią konkrečią teisės normą (žr., pvz., LVAT 2013 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-834/2013, 2017 m. spalio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-290-602/2017, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1240-556/2018).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Įvertinus skundžiamą aktą, konstatuotina, jog jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijamas atsakovės 2022 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. S-1571 yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos reikalavimas dėl akto naikinimo atmestinas.

Pareiškėja taip pat antruoju reikalavimu prašo įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjos pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams.

Pažymėtina, kad reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus pareiškėjas gali pateikti teismui tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina tokių veiksmų atlikimą. Tokiu būdu dėl prašomų atlikti veiksmų tarp pareiškėjo ir atsakovo kyla ginčas, kuris gali būti sprendžiamas teisme. Administracinių teismų pagrindinė paskirtis – spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir tokiu būdu ginti asmens teises santykiuose su valstybės institucijomis. Viešasis administravimas, visų pirma, yra siejamas su įstatymų ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimu, kurį vykdo viešojo administravimo subjektai (žr., pvz., LVAT 2014-03-25 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-34/2014, 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018 ir kt.).

Kaip minėta, pareiškėja pateikė prašymą patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), STR 1.04.04:2017 13 priedo 12, 14 punktų pagrindu, o ne prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams. Prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams teikiamas STR 1.04.04:2017 66 punkto pagrindu, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendimas jiems pritarti ar nepritarti priimamas STR 1.04.04:2017 67 punkto pagrindu. Pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūra atliekama tik po pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei pagal ją parengtų projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros. Atsakovė sprendimo dėl projektinių pasiūlymų nepriėmė, nes dėl to pareiškėja nesikreipė, todėl pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjos pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl antrojo pareiškėjos reikalavimo taip pat pažymėtina, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, nes teismas, įpareigodamas Šiaulių miesto savivaldybės administraciją priimti konkretų sprendimą (pvz. pritarti pareiškėjos pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), projektiniams pasiūlymams) perimtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011), todėl dėl kitų ginčo šalių argumentų nepasisakytina, nes jie neturi esminės lemiamos reikšmės sprendimo priėmimui.

Atsakovė prašo iš pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Administracinė jurisprudencija. 2008, Nr. 16). Pažymėtina, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018, 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2020).

Teismas akcentuoja, kad iš Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės (https://www.siauliai.lt/structure) matyti, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 7 darbuotojai. Minėto skyriaus viena iš funkcijų – gavus savivaldybės mero ar savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, atstovauti savivaldybės ir savivaldybės administracijos interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose, ikiteisminėse ir kitose institucijose, su visomis teisėmis, įstatymų priskirtomis ieškovui, atsakovui, trečiajam ar suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjui, ruošti su tuo susijusius procesinius ir kitus dokumentus, dalyvauti mediacijos procesuose teismuose ir ikiteisminėse institucijose (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AP-781, 6.2 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovę Šiaulių miesto savivaldybės administraciją atstovavo advokatė G. Raulušonė. Teismas pažymi, kad byla nebuvo didelės apimties, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta jokių duomenų, dėl kokių priežasčių atsakovę atstovavo advokatė, t. y. nėra jokių duomenų apie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjos/patarėjos ir vyr. specialistų negalėjimą tinkamai paruošti procesinius dokumentus ar atstovauti atsakovę nagrinėjamoje byloje, taip pat nepateikti duomenys apie jų užimtumą ir negalėjimą tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. Iš Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainės (https://siauliai.lt/lt/structure/view/teises-skyrius) matyti, jog Teisės skyriaus vedėjai priskirta viena iš einamųjų metų užduočių – užtikrinti tinkamą savivaldybės ir savivaldybės administracijos interesų atstovavimą teismuose. Net ir kitų nustatytų darbuotojams užduočių egzistavimas nepaneigia pareigos atlikti jiems priskirtą pirmiau įvardintą funkciją dėl atstovavimo teismuose. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas būtų ypatingai sudėtingas ir dar tiesiogiai nesusijęs su savivaldybės administracijos kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, todėl prašyti nepriklausomo patarėjo ir atstovo teisės klausimais pagalbos nebuvo būtina. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vertintina, jog atsakovė turėjo reikiamą kompetenciją ir žinias turinčius Teisės skyriaus teisininkus, kuriems patikėtos specialiosios funkcijos – teisminis atstovavimas. Teismo vertinimu, atsakovė šioje byloje turėjo pakankamus vidinius resursus tinkamai atstovauti įstaigą nepasitelkiant advokato, t. y. papildomai neperkant išorinių teisinių paslaugų, todėl atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė