- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- eA-1147-415/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00818-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“
- Atsakovas
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės UAB „Ametija“ skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ametija“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. S-1571 „Dėl projektinio pasiūlymo rengimo užduoties prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Šiaulių miesto savivaldybės administraciją pritarti pareiškėjo pateiktiems statinių, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) projektiniams pasiūlymams.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. 2022 m. balandžio 25 d. jis kreipėsi į Administraciją su prašymu (toliau – ir Prašymas) patvirtinti projektinio pasiūlymo rengimo užduotį. Projektiniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad projektinių pasiūlymų tikslas – sukurti daugiafunkcinį kompleksą darniai įsipinantį į esamus žaliuosius plotus ir užstatymą. Siekiama parengti teritorijos sutvarkymo architektūrinę – urbanistinę koncepciją, kuri kokybiškai ir pagarbiai suformuotų aplinkines erdves, sukurtų naujas viešąsias erdves. Šiuo pagrindu vėlesniame etape būtų rengiamas techninis projektas. Pareiškėjo pateikti projektiniai pasiūlymai buvo išsamūs, parengti pagal visus teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
Šalies argumentai
2.2. Atsakovas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė ieškinį dėl Žemės sklype esančių statinių nugriovimo, kurio pagrindu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022. Administracija reikalauja Bendrovės sutvarkyti, rekonstruoti, remontuoti sporto salę 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), laisvalaikio centrą 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (toliau – ir Statybos įstatymas), atsakovo reikalaujamam statinių rekonstravimui, sutvarkymui yra reikalingi leidimai: leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą, leidimas nugriauti statinį. Tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti atsakovo nurodymus dėl statinių remonto, rekonstrukcijos, griovimo yra reikalingas atitinkamos rūšies statybos leidimas. Tam, kad būtų gautas statybos leidimas, savivaldybė turi pritarti statytojų projektiniams pasiūlymams. Pareiškėjas, siekdamas įvykdyti atsakovo nurodymą rekonstruoti, remontuoti statinius yra pasirengęs investuoti tiek savo, tiek investuotojų pinigines lėšas ir pradėti statybos darbus Žemės sklype. Tuo tikslu pareiškėjas parengė projektinius sprendinius ir juos derinti bei gauti pritarimą pateikė Administracijai, tačiau atsakovas ne tik, kad nesvarstė jo pateiktų projektinių pasiūlymų, o juos skundžiamu Sprendimu iškart atmetė. Tokie atsakovo veiksmai, kai administraciniais dokumentais reikalaujama iš pareiškėjo rekonstruoti, remontuoti pastatus, o kartu nesvarstoma statinių statybos projektinių pasiūlymų, pareiškėjo vertinimu, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų viešojo administravimo principų (atsakomybės už priimtus sprendimus, draudimo keisti į blogąją pusę, proporcingumo).
2.3. Administracija Sprendime klaidingai teigia neva pareiškėjas neturi statytojos teisių, nes jis yra Žemės sklype esančių sporto salės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir laisvalaikio centro (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas. Pareiškėjui, kaip minėtų statinių savininkui, priklauso teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, kuri reikalinga pastatams naudoti, eksploatuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir t. t. Pareiškėjas yra pateikęs prašymą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Pareiškėjas laukia NŽT sprendimo dėl žemės sklypo nuomos sąlygų bei nuomos sutarties projekto derinimui. Visi šie faktai liudija, kad pareiškėjas turi statytojos teises. Vadinasi, atsakovas privalo svarstyti pareiškėjo pateiktus projektinius pasiūlymus ir juos tvirtinti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė:
4.1. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Valstybinės žemės nuomos sutartis nesudaryta. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. Šiame Žemės sklype yra registruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių dalis priklauso pareiškėjui: 2.1. pastatas – sporto salė 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 25 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m., (toliau – ir Sporto salė); 2.2. pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 28 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m., (toliau – ir Laisvalaikio centras, abu kartu – Statiniai). Statinių savininkai nuolat keitėsi, tačiau nei buvę, nei dabartinis Statinių savininkas (pareiškėjas) neprižiūri jam priklausančių Statinių pagal keliamus reikalavimus, neužbaigia nebaigtos statinių statybos, todėl Statiniai yra apleisti, neprižiūrėti ir fiziškai nusidėvėję bei kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai. Dėl šių priežasčių Administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti Žemės sklype esančių statinių savininkus (tarp jų ir pareiškėją) juos nugriauti. Kol kas byla neišnagrinėta (civilinės bylos Nr. e2-2547-650/2022).
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 25 d. prašymu ir prie jo pridėtais dokumentais kreipėsi į Administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyrių, prašydamas patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimui. Su Prašymu buvo pateikti Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype statybos projekto projektiniai pasiūlymai, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis tvirtinimui ir kiti dokumentai. Prašymas išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl jo galiojant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ patvirtinto Reglamento (toliau – ir Reglamentas STR 1.04.04:2017) redakcijai nuo 2021 m. spalio 30 d. iki 2022 m. gegužės 2 d.
4.3. Atsakovas Sprendimu netenkino pareiškėjo Prašymo, kadangi jis nenuomoja Žemės sklypo ar jo dalies, t. y. neturi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos statytojo teisės. Tokį sprendimą atsakovas priėmė, vadovaudamasis Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 ir 14 punktais, pagal kuriuos pritariama projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai tik tuomet, jei statyba pagal teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) galiojančius teisės aktus galima. Kadangi statytojas neturi statytojo teisės, t. y. netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto (žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais), o pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
4.4. Atsakovas civilinėje byloje nereikalauja iš pareiškėjo sutvarkyti statinius, juos remontuojant ar rekonstruojant, o prašo teismo įpareigoti statinius išardyti ir nugriauti bei sutvarkyti statybvietę. Nei pareiškėjas, nei buvę statinių savininkai nesiėmė jokių veiksmų dėl jų padėties pagerinimo.
4.5. Nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo Prašymą, kadangi jis neturi statytojo teisių. Tenkinus Prašymą, būtų sukurtos prielaidos pradėti projektavimą, neturint statytojo teisės, t. y. būtų leidžiama pradėti atliki veiksmus realizuojant statybą, kuri remiantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi būtų draudžiama. Tai reiškia, kad ir atsakovo sprendimas (kokio siekia pareiškėjas) leisti pradėti rengti projektinius pasiūlymus statybai, kuri yra draudžiama pagal įstatymą, būtų neteisėtas.
4.6. Pareiškėjas netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT, bei nėra sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi šiuo Žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėju, nagrinėjamas atvejis taip pat nepatenka į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas. Pareiškėjas neturi jokių teisių į valstybei priklausantį Žemės sklypą, kuriame siekia statyti statinius pagal prie Prašymo pridėtus projektinius pasiūlymus, todėl tokia statyba nėra galima, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi. Vien turėjimas statinių valstybinė žemėje, neužtikrina statinių savininko besąlyginės teisės į valstybinės žemės naudojimą ir statytojo teisės joje – tam turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžianti nuomininkui vykdyti statybos darbus.
4.7. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, taip pat neužtikrina jo teisės į valstybinės Žemės sklypo nuomą bei juo labiau statytojo teisės. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo sudaręs valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutarties, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje. Jokios įrodomosios reikšmės ginčijamo sprendimo vertinimui neturės ir NŽT sprendimas, jei NŽT tenkins pareiškėjo prašymą ir išnuomos Žemės sklypo dalį, kadangi jis bus priimtas po Sprendimo priėmimo.
4.8. NŽT Šiaulių skyrius, gavęs pareiškėjo prašymą išnuomoti Žemės sklypo dalį, 2022 m. birželio 7 d. raštu Nr. 31SD-2959-(14.31.137 E.) kreipėsi į atsakovą, kad šis suteiktų informaciją apie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), galimumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Tai patvirtina, jog NŽT vis dar neišnuomojo Žemės sklypo dalies pareiškėjui, bei kad vis dar sprendžiama dėl pareiškėjo galimybės nuomotis Žemės sklypo dalį prie statinių, kadangi nuomotojui NŽT kyla abejonės dėl statinių, prie kurių prašoma išnuomoti valstybinės Žemės sklypo dalį, galimumą naudoti pagal paskirtį. Pareiškėjas jau buvo pasikreipęs į NŽT Šiaulių skyrių 2021 m. gegužės 7 d. ir prašė išnuomoti 10 032 kv. m dalį 37 953 kv. m ploto Žemės sklypo, tačiau pačio pareiškėjo iniciatyva Žemės sklypo dalies nuomos sutartis nebuvo sudaryta. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neneigia reikalavimo, jog jis privalo turėti statytojo teisę tam, kad galėtų atlikti statybos darbus Žemės sklype bei atitinkamai projektuoti. Pareiškėjas, sudaręs valstybinės Žemės sklypo nuomos sutartį, galėtų pakartotinai kreiptis į Administraciją.
4.9. Prašyme nurodytų statinių statyba nėra galima, todėl Administracija pagrįstai netenkino Prašymo ir nepritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pagal Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 14 punktą savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį, projektinių pasiūlymų sudėtį ir jai pritaria arba nepritaria tik tuo atveju, jeigu statyba galima. Vadinasi, tuo atveju, kai statyba nėra galima, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir projektinių pasiūlymų sudėtis net nėra vertinami.
4.10. Neaišku, kaip ir kokiu būdu atsakovas galėjo pažeisti draudimo keisti į blogąją pusę principą, kadangi šiuo atveju nebuvo atliekama jokia administracinė procedūra. Priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovas laikėsi proporcingumo principo, kadangi priėmė sprendimą pagal Prašymo turinį ir pritaikius taikytinus teisės aktus, įvertinus Prašymo įgyvendinimo mastą ir teisinį pagrindą. Sprendimas priimtas laikantis VAĮ įtvirtintų viešojo administravimo principų bei atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus.
4.11. Skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus yra teisiškai ydingas. Ginčas byloje vyksta dėl Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti Prašymą, kuriuo buvo prašoma pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Pareiškėjas nesikreipė dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams ir atitinkamai atsakovas jokio sprendimo dėl projektinių pasiūlymų nepriėmė. Vadinasi, teigti, kad atsakovas nepagrįstai nepritarė projektiniams pasiūlymams, nėra jokio pagrindo. Taip pat teismas negali nuspręsti už viešąjį administravimo subjektą ir įpareigoti jį priimti tam tikrą sprendimą dėl materialiųjų teisės normų taikymo (konkretaus turinio sprendimą). Pritarimas projektiniams pasiūlymams įmanomas tik tuomet, kai yra pritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai, pagal ją parengtus projektinius pasiūlymus paviešinus Reglamento STR 1.04.04:2017 VIII nustatyta tvarka.
II.
5. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ametija“ skundą atmetė ir netenkino atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Teismas nustatė, kad ginčo Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise yra valdomas NŽT. Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Žemės sklypo plotas – 3,7953 ha. Pastarajame žemės sklype yra registruoti nekilnojamojo turto objektai, kurių dalis priklauso pareiškėjui UAB ,,Ametija“: 2.1. pastatas – sporto salė 3C1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 25 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m.; 2.2. pastatas – laisvalaikio centras 4C2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), baigtumas – 28 proc., būklė – nebaigtas statyti, statybos pabaigos metai – 1994 m. Minėtus statinius pareiškėjas įsigijęs nuo 2021 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. UAB ,,Ametija“ 2022 m. vasario 2 d. įsakymu paskyrė architektą G. Č. Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato, esančio Žemės sklype, statybos projektu vadovu. Kaip matyti iš 2022 m. balandžio 17 d. Statytojo parengtos projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, statytojas (užsakovas) – UAB ,,Ametija“, projektinių pasiūlymų rengėjas – UAB ,,Idea In“ PV architektas G. Č.. Administracijai UAB ,,Idea In“ 2022 m. balandžio 25 d. pateikė prašymą patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype statybos projekto projektinių pasiūlymų rengimui. Su prašymu buvo pateikti projektinių pasiūlymų rengimo užduotis tvirtinimui, statytojo įgaliojimas, sklypo planas, detaliojo plano kopija, projektinių pasiūlymų byla. Atsakovas skundžiamu Sprendimu nurodė, kad nenagrinėja projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes statytojas (UAB ,,Ametija“) nenuomoja Žemės sklypo ar jo dalies, tai yra neturi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos statytojo teisės. Tokį sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 12 ir 14 punktais, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 5 dalimi.
7. Atsižvelgęs į Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir 5 dalies, Reglamento STR 1.04.04:2017 13 priedo 11, 12 ir 14 punktų nuostatas, teismas nurodė, jog tuo atveju, kai statyba galima, savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), įvertina projektinių pasiūlymų rengimo užduotį ir per 5 d. d. jai pritaria arba per 5 d. d. raštu praneša statytojui motyvus, kodėl nepritaria. Taigi sprendimą, kuriuo pritarta arba nepritarta projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai pasirašo direktorius arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas. Šiuo atveju ginčijamą Sprendimą pasirašė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog pareiškėjas netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, nes Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas NŽT, ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi pastaruoju žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėju (to neneigė ir pareiškėjas). Nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas (ginčo dėl to byloje nėra). Kadangi pareiškėjas skundžiamo Sprendimo priėmimo metu neturėjo teisių į valstybei priklausantį žemės sklypą, kuriame jis pageidauja statyti statinius pagal prie Prašymo pridėtus projektinius pasiūlymus, todėl tokia statyba nėra galima, vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Taigi pareiškėjas, neturėdamas jokių teisių į Žemės sklypą, neturi statytojos teisių, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ką atsakovas skundžiamame Sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, bei nenagrinėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes statyba negalima. Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 punktas reglamentuoja, kad, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama.
9. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog tai, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT neužtikrina pareiškėjos teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą bei juo labiau statytojo teisės. Ginčijamo Sprendimo teisėtumas vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją, t. y. jo priėmimo metu buvusius juridinius faktus. Skundžiamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo sudaręs valstybinės žemės sklypo ar jo dalies nuomos sutarties, ko neneigė ir pats pareiškėjas, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, neturi jokios teisinės reikšmės. Kaip nurodė atsakovas, pareiškėjas, sudaręs valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, galėtų pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu pritarti projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai.
10. Įvertinęs skundžiamą Sprendimą, teismas darė išvadą, kad jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Taip pat ginčijamas Sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl teismas Sprendimą laikė teisėtu ir pagrįstu.
11. Dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją pritarti pareiškėjo pateiktiems Žemės sklype esančių statinių projektiniams pasiūlymams, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti Projektinių pasiūlymų rengimo užduotį Prekybos ir paslaugų paskirties pastato ir sporto paskirties pastato Žemės sklype STR 1.04.04:2017 13 priedo 12, 14 punktų pagrindu, o ne prašymą pritarti projektiniams pasiūlymams. Prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams teikiamas Reglamento STR 1.04.04:2017 66 punkto pagrindu, o savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo, atliekančio savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas, sprendimas jiems pritarti ar nepritarti priimamas Reglamento STR 1.04.04:2017 67 punkto pagrindu. Pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūra atliekama tik po pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei pagal ją parengtų projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros. Atsakovas sprendimo dėl projektinių pasiūlymų nepriėmė, nes dėl to pareiškėjas nesikreipė, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Administraciją pritarti pareiškėjo pateiktiems Žemės sklype esančių statinių projektiniams pasiūlymams teismas atmetė kaip nepagrįstą. Taip pat teismas pažymėjo, jog teismai neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų.
III.
12. Pareiškėjas UAB „Ametija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
13.1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2547-650/2022 pagal Administracijos ieškinį, kuriuo ji prašo teismo nugriauti pareiškėjui priklausančius statinius, esančius Žemės sklype. Atsakovo teigimu, turtas yra apleistas, neprižiūrėtas, nusidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai. Tačiau, pareiškėjo manymu, vien tokio ieškinio pateikimas nesuponuoja išvados, jog yra pagrindas statinius griauti ir kad pareiškėjas neturi teisės tvarkyti statinius, gerinti jų būklę.
13.2. Tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti atsakovo nurodymus dėl statinių remonto, rekonstrukcijos, griovimo ir pan., yra reikalingas atitinkamos rūšies statybos leidimas. Be to, tam, kad būtų gautas statybos leidimas, savivaldybė turi pritarti statytojų projektiniams pasiūlymams. Šiuo atveju pareiškėjas, siekdamas įvykdyti atsakovo nurodymą rekonstruoti, remontuoti statinius, yra pasirengęs investuoti tiek savo, tiek investuotojų pinigines lėšas ir pradėti statybos darbus. Būtent šiuo tikslu pareiškėjas parengė projektinius sprendinius ir juos derinti bei gauti pritarimą pateikė atsakovui, tačiau atsakovas juos atmetė. Tokie Administracijos veiksmai, pareiškėjo vertinimu, prieštarauja VAĮ įtvirtintiems viešojo administravimo principams (atsakomybės už priimtus sprendimus, draudimo keisti į blogąją pusę, proporcingumo).
Žemesnės instancijos teismas
13.3. Teismas, tik formaliai atkartodamas atsakovo argumentus, nusprendė, kad Administraciją priėmė pagrįstą Sprendimą, kadangi pareiškėjas neturi statytojo teisių. Tačiau pareiškėjas yra sporto salės ir laisvalaikio centro savininkas, jam priklauso teisė į valstybinio žemės sklypo nuomą, kuri reikalinga pastatams naudoti, eksploatuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti ir t. t., jis yra pateikęs prašymą NŽT sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį (šiuo metu teisme yra sprendžiamas ginčas dėl NŽT sprendimo nesudaryti žemės nuomos sutarties). Šie faktai patvirtina, kad Bendrovė turi statytojo teises.
Atsiliepimas
14. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat atsakovas prašo priteisti iš pareiškėjo 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
15. Atsakovas atsiliepime nurodo:
15.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neturi statytojo teisės. Pareiškėjas netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi: (i) Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT, bei nėra sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi šiuo Žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėju, (ii) nagrinėjamas atvejis nepatenka į Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas. Pareiškėjas, neturėdamas jokių teisių į Žemės sklypą, neturi statytojo teisės, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.
15.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 30.7 punktą išnuomotuose žemės sklypuose statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, nauja statyba ir (ar) rekonstravimas atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, ir tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Nuomos sutartyje nenumatytus pastatytus statinius ar įrenginius nuomininkas privalo nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Pareiškėjas, neturėdamas jokių teisių į Žemės sklypo naudojimą, kadangi neturi sudaręs valstybinės Žemės sklypo nuomos sutarties, netenkina ir Taisyklių 30.7 punkto, t. y. neturint nuomos sutarties, pareiškėjo teisė statyti nuomos sutartyje taip pat nėra nustatyta. Atitinkamai, pareiškėjas neturi teisės gauti statybą leidžiančio dokumento.
15.3. Teisės aktai aiškiai nustato, kad statytojo teisė įgyvendinama tik tuomet, jei žemės sklypas yra valdomas arba naudojamas įstatymuose nustatytais pagrindais, vadinasi, įstatymuose nustatytos formos ir turinio sandoriu ar kitu pagrindu. Tokio dokumento neturint, nėra pagrindo laikyti, kad statinių savininkas naudoja valstybinės žemės sklypą įstatyme nustatytu pagrindu. Tik NŽT nusprendus, kad yra pagrindas nuomoti valstybinę žemę joje esančių statinių savininkui, gali būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Vien turėjimas statinių valstybinė žemėje, neužtikrina statinių savininko besąlyginės teisės į valstybinės žemės naudojimą ir statytojo teisės joje – tam turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis, leidžianti nuomininkui vykdyti statybos darbus.
15.4. Tai, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, taip pat neužtikrina pareiškėjo teisės į valstybinės Žemės sklypo nuomą bei juo labiau statytojo teisės. Sprendimo teisėtumas turi būti vertinamas pagal jo priėmimo metu buvusią situaciją. Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas nebuvo sudaręs valstybinės Žemės sklypo dalies nuomos sutarties, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į NŽT, prašydamas sudaryti Žemės sklypo dalies nuomos sutartį, neturi jokios reikšmės.
15.5. Teismas pagrįstai sprendė, kad statinių statyba Žemės sklype negalima. Kadangi statytojas (pareiškėjas) neturi statytojo teisės, t. y. netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte (Žemės sklypo nevaldo nuosavybės teise bei nevaldo ir nenaudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais)numatytos sąlygos, o pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 5 dalį, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama, darytina išvada, kad Prašyme nurodytų statinių statyba nėra galima, todėl atsakovas visiškai pagrįstai netenkino Prašymo ir nepritarė projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai. Be to, tuo atveju, kai statyba nėra galima, projektinių pasiūlymų rengimo užduotis ir projektinių pasiūlymų sudėtis net nėra vertinami.
15.6. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovą dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams bei atitinkamai atsakovas jokio sprendimo dėl projektinių pasiūlymų nepriėmė ir negalėjo priimti. Pritarimo projektiniams pasiūlymams procedūra atliekama tik po pritarimo projektinių pasiūlymų rengimo užduočiai bei pagal ją parengtų projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros, todėl pareiškėjo argumentai apie tai, kad atsakovas privalėjo, bet nepagrįstai nepritarė projektiniams pasiūlymams, laikytini nepagrįstais. Taip pat teismas, įpareigodamas Administraciją priimti konkretų sprendimą perimtų Administracijos teisės aktais priskirtas viešojo administravimo funkcijas, o teismas negali nuspręsti už viešąjį administravimo subjektą ir įpareigoti jį priimti tam tikrą sprendimą dėl materialiųjų teisės normų taikymo (konkretaus turinio sprendimą).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
16. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai inter alia statytojas žemės sklypą (teritoriją), kuriame (kurioje) statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; šis reikalavimas netaikomas aplinkos ministro nustatytais atvejais, kai nėra suformuoti žemės sklypai (atnaujinant (modernizuojant) pastatus, atliekant statinio kapitalinį ar paprastąjį remontą ir pan.). Jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama (Statybos įstatymo 3 str. 5 d.).
17. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas netenkina Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos sąlygos, kadangi žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas NŽT, bei nėra sudaryta jokių nuomos ar kitokių naudojimosi šiuo žemės sklypu ar jo dalimi sutarčių su pareiškėju, taip pat šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą išimtį, kadangi Žemės sklypas yra suformuotas. Pareiškėjas, neturėdamas jokių teisių į Žemės sklypą, neturi statytojo teisės, kaip ji apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje.
18. Atsakant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nurodytus šios teismo Nutarties 13.2 punkte, pažymėtina, kad VAĮ įtvirtinti principai suponuoja vientisą, sisteminį reguliacinį mechanizmą ir negali būti aiškinami bei taikomi izoliuotai, nepaisant jų tarpusavio sąsajų. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.). Šiuo atveju pareiškėjas, neturėdamas jokių teisių į Žemės sklypą, neturi statytojos teisių, kaip tai apibrėžta Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ką atsakovas skundžiamame Sprendime teisėtai ir pagrįstai nurodė, bei nenagrinėjo projektinių pasiūlymų rengimo užduoties, nes statyba negalima. Taigi atsakovas tinkamai taikė įstatymo viršenybės bei atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Pabrėžtina, kad pareiškėjo nurodomų draudimo keisti į blogąją pusę ir proporcingumo principų aktualizavimas šios bylos kontekste neturi jokio teisinio pagrindo. Tai, kad pareiškėjas siekia įgyvendinti atsakovo nurodymus, teisiniu požiūriu tikrosios reikalų padėties nekeičia – statytojui taikomi bendrieji iš įstatymo kylantys reikalavimai, kurių pareiškėjas, kaip jau minėta, neatitinka.
19. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai,todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
20. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
21. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo priteisti 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
22. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti patenkinamas.
23. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ neriboja administracinio proceso šalių galimybių pasitelkti teisminiam nagrinėjimui advokatą. Ar yra poreikis byloje naudotis teisine advokato pagalba, priklauso nuo kiekvienos proceso šalies apsisprendimo, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1095/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 konstatavo, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).
25. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektas, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas paprastai vykdo viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Tam jam yra skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys ir nėra jo tiesioginė funkcija, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijas teisiniuose santykiuose, kuriuose jie atlieka viešąjį administravimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-925-1062/2020; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2020; 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-789/2023).
26. Teisėjų kolegija nustatė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje yra Teisės skyrius, kuriame dirba 7 darbuotojai. Šio skyriaus viena iš funkcijų – gavus savivaldybės mero ar savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimus, atstovauti savivaldybės ir savivaldybės administracijos interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos teismuose, ikiteisminėse ir kitose institucijose, su visomis teisėmis, įstatymų priskirtomis ieškovui, atsakovui, trečiajam ar suinteresuotam asmeniui ir pareiškėjui, ruošti su tuo susijusius procesinius ir kitus dokumentus, dalyvauti mediacijos procesuose teismuose ir ikiteisminėse institucijose (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus nuostatų, patvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. AP-781, 6.2 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, dėl kokių priežasčių buvo būtina pasitelkti advokato pagalbą, t. y. nėra jokių duomenų apie priežastis, dėl kurių Administracijos Teisės skyriaus darbuotojai neturėjo galimybių atstovauti atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju kilęs teisinis ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo kompetencijai priskirta viešojo administravimo sritimi, tai yra įprasta savivaldybės veikloje atliekama funkcija.
27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas nepagrindė poreikio pasitelkti advokato pagalbą, nepagrindė kliūčių pasinaudoti vidiniais resursais vykdant vieną iš funkcijų – atstovauti savivaldybei teismuose ir kitose institucijose, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ametija“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.