Telšių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Žilvino Generausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, galutine 32 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesių laikotarpiui, 2024 m. sausio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi panaikintas 2023 m. spalio 13 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti paskirtą 32 parų arešto bausmę, 2024 m. kovo 22 d. atlikęs bausmę paleistas iš Lietuvos Kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 21.32 val. kelyje Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – keleivinį automobilį „Seat Altea“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 ‰ (promilės) neblaivumas, tai yra pagal 2024 m. rugsėjo 10 d./2024 m. rugsėjo 12 d. gautą specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 ‰ (promilės) etilo alkoholio.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

A. K., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. Mažeikių mieste, sutiko savo seną pažįstamą J. B., pas kurį bute vartojo alkoholį. Po pietų visiems asmenims iš J. buto išėjus, jie likę dviese toliau vartojo alkoholį. J. su kažkuo susiskambinęs paklausė ar nori važiuoti su juo kartu į Plinkšius ar tai Platelius pas kažkokį tai jo draugą. Jis pasakė, kad važiuoti galėtų su jo kieme stovinčiu automobiliu Seat Altea, tačiau neblaivus nevairuos. Jam pasakė, kad automobilį vairuoti gali jis. Kad neturi įgijęs teisės vairuoti, to nesakė. T. J. paprašė nuvažiuoti nupirkti degtinės ir nuo savo raktų ryšulio nusegęs automobilio raktelius, juos padavė jam. Pasiėmęs įduotus automobilio raktelius, automobiliu nuvažiavo pas kažkokį taksistą nusipirkti alkoholio, po ko grįžo į butą pasiimti J. Kur pamatęs miegantį J., nusprendė jo nebežadinti. Tada sugalvojo automobiliu nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) kaimą pas savo draugą L. J.. Pastarasis jau vartojo alkoholį su savo drauge. Prisijungus prie jų, visi vartojo alkoholį, po ko pasibaigus alkoholiui, maždaug apie 21.00 val., visi sugalvojo važiuoti į Mažeikių miestą pas jį į butą. Atsimena tai, kad automobilį vairavo vėl jis, o kas sėdėjo šalia priekinėje keleivio pusėje, nepamena. Važiuojant į Mažeikių miestą, jam atrodo, kad važiavo gana dideliu greičiu, dėl ko automobilį sumėtė ir jie nulėkė nuo kelio. Neatsimena, kaip atsitrenkė į medį. Pamena tik tai, kad prabudo ligoninėje. Kur paliko kartu važiavę draugai nežino ir nepamena. Dėl šonkaulio lūžio ligoninėje pragulėjo apie savaitę laiko. Jis automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti automobilio. Jis automobilio raktelių savavališkai iš J. neėmė, nes jis pats juos iš pradžių buvo įdavęs. Tik paskui J. užmigus, jam nieko nesakęs, jį palikęs, išvažiavo. Grįžęs iš (duomenys neskelbtini) kaimo, žadėjo raktelius nuvežti ir atiduoti J.. Dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus labai gailisi. Avarijos metu pametė savo seną Samsung telefoną. Kadangi vykdo individualią veiklą, tai sutinka dėl padaryto nusikaltimo sumokėti paskirtą baudą (b. l. 169-172, 178-181).

J. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad maždaug prie 3-4 metus jo brolis A. B. nusipirko automobilį Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jį registravo mamos G. B. vardu, dėl turimų skolų antstoliams. Brolis išvyko dirbti į Norvegiją, o automobilį paliko prie jo namų. Prieš keletą mėnesių brolis leido jam naudotis tuo automobiliu. 2024 m. rugsėjo 8 d. vakare į namus atėjo senas pažįstamas A. K., su kuriuo vartojo alkoholį. Jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nepamena, kad su A. būtų žadėję kažkur vykti automobiliu. Tuo labiau, kad buvo neblaivūs. Kiek pamena, A. automobilio skolinti nežadėjo ir juo naudotis ar kažkur vykti neleido, bent jau to nepamena. Dėl buvusio girtumo užmigo kambaryje ir kur vėliau dingo A., nežino. Tą patį vakarą pažadino policijos skambutis, pareigūnai informavo, kad su minėtu automobiliu yra padaryta autoavarija. Suprato, kad tik A. K. galėjo be leidimo pasiimti automobilio raktelius (b. l. 77-80).

A. B., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad prieš 3-4 metus už 3500 eurų nusipirko automobilį Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį registravo mamos G. B. vardu. Mama yra nevairuojanti ir sunkiai vaikštanti. Nors automobilis registruotas mamos vardu, tačiau automobilio naudotoju buvo jis. Maždaug prieš tris mėnesius būnant Norvegijoje, paskambinęs brolis J. B. paprašė paskolinti automobilį Seat Altea, kadangi jis tuo metu neturėjo jokio automobilio, o automobilis jam buvo būtinas vežioti vaiką į darželį bei pavežti mamą į gydymo įstaigas. Kadangi buvo Norvegijoje ir automobiliu nesinaudojo, tai broliui naudojimui paskolino automobilį. Maždaug prieš porą savaičių grįžo iš Norvegijos, tačiau automobilio iš brolio nepasiėmė ir leido jam toliau juo naudotis, kadangi jam dėl padaryto administracinio nusižengimo yra atimta teisė vairuoti. Brolį buvo įspėjęs, kad automobilio nevairuotų neblaivus ir kitiems asmenims neduotų. Apie tai, kad su automobiliu buvo padaryta avarija, sužinojo iš policijos pareigūnų. Brolis papasakojo, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. jis, jo pažįstamas A. K. ir dar kažkokie asmenys, pas jį bute vartojo alkoholinius gėrimus ir dėl buvusio girtumo jis bute užmigo ir kas toliau bute vyko nežino. Prieš broliui užmiegant, automobilis vis dar buvo kieme prie jo namo, o rakteliai galėjo būti padėti prieškambaryje ant komodos. Jis teigė, kad kiek pamena, niekur jis su kompanija neblaivus nežadėjo važiuoti ir kiek pamena, raktelio niekam savo valia nedavė ir nežadėjo duoti. Taip pat pasakojo, kad tą patį vakarą dėl automobilio avarijos su juo susisiekė pareigūnai ir informavo apie padarytą avariją. Po dienos jis nuėjo į ligoninę pas A. K.. K. pasakė, kad jis su broliu žadėjo automobiliu važiuoti į Plinkšių kaimą, tačiau brolis užmigo ir jis savavališkai pasiėmęs prieškambaryje ar kažkur kitur rastus automobilio raktelius, automobiliu išvažiavo. Jis sakė, kad pinigų atlyginti dėl automobilio sudaužymo padarytą žalą neturi. Dėl sudaužyto automobilio padaryta 2500 eurų turtinė žala. Kadangi reikės mokėti už aikštelę, tai norėtų, jei bus galimybė, savo sudaužytą automobilį atsiimti (b. l. 71-74).

L. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 20.00-21.00 val., jam su savo drauge R. S. būnant namuose (duomenys neskelbtini) ir vartojant alkoholį, su baltos spalvos Seat automobiliu, kurį pats vairavo, atvažiavo senas draugas A. K.. Su juo taip pat kartu buvo ir R. Č.. Visi kartu vartojo alkoholį ir jau buvo visi gerokai apsvaigę. Dėl buvusio girtumo nepamena, kas sugalvojo ir pasiūlė kažkur važiuoti automobiliu. Pamena, kad A. sėdus už automobilio vairo, o jiems keleivio vietose, išvažiavo link Mažeikių pusės. Kaip įvyko avarija, aplinkybių, dėl buvusio girtumo nepamena, tik pamena stiprų smūgį, po ko automobiliui sustojus jis, R. ir R. išlipo, o A. išlipti negalėjo, nes buvo prispaustas vairuotojo pusėje. Po eismo įvykio sustojo keli automobiliai, kurių vairuotojai turbūt iškvietė pagalbą. Atsimena tai, kad jį ir draugę R. į (duomenys neskelbtini) kaimą parvežė sustojęs automobilis. Tėvas pamatęs, kad kraujuoja galva, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kur atvykę medikai išsivežė į ligoninę. Po medikų apžiūros buvo išleistas gydytis ambulatoriškai, kadangi jokių lūžių nustatyta nebuvo. R. į ligoninę nevyko, nes rimtų sužalojimų nepatyrė. Dėl prabrozdintos galvos daugiau į medikus nebesikreipė ir nesikreips. Taip pat nesikreips į medicinos ekspertą, nes galva sugijo. Dėl sukeltos avarijos niekam pretenzijų neturi ir ateityje neturės, nes pats kaltas, kam sutiko su neblaiviu asmeniu važiuoti (b. l. 83-86).

R. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji su draugu L. J. grįžę iš Airijos laikinai apsistojo pas jo tėvą. 2024 m. rugsėjo 8 d. su L. vartojant alkoholį, vakare atvyko du jo draugai. Matė, kad atvyko baltos spalvos automobiliu. Ar jiems atvykus dar vartojo alkoholį, nepamena, nes pati jau buvau gerokai nuo alkoholio apsvaigusi. Pasibaigus alkoholiui, visi nusprendė vykti į Mažeikių miestą jo nusipirkti. Stambus vaikinas sėdo už vairo, ji sėdo į priekinę keleivio pusę, o L. su kitu draugu sėdo į galą. Nusipirkus Mažeikiuose alkoholio, važiavo iš Mažeikių atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą pas L. į namus. Pamena, kad važiuojant keliu vairuotojui pastoviai sakė, kad primažintų greitį, nes visą laiką lėkė dideliu greičiu. Kažkokiu momentu, automobiliui sprogo padanga, jis tapo nevaldomas ir automobilį užnešė į griovį, po ko automobilis kelis kartus vertėsi ir atsitrenkė į medį. Automobiliui sustojus, visi trys išlipo, o vairuotojas liko užspaustas automobilyje. Ji su L., būdami šoko būsenose, išėję ant kelio, paprašė pakeleivingos mašinos pavežti iki (duomenys neskelbtini) kaimo, o kitas vaikinas liko vietoje su vairuotoju laukti pagalbos. Grįžus namo, L. tėvui pasakė, kad pakliuvo į avariją, nes akivaizdžiai matėsi paviršiniai sužalojimai. Atvykus medikams su policijos pareigūnais, jie L. apžiūrai išsivežė į ligoninę, bet po apžiūros paleido. Jos medikai neapžiūrėjo, nes jiems pasakė, kad jokių rimtų sužalojimų nepatyrė ir jautėsi gerai. Paskui po avarijos taip pat į medikus nebesikreipė. Dėl avarijos niekam pretenzijų neturi, nes pati buvo visiškai neblaivi ir nesuvokė savo veiksmų dėl buvusio girtumo (b. l. 89-92).

Motyvuojamoji dalis

A. K. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2024 m. rugsėjo 8 d. 21.34 val. ROIK pranešimu Nr. 0124000565337, kad kelyje nuo Tirkšlių, nuo kelio nuvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), nukentėjo 4 žmonės. Iš VšĮ Mažeikių ligoninė gautas pranešimas, kad GMP 02.52 val. pristatė A. K., diagnozė: politrauma, girtumas 2,52 prom., gydomas reanimacijos skyriuje; 23.38 val. L. M., diagnozė: krūtinės sumušimas, girtumas 1,59 prom., gydomas ambulatoriškai (b. l. 9-10);

2024 m. rugsėjo 9 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 8 d. apie 21.32 val. kelyje Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai, (duomenys neskelbtini), neblaivus (nustatytas 2,39 prom. girtumas ) A. K., neturėdamas teisės vairuoti, kai ji yra atimta, vairuodamas transporto priemonę Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo nuo kelio bei padarė eismo įvykį. Dėl kūno sužalojimo automobilio vairuotojas gydomas Mažeikių ligoninės reanimacijos skyriuje (b. l. 12-14);

2024 m. rugsėjo 10 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuose užfiksuota, kad įvykio vieta yra kelias Tirkšliai-Užlieknė-Viekšniai (duomenys neskelbtini), kuriame greitis 90 km/h. Įvykio vieta miškingame kelio ruože, kuriame yra kelio vingis. Automobilis Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), miško paklotės ir medžių pažeidimai kairėje kelio šalikelėje palei medžių ir krūmų juostą (b. l. 20-39; 40-42);

2024 m. rugsėjo 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas automobilis Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu paimtas automobilis Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės vairo saugos pagalvė, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo kairės pusės priekinių durelių apdailos, keleivio pusės priekinė saugos pagalvė, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės priekinių durelių viršutinio krašto, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės galinių durelių viršutinio krašto, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo galinės sėdynės sėdimosios dalies (b. l. 43-63);

2024 m. rugsėjo 9 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame nurodyta, kad automobilis Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (b. l. 93);

2024 m. rugsėjo 8 d. Alkoholio matavimo prietaiso šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 8 d., 22.14 val., A. K. buvo nustatytas 2,52 promilių girtumas, o 2024 m. rugsėjo 8 d., 22.33 val. – 2,39 promilių girtumas (b. l. 64);

2024 m. rugsėjo 12 d. gauta specialisto išvada Nr. T-A 4520/2024(01), kurioje nurodyta, kad A. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,89 prom. etilo alkoholio (b. l. 68).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. K. 2024 m. rugsėjo 8 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jam buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo A. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų J. B., L. J. ir R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais – alkoholio kiekio matuoklio parodymais, specialisto išvada dėl A. K. nustatyto neblaivumo.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2024 m. rugsėjo 25 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu, su jam siūlomomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Prašo dėl sunkios materialinės padėties sumažinti per pusę automobilio vertę.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

A. K. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, paskirta bausmė atlikta (b. l. 150-155), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtos baudos nesumokėtos, dėl įvykdytų kelių eismo taisyklių pažeidimų už įvykdytus administracinius nusižengimus paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 11 mėnesių nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2025 m. rugpjūčio 12 d. (b. l. 127-149), nuo 2018 m. kovo 1 d. vykdantis individualią veiklą (b. l. 125-126).

Prokuroras, už nurodytos nusikalstamos veikos padarymą, siūlė paskirti A. K. straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Iš byloje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų (b. l. 127-149) matyti, kad už įvykdytus administracinius nusižengimus A. K. paskirtos baudos, kurių bendra suma 2105 Eur, nesumokėtos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstolių kontorose yra vykdomas priverstinis paskirtų baudų išieškojimas iš A. K., iš viso dešimt vykdomųjų bylų, bendrai 2699,45 Eur sumai. Nurodytos aplinkybės suponuoja teismui išvadą, kad anksčiau kaltinamajam A. K. už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos – baudos, kaltinamojo elgesiui jokio poveikio nepadarė, jis ir toliau vykdė administracinius nusižengimus, pažeidinėjo kelių eismo taisykles, vairavo transporto priemones ne kartą neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, paskirtų baudų nemoka, todėl, teismo vertinimu, prokuroro siūlomos bausmės – baudos, skyrimas nepasieks bausmės tikslų ir neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo (BK 41 straipsnis).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą A. K. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta antra pagal griežtumą bausmė – areštas, kurios dydis nustatytinas tarp BK 49 straipsnio 3 dalyje nurodyto bausmės už nusikaltimą minimumo ir vidurkio.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. K. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Arešto bausmės pradžia skaičiuojama nuo atvykimo į (duomenys neskelbtini) kalėjimą bausmės atlikimui arba asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamasis A. K. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė ne pirmą kartą, ne vieną kartą yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galiojančios. Nagrinėjamu atveju A. K. vairavo transporto priemonę ir padarė eismo įvykį būdamas neblaivus, kai nustatytas girtumo laipsnis atitinka vidutinį, kai už įvykdytus kelių eismo taisyklių pažeidimus ir vairavimą transporto priemonės neturint teisės vairuoti, jam paskirta administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 11 mėnesių, todėl teismas sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant A. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, trejus metams.

Draudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, realiai atliekant paskirtą bausmę taikomas visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.

BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog A. K., neblaivus vairavo G. B. priklausančią transporto priemonę, t. y. automobilis priklauso tretiesiems asmenims. Transporto priemonę kaltinamasis pasiėmė be transporto priemonės savininkės leidimo, transporto priemonės savininkei nebuvo žinoma apie transporto priemonės paėmimą nusikalstamai veikai vykdyti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2024 m. rugsėjo mėnesio duomenimis automobilio Seat Altea, gamybos metai 2008 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 3100 Eur. Kaltinamasis su prokuroro siūlomos bausmės dydžiu ir rūšimi sutiko, tačiau prašė dėl sunkios materialinės padėties sumažinti per pusę automobilio vertę. Prokuroras pareiškime siūlo konfiskuoti 50 procentų automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertės atitinkančią sumą, t. y. 1550 Eur.

Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumą (būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,89 prom. neblaivumas, sukėlė eismo įvykį), aplinkybes, apibūdinančias A. K. asmenybę, elgesį, finansinę jo situaciją (duomenų apie gaunamas pajamas nėra (Sodros duomenys ir teismų informacinės sistemos LITEKO), į automobilio Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinę rinkos vertę Lietuvoje (3100 Eur), leidžia daryti išvadą, kad A. K. vairuoto automobilio visos vertės konfiskavimas nebūtų teisingas ir suvaržytų asmens teises daugiau, negu yra būtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl konfiskuotinos turto vertės, pernelyg negalima suabsoliutinti atgrasymo tikslo, siejamo su turto vertės konfiskavimu, o taip pat būtina atsižvelgti į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtį siekti kompromiso, teisinės santarvės ir nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-195-788/2019). Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (nėra teigiama), į tai, kad jis nusikalstama veika sukėlė eismo įvykį, į tai, kad nusikaltimas nėra atsitiktinio pobūdžio, tačiau automobilio vertė, įvertinus jo gaunamas pajamas, skolų išieškojimą, eismo įvykio metu apgadintą trečiojo asmens automobilį, eismo įvykio metu patirtus sužalojimus, yra didelė, yra pagrindas išieškotiną konfiskuotino turto vertės sumą sumažinti, 50 procentų automobilio vertės konfiskavimas – 1550 Eur, kas sukels kaltinamajam neigiamus padarinius ir turėtų atgrasyti nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant išdėstytiems argumentams, konfiskuotina suma, atitinkanti dalį automobilio, priklausančio trečiajam asmeniui, vertės, t. y. 1550 Eur. Tokia suma, teismo įsitikimu, atitinka padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – daiktų apžiūros metu paimtas automobilis Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas, nutarimu grąžinti A. B., paliktini jo žinioje. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visi apribojimai taikyti automobiliui Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimui, ir apie tai praneština transporto priemonės savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vairuotojo pusės vairo saugos pagalvė, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo kairės pusės priekinių durelių apdailos, keleivio pusės priekinė saugos pagalvė, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės priekinių durelių viršutinio krašto, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės galinių durelių viršutinio krašto, nuoplova nuo kraujo dėmės nuo galinės sėdynės sėdimosios dalies saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintini.

Kaltinamajam A. K. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

uždrausti A. K. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejus) metus;

konfiskuoti iš A. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 50 procentų vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1550 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt eurų).

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, taikyti visą arešto bausmės atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po arešto bausmės atlikimo.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos A. K. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: daiktų apžiūros metu paimtą automobilį Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimą, nutarimu grąžintiems A. B., palikti A. B..

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti visus apribojimus taikytus automobiliui Seat Altea, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimui, ir apie tai pranešti transporto priemonės savininkui.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. vairuotojo pusės vairo saugos pagalvę, nuoplovą nuo kraujo dėmės nuo kairės pusės priekinių durelių apdailos, keleivio pusės priekinė saugos pagalvę, nuoplovą nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės priekinių durelių viršutinio krašto, nuoplovą nuo kraujo dėmės nuo dešinės pusės galinių durelių viršutinio krašto, nuoplovą nuo kraujo dėmės nuo galinės sėdynės sėdimosios dalies saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.

Išaiškinti A. K., jog nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti A. K., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Įteikti teismo baudžiamąjį įsakymą A. K..

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.