Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-03-20 · Civilinė byla Nr. 2S-385-777/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-20
Bylos Nr.
2S-385-777/2025
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-385-777/2025Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00028-2025-Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.1.14.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovo A. S. ieškinio atsakovui A. U, dėl skolos priteisimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. U. 8 850 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovui nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, t. y. pateikti ieškovo su ryšio paslaugų teikėjais sudarytų 18 sutarčių kopijas, pagal kiekvieną sutartį išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir nurodyti, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės sudarytą žodinį susitarimą su atsakovu, skolos dydį bei SIM kortelių perdavimo faktą; nurodyti atsakovo asmens kodą (gimimo datą), gyvenamosios vietos adresą, kitus adresus procesiniams dokumentams įteikti; pateikti duomenis apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą ir motyvuotą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, pagrįstą visais objektyviais įrodymais, iš kurių būtų galima nuspręsti apie tikrąją ieškovo turtinę padėtį.

Šalies argumentai

3. Ieškovas 2025 m. sausio 20 d. pateikė teismui prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, duomenų nepateikimo ir dokumentų išreikalavimo. Juo prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties; išreikalauti atsakovo asmens duomenis iš atitinkamų institucijų; išreikalauti reikiamus dokumentus iš UAB „Consilium Optimum“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 24 d. nutartimi ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui; išaiškino, kad teismo nutartis neužkerta kelio ištaisius nurodytus trūkumus paduoti naują ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka.

5. Teismo nutarties motyvai:

Šalies argumentai

5.1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo, nenurodydamas nei atsakovo asmenį identifikuojančių duomenų, nei reikalavimo pagrindo ir jį pagrindžiančių įrodymų, t. y. nepateikė 18 mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių kopijų, nenurodė jų datų, numerių ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų datų, numerių, taip pat nenurodė, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės sudarytą žodinį susitarimą su atsakovu, skolos dydį bei SIM kortelių perdavimo faktą. Šiuos įrodymus prašė išreikalauti teismo, tačiau nenurodė, kokius konkrečiai įrodymus, ir nepateikė duomenų, jog šių įrodymų pats ieškovas gauti neturi galimybės (pvz., kad įrodymus jam atsisakyta suteikti). Ieškovas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi dėl įrodymų gavimo ir šis prašymas nebuvo tenkintas, taip pat nepagrindė, jog rašytinių įrodymų gauti ir pateikti teismui pats negali dėl objektyvių priežasčių.

5.2. Ieškovas prašė atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, motyvuodamas sunkia finansine padėtimi, tačiau duomenų apie tam tikros dalies (kurią jis gali sumokėti) žyminio mokesčio sumokėjimą nepateikė. Nors ieškovas pateikė Užimtumo tarnybos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus pažymas, teismas pažymėjo, kad apie turtinę ieškovo padėtį atskleisiančius dokumentus ieškovui buvo išaiškinta teismo 2025 m. sausio 10 d. nutarties 8 punkte, ir, ieškovui nepateikus nurodytų įrodymų, teismas vertino, jog jis tikrosios savo turtinės padėties teismui neatskleidė.

5.3. Ieškinyje nurodytas tik atsakovo vardas ir pavardė, kiti asmenį identifikuojantys duomenys nepateikti. Ieškovas teismo nutartimi nurodytų atsakovo duomenų nepateikė, prašė išreikalauti. Pažymėta, kad nesant žinomo atsakovo asmens kodo Gyventojų registro duomenys teismui neprieinami. Ieškovo nenurodytų duomenų trūkumas taip pat yra esminė kliūtis proceso eigai ir galbūt palankaus ieškovui teismo procesinio sprendimo vykdymui. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas būtų bandęs nustatyti atsakovo asmens duomenis ir jam tai nepavyko.

Žemesnės instancijos teismas

5.4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nors ir pateikė patikslintą prašymą, priedus prie jo, faktiškai ieškinio trūkumų nepašalino.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu ieškovas A. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį; įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį nagrinėti iš esmės; įpareigoti teismą išreikalauti atsakovo asmens duomenis iš atitinkamų valstybės institucijų; įpareigoti teismą išreikalauti įrodymus iš UAB „Consilium Optimum“; atleisti nuo žyminio mokesčio dėl sunkios finansinės padėties. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas reikalavo, kad ieškovas pateiktų atsakovo asmens kodą, gimimo datą ir gyvenamosios vietos adresą, tačiau šie duomenys nėra viešai prieinami, o ieškovas neturi teisinių svertų jų gauti iš valstybės institucijų ar trečiųjų asmenų. Ieškovas nurodė šią aplinkybę ir prašė teismo išreikalauti duomenis iš atitinkamų institucijų, tačiau teismas to nepadarė. Teismo argumentas, kad atsakovo duomenis ieškovas galėjo gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, yra nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovas galėtų ar privalėtų turėti tokią informaciją.

6.2. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė 18 mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų faktūrų, tačiau šie dokumentai yra UAB „Consilium Optimum“ žinioje ir ieškovas pats negali jų gauti. Ieškovas aiškiai suformulavo prašymą teismui dėl šių įrodymų išreikalavimo, tačiau teismas šio prašymo nenagrinėjo ir nepagrįstai perkėlė pareigą juos pateikti ieškovui, nors jis pats objektyviai neturi tokios galimybės.

6.3. Teismas netinkamai taikė atleidimo nuo žyminio mokesčio kriterijus, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka, ir reikalavo papildomų dokumentų. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas gali sumokėti dalį žyminio mokesčio, nors pateikti įrodymai rodo priešingai. CPK 84 straipsnis nustato, kad asmenys, kurių finansinė padėtis yra sunki, gali būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio, tačiau teismas nepagrįstai susiaurino šios normos taikymą.

6.4. Teismas nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, kad ieškovas neturėjo galimybės per tokį trumpą laiką gauti visų reikalaujamų dokumentų iš trečiųjų asmenų. Teismas neįvertino ieškovo prašymo dėl papildomo termino suteikimo, nors CPK 115 straipsnio 4 dalis leidžia teismui pratęsti terminą, jei tam yra pagrįstų priežasčių. Taip pat teismas pažeidė teisę į teisminę gynybą.

6.5. Teismas pritaikė itin griežtą sankciją – ieškinio grąžinimą, nors pirmenybė turėtų būti teikiama trūkumų pašalinimui.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, vertindamas, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų ieškinio trūkumų.

9. CPK 5 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Taigi viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas.

10. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinys turi atitikti bendruosius CPK nustatytus procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis), taip pat jame turi būti išdėstyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodyti duomenys. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenys, kad už ieškinį buvo sumokėtas žyminis mokestis, ir prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Tuo atveju, jeigu ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui įstatyme keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 138, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

11. Vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, ieškinyje, be kita ko, ieškovas turi nurodyti ieškinio dalyką (t. y. materialųjį teisinį reikalavimą), taip pat ir faktinį ieškinio pagrindą (t. y. aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą). Šie du esminiai ieškinio elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas ir jau ieškinio padavimo stadijoje privalo būti suformuoti aiškiai ir tiksliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai pasiekti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑271‑313/2017 23 punktą ir jame nurodytą praktiką).

12. Taigi CPK 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.

13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui įpareigojimus pateikti atsakovo asmens duomenis. Apeliacinės instancijos teismas nurodytus apelianto argumentus nagrinėjamu atveju atmeta kaip nepagrįstus.

14. CPK 111 straipsnio, reglamentuojančio dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų formą, turinį ir pateikimo tvarką, 2 dalies 2 punktas nustato, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodomos dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai.

15. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, pažymima, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115, 138 straipsniai), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

16. Nustatyta, kad ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė atsakovo vardą ir pavardę, telefono numerį ir el. pašto adresą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartyje nustatė, kad ieškinyje nenurodytas atsakovo asmens kodas (gimimo data), gyvenamosios vietos adresas, kiti adresai procesiniams dokumentams įteikti, todėl ieškovą įpareigojo nurodyti šiuos atsakovo duomenis. Teismui pateiktame 2025 m. sausio 20 d. prašyme ieškovas nurodė, kad jam nėra žinomas atsakovo asmens kodas, gimimo data ar gyvenamosios vietos adresas, dėl to teikė prašymą teismui išreikalauti atsakovo asmens duomenis iš atitinkamų institucijų.

17. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tai, kad iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktos Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2024 m. rugpjūčio 26 d. nutarties turinio matyti, jog buvo pateiktas pareiškimas pradėti ikiteisminį tyrimą, o aplinkybių patikslinimo metu A. U. (atsakovas) pateikė paaiškinimus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartyje įvertino ieškovo galimybę disponuoti trūkstamais atsakovo duomenimis, t. y. kad konkrečiu atveju ieškinį pateikusiam ieškovui dėl ankstesnio inicijuoto proceso duomenys apie atsakovo gyvenamosios vietos adresą tikėtinai gali būti žinomi. Tačiau, nors pirmosios instancijos teismo nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo ieškovui buvo nurodyta, jog atsakovo duomenys galėtų būti žinomi iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, ieškovas 2025 m. sausio 20 d. prašyme nenurodė, kad jis dėjo pastangas ir ėmėsi kokių nors veiksmų gauti duomenis apie atsakovą, bet jų gauti nebuvo galimybės.

Žemesnės instancijos teismas

18. Taip pat nustatyta, kad ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo kildina iš tokių aplinkybių, kad 2024 m. kovo mėn. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, pagal jį ieškovas savo vardu pasirašė 18 mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių ir atsakovui perdavė atitinkamą SIM kortelių skaičių, o atsakovas įsipareigojo padengti visas su šių kortelių naudojimu susijusias išlaidas, tačiau savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartimi nustatydamas ieškinio trūkumus nurodė, kad ieškovas turi pateikti jo su ryšio paslaugų teikėjais sudarytų 18 sutarčių kopijas, pagal kiekvieną sutartį išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas ir nurodyti, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinės sudarytą žodinį susitarimą su atsakovu, skolos dydį bei SIM kortelių perdavimo faktą.

19. Apeliantas nurodo, kad jis aiškiai suformulavo prašymą teismui dėl teismo nurodytų įrodymų išreikalavimo, tačiau pirmosios instancijos teismas prašymo nenagrinėjo ir nepagrįstai perkėlė pareigą pateikti dokumentus ieškovui, nors jis objektyviai neturi tokios galimybės.

20. Pažymėtina, kad rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

21. Šiuo atveju reikšminga įvertinti tai, kad nors ieškovas ieškinyje nurodė, jog sutartis pasirašė savo vardu, tačiau ne tik su ieškiniu nepateikė jame minimų dokumentų – sudarytų 18 sutarčių kopijų, pagal jas išrašytų sąskaitų faktūrų (CPK 135 straipsnio 2 dalis), tačiau ieškinyje nenurodė ir jokių nurodomas sutartis ir sąskaitas faktūras, kuriomis grindžiamas reikalavimo pagrindas, identifikuojančių duomenų (jų sudarymo datų, numerių).

22. Nustatyta, kad ieškovas 2025 m. sausio 20 d. prašyme teismui nurodė, jog negali pateikti dokumentų, kuriuos prašoma pateikti (18 mobiliojo ryšio paslaugų sutarčių kopijų, sąskaitų faktūrų ir kt.), nes šiuos dokumentus turinti UAB „Consilium Optimum“ neatsako į ieškovo užklausas ir nepateikia reikalingos informacijos, dėl to ieškovas pateikė teismui prašymą išreikalauti reikiamus dokumentus iš UAB „Consilium Optimum“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas, nurodydamas, jog konkrečių dokumentų jis neturi ir negali pateikti, turėjo pateikti duomenis, jog kreipėsi dėl jų išreikalavimo ir konkretūs dokumentai jam nebuvo pateikti. Tačiau kartu su 2025 m. sausio 20 d. prašymu ieškovas nepateikė šiame prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, t. y. kada konkrečiai ieškovas pats kreipėsi į UAB „Consilium Optimum“ su užklausomis dėl teismo nurodytų dokumentų (sutarčių ir sąskaitų faktūrų kopijų) gavimo, tačiau į jas nebuvo atsakyta. Taigi ieškovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, kad jis objektyviai neturėjo galimybės pateikti teismo reikalaujamų rašytinių įrodymų ar jų negali pateikti per teismo nustatytą terminą. Be to, ieškovas 2025 m. sausio 20 d. prašyme taip pat konkrečiai nenurodė ieškinyje paminėtas sutartis ir jų pagrindu išrašytas sąskaitas faktūras identifikuojančių duomenų (jų datų, numerių). Taigi ieškovas, nurodydamas prašymą išreikalauti reikiamus dokumentus iš UAB „Consilium Optimum“, teismui nesuformulavo aiškaus prašymo dėl konkrečių rašytinių įrodymų išreikalavimo, kaip tai numato CPK 199 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata.

23. Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas neturi pareigos būti aktyvus, todėl ieškovas įrodymų rinkimo pareigą nepagrįstai siekia perkelti teismui, vien deklaratyviai teigdamas, kad tokių duomenų gauti negali, ir nepateikdamas tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas byloje nepateikė duomenų, kad ėmėsi priemonių surinkti teismo nurodytus įrodymus (duomenis), tačiau objektyviai neturėjo galimybės juos gauti. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo įrodymų, atmestini kaip nepagrįsti.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atleidimą nuo žyminio mokesčio reglamentuojančias proceso teisės normas. Ieškovas ieškinyje, remdamasis CPK 83 straipsniu, pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties. Nurodytą prašymą ieškovas grindė motyvais, kad yra įregistruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ir jo vienintelės gaunamos pajamos yra socialinės išmokos, kurios nėra pakankamos sumokėti žyminį mokestį.

25. CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąrašas asmenų, kurie visiškai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas; prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą; teismo nutartis dėl šio prašymo turi būti motyvuota. Teismas, atsižvelgęs į asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 84 straipsnis). CPK 84 straipsnyje nurodyta, kad prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas ir prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, asmens prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą gali būti tenkinamas tuomet, kai asmuo įrodo teismui, kad šiuo metu jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio, bet tokią galimybę jis turės ateityje.

26. Ieškovas į CPK 83 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sąrašą nepatenka. Todėl pirmosios instancijos teismas 2025 m. sausio 10 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad, pagal CPK 83 straipsnio 3 dalies reglamentavimą, ieškovas gali prašyti teismo iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, t. y. tam tikra dalis žyminio mokesčio turi būti sumokėta. Ieškovas duomenų apie žyminio mokesčio dalies sumokėjimą nepateikė.

27. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybę sumokėti žyminį mokestį. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo sumokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą apie pareiškėjo turtinę padėtį (asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), nusprendžia, ar pareiškėjas galės sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Fizinio asmens turtinės padėties sunkumą galima įvertinti atsižvelgiant į jo gaunamų pajamų, turimų turtinių teisių bei turto ir įsipareigojimų (vykdytinų prievolių) santykį.

28. Taigi ieškovas turėjo pareigą pagrįsti aplinkybes dėl sunkios finansinės padėties, sudarančias jo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ieškovo selektyviai pateiktus duomenis nėra galimybės identifikuoti tikrąją jo turtinę padėtį, jam nuosavybės teise priklausančio turto sudėtį ir jo realias finansines galimybes. Ieškovo pateiktų įrodymų nepakanka įvertinti, kad jo turtinė padėtis objektyviai yra tokia sunki, jog dabar jis nėra pajėgus sumokėti net tam tikros dalies žyminio mokesčio.

29. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus dėl ieškovo teisės į teisminę gynybą pažeidimo. Kaip minėta, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka.

30. Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, teismas, taikydamas trūkumų šalinimo institutą, priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. CPK 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad minėtoje normoje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga pratęsti nepasibaigusį procesinį terminą.

31. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus ieškinio trūkumus. Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, kad ieškovas neturėjo galimybės per tokį trumpą laiką gauti visų reikalaujamų dokumentų iš trečiųjų asmenų, tačiau ieškovas 2025 m. sausio 20 d. prašyme teismui nepateikė įrodymų, jog ėmėsi veiksmų pašalinti teismo nurodytus trūkumus ir kreipėsi į trečiuosius asmenis dėl duomenų gavimo, taip pat nenurodė tokių aplinkybių, kad ieškovas neturėjo galimybės laiku gauti visų reikalaujamų dokumentų iš trečiųjų asmenų dėl per trumpo termino. Ieškovas turėjo teisę prašyti pratęsti terminą trūkumams pašalinti, tačiau tokio prašymo neteikė, pateikdamas teismui prašymus dėl duomenų išreikalavimo.

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad teismas pritaikė itin griežtą sankciją – ieškinio grąžinimą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo nustatyti ir ieškovo nepašalinti ieškinio trūkumai, atsižvelgiant į nustatytų trūkumų apimtį, laikytini esminiais. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovo pateiktas ieškinys neatitiko ieškiniui keliamų reikalavimų ir ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino pirmosios instancijos teismo nustatytų esminių ieškinio trūkumų. Kadangi ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė CPK 115 straipsnio 3 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą (ieškinį) laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

33. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl ieškovo ieškinio priėmimo išsprendė teisingai, tinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė