- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-01-26
- Bylos Nr.
- 2A-306-273/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- E. V.
- Atsakovas
- K., K. N.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui E. V., jo atstovui advokatui V. T., atsakovui K. N., jo atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei, trečiajam asmeniui V. P.,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-708-849/2010 pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovui K. N., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BUAB „MATUS“ administratoriui J. Č., V. P. dėl skolos, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal atsakovo K. N. priešieškinį ieškovui E. V., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, BUAB „MATUS“ administratoriui J. Č., V. P. dėl sandorio pripažinimo nesudarytu
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo K. N. 4 140 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo paskolos grąžinimo datos, t.y. nuo 2008-06-01 iki jos grąžinimo. Nurodė, kad 2008-03-13 jis su atsakovu sutarė, kad atsakovui paskolins 4 140 Lt ir atsakovas parašė susitarimą – įsipareigojimą grąžinti skolą iki 2008-06-01, kurį pasirašė atsakovas. Šio susitarimo metu jis ir perdavė atsakovui 4 140 Lt. Nurodo, kad atsakovas sutartu laiku skolos negrąžino ir vengia ją grąžinti, todėl privalo sumokėti skolą ir įstatymo nustatytas palūkanas.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kurio reikalavimus vėliau patikslino ir prašė pripažinti nesudaryta paskolos sutartį, nes ieškovas jokių pinigų jam neperdavė, o surašytas įsipareigojimas pagal civilinio kodekso nuostatas negali būti laikomas paskolos sutartimi, todėl jis turi būti pripažintas nesudaryta.
2010 m. rugsėjo 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismas ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovo priešieškinį tenkino visiškai. Pripažino nesudaryta tarp ieškovo E. V. ir atsakovo K. N. paskolos sandorį - 2008-03-13 paskolos raštelį dėl 4 140 Lt. Priteisė iš ieškovo E. V. valstybės naudai 124 Lt žyminio mokesčio, 64,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 320 Lt už suteiktą atsakovui antrinę teisinę pagalbą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, jog ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo paskolintą 4 140 Lt sumą, pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą įrodinėjo 2008-03-13 atsakovo pasirašytu paskolos rašteliu. Tačiau minėtame skolos dokumente nebuvo nurodyta, kad atsakovas 2008-03-13 iš E. V. pasiskolino 4 140 Lt, bet nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė, o atsakovas faktiškai gavo 4 140 Lt sumą. Teismas įvertino tai, kad paskolos raštelyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo – gavimo faktas (ieškovas perdavė, o atsakovas gavo paskolintus pinigus), kad pats ieškovas pripažino ir patvirtino, kad pinigų paskolos raštelio surašymo dieną t.y. 2008-03-13 jis atsakovui jokių pinigų neskolino, t.y. neperdavė jų atsakovui. Teismas sprendė, kad priešingai 2008-03-13 paskolos raštelio turiniui, 4 140 Lt skolos raštelio surašymo dieną atsakovui pinigai perduoti nebuvo, todėl nei ieškovo paaiškinimų, nei ginčo paskolos raštelio, ieškovo pateikto kaip pagrindinio įrodymo, turinio pagrindu negalima pripažinti, kad atsakovo 2008-03-13 pasirašytas paskolos raštelis yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko t.y. 4 140 Lt perdavimą paskolos gavėjui (atsakovui), ir kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę paskoliniai santykiai.
Teismas padarė išvadą, kad ginčo paskolos raštelis neįrodė ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jis atsakovui paskolino 4 140 Lt. Ieškovo pateikto garso įrašą teismas įrodymu nepripažino ir jo nevertino, nes iš šio įrašo visiškai neaišku, kada jis darytas. Byloje ieškovo pateiktų įrodymų nepakako aplinkybei, jog 2008-03-13 paskolos raštelyje nurodyta 4 140 Lt suma buvo paskolinta ir perduota atsakovui 2008 metų pradžioje, konstatuoti.
Atsiliepimas
Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas K. N. tiek savo atsiliepimu į ieškinį, tiek paaiškinimais, kurie taip pat yra įrodinėjimo priemonė, priešingai ieškovui, nuosekliai neigė, kad faktiškai gavo ieškovo nurodomą pinigų sumą, kad pinigai jam realiai buvo perduoti, nurodydamas, kad šis įsipareigojimas buvo surašytas tik kaip garantas ieškovui, kuris patikėjo atsakovui suremontuoti ieškovo pigiai gautą - už 50 Lt iš bankrutuojančios firmos „MATUS“ automobilį N. V. su tikslu jį vėliau parduoti ir gauti iš jo pajamas. Kadangi mašina buvo bendrovės „Matus“, ieškovas prašė pas atsakovą įforminti automobilio pardavimą fiziniam asmeniui, kad būtų galima ją nurašyti nuo firmos, todėl mašiną pirko sugyventinės V. P. vardu, o ne savo, nes antstoliai iš jo išieško skolą už alimentus. Ieškovas sakė, kad mašinos vertė 1.200 eurų ( tuo metu 1 euras buvo 3,45 Lt.), todėl ir skolos raštelyje liepė nurodyti tokią neva skolinamą sumą – 4 140 Lt. Kadangi mašiną jam buvo sunku parduoti - ji prabuvo pas jį du metus, jos vertė krito, todėl norėjo ją grąžinti ieškovui, tačiau ieškovas mašinos neėmė, o reikalavo pinigų. Analogiškais motyvais atsakovas papildomai pateikė ir priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta. Vertinant atsakovo paaiškinimus ir jo pateiktus įrodymus, teismui pakako įrodymų ir nekilo jokių abejonių dėl atsakovo nurodomų aplinkybių egzistavimo: ištirti ir įvertinti šioje byloje įrodymai leido teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovo nurodomi faktai buvo, negu kad jų nebuvo, todėl aptartų įrodymų visuma leido teismui konstatuoti, kad atsakovas įrodė, kad paskolos sutarties dalykas- 4 140 Lt jam, kaip paskolos gavėjui, nebuvo perduotas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas E. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas neatitinka ne tik faktinėms bylos aplinkybėms, bet ir teisei. Teismo sprendimas priimtas nesilaikant arba net pažeidžiant procesinio įstatymo nustatytas imperatyvias įrodymų tyrimo ir įvertinimo taisykles.
Skunde nurodoma, kad 2008-03-13 įsipareigojimas grąžinti skolą yra rašytinis įrodymas, parašytas atsakovo ranka, jo laisva valia. Šiuo rašytiniu dokumentu atsakovas K. N. pripažįsta gavęs 4 140 litų, kas yra 1200 U. P. raštelyje t.y. 2008-03-13 įsipareigojime grąžinti skolą parašė, kad pinigus gavo šios paskolos surašymo momentu, t.y. 2008-03-13. Kadangi pinigai gauti anksčiau, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pinigų iš viso negavo. Atsakovo teiginį, kad pinigų negavo, teismas turėjo vertinti kritiškai, nes yra tokio teiginio priežastis, - jis nenori grąžinti ieškovui pinigų. Bylos nagrinėjimo metu teismui buvo pateiktas jo ir atsakovo 2008-03-12 pokalbio garso įrašas, tačiau teismas nutarė jo nepripažinti ir nevertinti. Šis garso įrašas yra labai svarbus įrodymas ir jis turi būti pripažįstamas įrodymu ir privalo būti vertinamas kaip įrodymas procesinio įstatymo nuostatomis. Be to, teismas visiškai be pagrindo ėmė ieškoti garso įraše bent jau užuominų apie bendrą automobilio NISSAN VANETTE pirkimą. Tokių įrodymų šiame įrodymų šaltinyje visiškai nebuvo. Pokalbio garso įraše atsakovas patvirtino ir skolos gražinimą, o, taip pat, beje atkreipia dėmesį, jokio skolos neigimo ar atsisakymo grąžinti skolą, - tik skolos egzistavimo patvirtinimai. Pats atsakovas nenurodė nei vieno 2008-03-12 ieškovo ir atsakovo pokalbio garso įrašo, - įrodymo ydingumo. Teismas šį įrodymą turėjo pripažinti tinkamu įrodymu ir jį pagal ten esamus duomenis vertinti. Kadangi pokalbio garso įraše atsakovas pripažino skolos faktą, jos dydį ir pareigą gražinti, bei laiką, iki kada planuoja grąžinti, tai teismas (duomenys neskelbtini) str., pagrindu turėjo laikyti skolos faktą pripažintu ir ieškinį tenkinti, nes pripažinimas atitinka ieškinio aplinkybes ir atsakovas nėra pareiškęs, kad 2008-03-13 įsipareigojimas grąžinti skolą parašytas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą.
Teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad automobilis NISSAN VANETTE šalių buvo įsigytas pardavimo tikslu, suremontavus pigiai gautą automobilį. Iš ieškovo teiginių teismas tokio teiginio padaryti negalėjo. Automobilis juridiškai priklausė asmeniui, kurio vardas ir pavardė buvo nurodyti pirkimo dokumente t.y. V. P.. Niekada, nei iš dalies, nei tiesiogiai ar netiesiogiai ieškovas tai netvirtino, kadangi automobilis ieškovui nepriklausė ir jis neturėjo jokių teisių į jį. Tai, kad šį automobilį sutvarkęs parduos atsakovas, ieškovui pasakė pats atsakovas, ką jis pakartojo ir teisminio nagrinėjimo metu. Šis persakytas atsakovo teiginys neįrodo ieškovo dalyvavimo nei mašinos remonte nei pardavime. Ieškovas automobilio niekada nepirko ir niekada savo iniciatyva neprašė, kad atsakovas priregistruotų šį automobilį fizinio asmens vardu. Jis tai darė, kaip tarpininkas, tarp UAB „Matus“ tuometinio direktoriaus E. S. ir automobilio faktinio pirkėjo-atsakovo K. N..
Taip pat ieškovas nurodo, jog paskutiniojo teismo posėdžio metu, pranešė teismui, kad byloje esančios deklaracijos yra negaliojančios, kadangi yra pateiktos patikslintos deklaracijos už 2008 metus, tačiau nėra jos atsiųstos, bei prašė teismą užklausti patikslintų deklaracijų, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Taip pat, skunde nurodo, jog prašė į teismo posėdį iškviesti liudytoją R. Č., kuris paaiškintų apie aplinkybes, kaip jis pats paskolinęs pinigų, iš atsakovo neatgauna ir kaip apie visa tai papasakojo ieškovui, po ko pastarajam ir kilo abejonė, dėl skolos grąžinimo, todėl ir atsakovas buvo paprašytas surašyti 2008-03-13 įsipareigojimą grąžinti skolą. Tai yra svarbi aplinkybė, nurodanti priežastį, kodėl skolos raštelis atsirado ne pinigų paskolinimo metu, o po pinigų paskolinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas K. N. prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Nesutinka su apelianto pozicija dėl susitikimo Norgeliškių kaime. Ieškovas į kaimą atvyko 2006 metais NISSAN VANETTE automobiliu, jį paliko remontui, o ieškovą pasiėmė atvykęs kitu automobiliu jo draugas. Kalbos apie paskolos raštelį nebuvo nei tada, nei kitais metais. Tik 2008 metais ieškovas paskambino, kad atvyktų į jo darbovietę. Tada ir buvo surašytas tas nelemtas paskolos raštelis. Ieškovas, dirbdamas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, turėjo jam netiesioginės įtakos, todėl jis ir pasirašė tą raštelį. Apeliantas skundu šmeižia, jokių skolų jis kitiems asmenims neturi, išskyrus byloje minimą asmenį R. Č., su kuriuo yra susitarę dėl skolos grąžinimo. Apeliantas iškreipia aplinkybes ir dėl neva jo tikslo naudotis minėtu automobiliu. Jis pats turi automobilį, kuriuo naudojasi pilnai ir jam nereikėjo niekada nei skolintis, nei prašyti panaudos būdu iš ko nors naudotis automobiliu. Apeliantas skunde panaudojo informaciją apie jį, kuri yra jam žinoma, kaip pareigūnui. Teismas teisingai pasielgė, nevertindamas garso įrašo, nes jis buvo išgautas apgaulės būdu, primygtinai klausiant apie skolą. Dėl automobilio pirkimo draugės vardu, jis teismui paaiškino, kad pats ieškovas labai aktyviai dalyvavo šiame pirkime, jis ir kalbėjosi su įmonės vadovu, pats mokėjo už automobilį, pats atvežė sąskaitą-faktūrą. Tai patvirtino ir pats įmonės vadovas E. S.. Minimo automobilio vertė juk nebuvo 50 Lt, jo vertė buvo žymiai didesnė. Automobilis iki šiol nėra išregistruotas iš VĮ Regitra duomenų bazės, V. P. niekaip negalėjo jo užsiregistruoti savo vardu, be to nebuvo jokių planų tai daryti. Moteris visiškai be reikalo yra įtraukta į procesą, nekaltai nukentėjo. Teismas priimdamas sprendimą, teisingai vertino ieškovo darbovietės atstovo pateiktą deklaraciją, joje nebuvo įrašo apie ieškovo skolas, tai ir reiškia, kad jis jam neskolingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. kovo 13 d. atsakovas K. N. parašė rašytinį dokumentą –Įsipareigojimą grąžinti skolą, kurį atsakovas pasirašė ir kuriame nurodyta, kad jis 2008 03 13 iš E. V. pasiskolino 4140 Lt., kuriuos grąžins iki 2008 m. birželio 1 d. (b.l. 6,105). Atsakovas skolos nepripažįsta, motyvuoja, kad paskolos raštelį parašė kaip garantą dėl pas jį palikto automobilio, kurį pigiai gavo ieškovas ir kurį atsakovui suremontavus abu ketino parduoti. Atsakovas pateikė priešieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovo paskolintą 4140 Lt. sumą, pinigų perdavimo atsakovo nuosavybėn faktą ieškovas įrodinėjo 2008 03 13 atsakovo pasirašytu paskolos rašteliu, kuriame nurodyta „Aš, K. N., ...2008 03 13 pasiskolinau 4140 Lt., ir taip, kuris, ieškovo teigimu ieškinyje, patvirtina, kad šio susitarimo ir pasirašymo metu ieškovas perdavė 4140 Lt. paskolą (b.l.6, 105), garso įrašu su įrašytu ieškovo pokalbiu su atsakovu dėl pinigų grąžinimo, kuris, ieškovo teigimu, patvirtina, kad atsakovas pripažįsta skolą (b.l. 67).
Tačiau minėtame skolos dokumente nėra nurodyta, kad ieškovas perdavė, o atsakovas faktiškai gavo 4140 Lt sumą. Todėl atsakovui ginčijant pinigų perdavimų faktą pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tais atvejais, kai atsakovas skolos nepripažįsta, ieškovas turi įrodyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes, tame tarpe – pinigų perdavimo nuosavybėn kitam asmeniui (paskolos gavėjui) faktą (CPK 12, 178 str.). Paskolos davėjui neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 12 04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-615/2006, 2009 04 03 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-145/2009).
Pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad paskolos dalyko neperdavimas reiškia, kad sutartis nesudaryta. Teismas tokią išvadą padarė besiremdamas šiais duomenimis. 2008 03 13 paskolos raštelyje nurodyta, kad atsakovas 4140 Lt pasiskolino 2008 03 13, t.y. tą pačią dieną, kai buvo surašytas paskolos raštelis. Šias aplinkybes ieškovas nurodė ir ieškinio pareiškime. Tačiau teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigus jis skolino atsakovui ne paskolos raštelio pasirašymo dieną, o 2008 m. pradžioje (b.l. 86). Kadangi paskolos raštelyje nėra užfiksuotas pinigų perdavimo – gavimo faktas, ieškovas pripažino, kad paskolos raštelio surašymo dieną jis pinigų atsakovui neskolino, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir nepripažino, kad 2008 03 13 pasirašytas paskolos raštelis yra skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos dalyko 4140 Lt perdavimą paskolos gavėjui.
Be to, iš ieškovo 2009 04 20 Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos už 2008 metus matyti, kad Deklaracijos 26 punktas „Suteiktos paskolos“ yra neužpildytas, t.y. ieškovas nedeklaravo suteiktos paskolos, ir dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovas 2008 metais niekam, tame tarpe ir atsakovui, pinigų neskolino (b.l. 132-134).
Nors apeliantas E. V. nurodė, kad garso įrašas yra labai svarbus įrodymas ir turi būti pripažįstamas įrodymu, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ieškovo pateikto garso įrašo įrodymu, nes padarė išvadą, kad iš šio įrašo visiškai neaišku kada jis darytas (kokiais metais , mėnesį, dieną), apie kokius pinigus ir kokiomis aplinkybėmis skolintus pinigus šiame įraše kalbama, neatitinka jame ir ieškinyje ieškovo nurodoma skolinta atsakovui suma. Iš ieškovo paaiškinimų matosi, kad aplinkybių, kaip atsakovas prašė pas jį paskolinti pinigų ir kaip jis perdavė skolinamus pinigus atsakovui garaže, niekas patvirtinti negali.
Atsakovas nuosekliai neigė, kad faktiškai gavo ieškovo nurodytą pinigų sumą ir kad pinigai buvo jam realiai perduoti, nurodydamas, kad šis įsipareigojimas buvo surašytas tik kaip garantas ieškovui, kuris patikėjo atsakovui suremontuoti ieškovo pigiai gautą – už 50 litų iš bankrutuojančios firmos „Matus“ automobilį N. V. su tikslu jį vėliau parduoti ir gauti iš jo pajamas. Kadangi mašina buvo bendrovės „Matus“, ieškovas prašė pas atsakovą įforminti automobilio pardavimą fiziniam asmeniui , kad būtų galimą ją nurašyti nuo firmos, todėl mašiną pirko sugyventinės P. vardu, o ne savo, nes antstoliai iš jo ieško skolas už alimentus. Ieškovas sakė, kad mašinos vertė 1200 eurų, todėl ir skolos raštelyje liepė nurodyti tokią neva skolinamą sumą – 4140 Lt. Kadangi mašiną jam sunku buvo parduoti – ji prabuvo pas jį du metus, jos vertė krito, todėl norėjo ją grąžinti ieškovui, tačiau ieškovas mašinos neėmė, o reikalavo pinigų. Iš dalies atsakovo parodymus patvirtino rašytiniai įrodymai, kad UAB „Matus“ vardu registruotas automobilis N. V., v/nr.ZG7759 (b.l. 19,69), 2007 11 05 išrašant PVM sąskaitą-faktūrą MAT 0059 bendrovė pardavė V. P. už 50 Lt., juos V. P. vardu buvo sumokėta į bendrovės kasą, ką patvirtina Kasos knygoje padarytas įrašas apie 2007 11 05 įplaukusius į bendrovės kasą sumokėtus 50 Lt. (b.l. 115). Tretysis asmuo V. P. patvirtino, kad jai mašina nebuvo reikalinga. Liudytojas E. S. parodė, kad jis prašė ir ieškovo ir atsakovo, kad iš jo bendrovės pirktą automobilį pirkėja perregistruotų.
Nors apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijame sprendime pastebimas teismo nekritiškas atsakovo K. N. ir jo sugyventinės liudytojos V. P. parodymų vertinimas, tačiau pirmosios instancijos teismas išanalizavęs liudytojų parodymus padarė pagrįstą išvadą, kad jos parodymai neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Liudytoja V. P. patvirtino, kad mašinos pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuos davė pasirašyti atsakovas, ji pasirašė nesigilindama, nes nesiruošė tos mašinos registruoti savo vardu. Be to, byloje apklaustas liudytojas E. S., iki bankroto bylos iškėlimo dirbęs firmoje „Matus“ direktoriumi, patvirtino, kad jo bendrovei priklausantį automobilį N. V. skolindavo ieškovui ir kad ieškovas jam skambindavo ir sakė, kad yra šiam automobiliui pirkėjas bei žinute perdavė pirkėjos V. P. duomenis, todėl išrašė sąskaitas faktūras ir perdavė jas ieškovui, kuris vėliau grąžino sąskaitas bendrovės direktoriui jau pasirašytas V. P.. Šis liudytojas patvirtino, kad jis prašė ieškovą, kad paprašytų P. persirašyti savo vardu mašiną, jis taip pat parodė, kad už automobilį 50 Lt sumokėjo V.
Nors apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, nes neapklausė nurodyto liudytojo R. Č., tačiau apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R. Č. paliudijo, jog nežinantis jokių aplinkybių apie ginčo skolą ar skolintų pinigų perdavimo faktą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad, ieškovo pateiktas skolos raštelis ir jo sudarymo aplinkybės yra glaudžiai susijęs su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio N. V. pirkimo ir jo remonto su tikslu parduoti ir gauti iš jo pajamas, todėl esant ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo, teismas sutartį aiškino, vadovaujantis CK 6.193 str. nustatytomis taisyklėmis. Kadangi šalys skirtingai nurodė pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktą ir skirtingai aiškino paskolos sudarymo aplinkybes, todėl teismas 2008 03 13 paskolos raštelio nuostatas aiškino ne vien lingvistinės teksto reikšmės nustatymo principu, bet nustatant tikruosius šio sandorio šalių ketinimus, vertinant bei analizuojant faktinius ieškovo ir atsakovo santykius, buvusius iki paskolos raštelio surašymo ir po to.
Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad labiau tikėtina, kad atsakovo nurodomi faktai buvo, negu kad jų nebuvo, todėl aptartų įrodymų visuma leido teismui konstatuoti, kad atsakovas įrodė, kad paskolos sutarties dalykas – 4140 Lt. jam, kaip paskolos gavėjui nebuvo perduotas, todėl tenkino atsakovo priešieškinį ir pripažino paskolos sutartį nesudaryta, o ieškovo ieškinį atmetė.
Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. V. 479 Lt 80 ct (keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus 80 ct) valstybei už atsakovo K. N. atstovavimą apeliacinėje instancijoje, priteistas išlaidas sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, AB bankas „Swedbank“, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.