- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-08-05
- Bylos Nr.
- 2-1709-470/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01104-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- UAB „Eurotransa“
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovo UAB „Eurotransa“ atstovui D. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB Eurotransa“ ieškinį atsakovei A. G. dėl skolos grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Eurotrans“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės A. G. 5000 Lt skolą pagal paskolos sutartį, 3,46 procento dydžio mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola, kurių suma iki ieškinio teismui padavimo dienos (2014-03-24) sudaro 1967,93 Lt iki bus sugrąžinta paskola, 5 procentų dydžio metines palūkanas už laiku negrąžintą paskolą, skaičiuojamas nuo skolos grąžinimo termino pasibaigimo 2014-03-08 iki ieškinio teismui padavimo dienos 2014-03-24, kurios sudaro 10,27 Lt ir tokio paties dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės UAB „Eurotransa“ atstovas D. P. paaiškino, kad 2013 m. balandžio 11 d. į jį kreipėsi atsakovė A. G., kuri atvyko į jo vadovaujamą įmonę su jo geru pažįstamu A. B., ir prašė dviem dienoms paskolinti jai 5000 Lt, paaiškindama, kad ji kartu su A. B. nori įregistruoti įmonę, tačiau banko sąskaitoje neturi pakankamai lėšų, kad galėtų lėšas parodyti kaip įmonės įstatinį kapitalą. Atsakovė žadėjo vos tik įregistravusi įmonę lėšas grąžinti, nes naudoti pinigų kitam tikslui neketino. Atsakovė taip pat tvirtino esą jos įmonės registravimo procedūra neužtruks ilgiau kaip dvi dienos, po kurių ji pažadėjo pasiskolintas lėšas tuojau pat grąžinti. Ieškovo atstovas D. P. nurodė, kad prašomo kiekio savo asmeninių lėšų jis tuo metu neturėjo, todėl gerai pažinodamas A. B. ir juo pasitikėdamas, paskolino savo vadovaujamos įmonės „Eurotransa“ 5000 Lt A. G., šiuos pinigus nurodęs įmonės buhalterei pervesti į A. G. nurodytą banko sąskaitą.
Atsakovė A. G. teismo posėdyje nedalyvauja, atsiliepimo į ieškinį neteikė. Procesiniai ieškovo ir teismo dokumentai jai įteikti viešo paskelbimo būdu, jos atsikirtimai į ieškinį teismui nežinomi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Uždaroji akcinė bendrovė „Eurotransa“ įregistruota Juridinių asmenų registre 1995 metais. Ji veikia kaip pelno siekianti krovinių pervežimo tarptautiniais ir vietiniais maršrutais įmonė, nuomoja sunkiasvorių kelių transporto priemones, prekiauja kelių transporto priemonėmis, vykdo žemės kasimo darbus, kas matyti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo (b.l. 57). Įmonės vadovo D. P. paaiškinimu, jo vadovaujama įmonė 2013 m. balandžio 11 d. žodinės sutarties pagrindu suteikė atsakovei A. G. 5000 Lt paskolą dviem dienoms, tačiau sutartu terminu atsakovė paskolos negrąžino, todėl bendrovė siekia paskolą ir su jos grąžinimu susietus mokėjimus prisiteisti teismo keliu.
Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje pateiktą paskolos sutarties sampratą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai).
CK 6.871 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad šalys nėra sudariusios rašytinės paskolos sutarties, nors ieškovas teigia, kad paskolą atsakovei suteikė. Pastebėtina, kad įstatymas nenumato, jog nesilaikymas paskolos sutarties rašytinės formos daro ją negaliojančia, tačiau tokiu atveju, kai paskolos sutartis nesurašoma, paskolos sutarties faktą privalo įrodyti ieškovas, išskyrus CK 1.93 str. 6 d. numatytas išimtis.
Ieškovas paskolos sutarties buvimo faktą grindžia mokėjimo nurodymu (b.l. 9), iš kurio matyti, kad į A. G. vardu atidarytą banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, ieškovė UAB Eurotransa“ darė 5000 Lt lėšų pervedimą. Šis dokumentas kaip rašytinis į bylą pateiktas įrodymas vertintinas sutinkamai su CPK 177 straipsnio nuostatomis konstatuojant, kad jis neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje apskaitos dokumentams keliamų reikalavimų, nes jame nėra vieno iš privalomų rekvizitų, numatyto 6 punkte, - asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentą vardo, pavardės, parašo. Teismui nepateikti jokie kiti šio mokėjimo pavedimo tikrumą pagrindžiantys įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nurodyta pinigų suma pateko į atsakovės sąskaitą ir kad atsakovė lėšas panaudojo savo tikslams. Pateiktas rašytinis įrodymas dėl jo neatitikimo Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų reikalavimų apskaitos dokumentui nepatvirtina lėšų pervedimo į atsakovės banko sąskaitą fakto.
Pastebėtina, kad netgi tuo atveju, jei byloje būtų pateiktas banko, kuris esą atliko ieškovės UAB „Eurotransa“ lėšų į atsakovės banko sąskaitą pervedimą, paskolos buvimo faktas vien pagal šį dokumentą negalėtų būti laikomas įrodytu, nes mokėjimo pavedimo skiltyje, žyminčioje mokėjimo paskirtį, nurodyta ne „paskola“ ar pan., bet tiesiog „lėšų pervedimas“. Sąvoka „lėšų pervedimas“ leidžia daryti tik prielaidą, kad galimai atsakovei buvo paskolinti pinigai, tačiau nesant kitų paskolos santykius įrodančių įrodymų, šis mokėjimo pavedimas nėra pakankamas pripažinti faktui dėl paskolos sutarties buvimo ir konstatuoti, kad mokėjimas buvo atliktas bei kad lėšas atsakovė gavo pagal paskolos sutartį.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių kitų piniginių prievolių nei ieškovė atsakovei, nei atsakovė ieškovei neturėjo, kas leistų daryti prielaidą, kad piniginės lėšos galimai buvo paskolintos atsakovei, tačiau pastarasis ieškovės atstovo teiginys taip pat neparemtas jokiais kitais įrodymais. Tokiu būdu ieškovės pateiktas mokėjimo nurodymas laikytinas nepakankamu įrodymu konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė paskoliniai santykiai.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė A. G. anot ieškovo atstovo nebuvo UAB „Eurotransa“ akcininkė ar darbuotoja, yra pagrindas abejoti, ar ieškovė iš viso turėjo teisę skolinti įmonės lėšas su įmonės veikla nesusijusiam asmeniui, kadangi toks skolinimas akivaizdžiai prieštarautų juridinio asmens steigimo dokumentuose įtvirtintam tikslui siekti pelno (ieškovės atstovo paaiškinimu atsakovei buvo suteikta beprocentinė paskola).
Darytina išvada, kad ieškovas neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto – lėšų atsakovei pagal paskolos sutartį perdavimo fakto, t.y. esminės sąlygos, apibrėžiančios paskolos sutartį (CPK 176 str., 177 str., 185 str.), kas sudaro pagrindą ieškiniui atmesti.
Ieškovė UAB „Eurotransa“ sumokėjo 301 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą teismui, nors pagal ieškinio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 209 Lt. Permokėta 92 Lt suma grąžintina ieškovei, atskaičius iš jos 18 Lt bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidos). Iš viso grąžintina 74 Lt žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovės UAB „Eurotransa“, į. k. 149859488, ieškinį atsakovei A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Eurotransa“, į. k. 149859488, 74 Lt (septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio. Šią sprendimo dalį pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM..
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.